QUOTE(Medinis @ 2009 04 10, 16:32)
O kodėl gi iš kart neišsiskirti? Sutaupytų laiko ir nervų.
O jeigu man visgi paranoja?
Nervų išsiaiškinimui negaila. Blogiausiu atveju bent ateičiai žinosiu, kaip ten viskas vyksta.
Papildyta:
QUOTE(Medinis @ 2009 04 10, 16:43)
O pas gydytoją nesikreipėt? Profilaktiškai?
E-mail slaptažodį žinau, nes kartais jo vardu tenka persiųst skanuotus dokumentus (jis vargšas darbe skanerio neturi). Na, tik apsilankau dažniau nei derėtų, bet jis žino, kad lankausi
Telefono nuo manęs neslepia. Dar tingi sms rašyti, tai paprašo, kad atrašyčiau už jį pvz.seseriai...
Tad nebijokit, naktimis su prožektoriumi nevaikštau ir paskui mašiną pakrūmėmis nebėgu.
Papildyta:
QUOTE(-- Meeresfrau -- @ 2009 04 10, 16:43)
Bet.....tiesiog taip nebūna.
Turiu tokios patirties. Nė raštelio, nė laiškelio, nė žinutės, nė skambučio, viskas kruopščiai apgalvota, pateisinta, sumeluota ir surežisuota.
Vistiek vienąsyk yla iš maišo išlindo. Bet per vėlai.
Na, o tuomet paaiškinkit man, nesusipratėlei, o kokia jam nauda būnant su manimi? Sakiau, vaikų nėra, bendro turto nėra, santuokos nėra. Suprasčiau dar jei daugybę metų sietų- gal laiko gaila. Ar draugai visi bendri būtų. Kur gyventi irgi turėtų. Tai kodėl gi tada viską planuoti, pateisinti, režisuoti? Atrodo, susirink daiktus ir eik ten, kur tau geriau.