Antifosfolipidinis sindromas

aš aspirino prieš šį pastojimą visai negėriau, nes neplanavom... tai negi gersi ištisus metus.. p pastojau tik va... į antrus metus, nors mylimės po paskutiniojo mano persileidimo nesisaugodami... bet gal tiesiog per daug įtampos, lėkimo, per mažai laiko sau ir vyrui... vat tame ir visa bėda... mane bendradarbė dabra ragina eit greičiau ant biuletenio ir saugot save... o man atrodo, gerai jaučiuos, kaip gi aš čia dabar prašysiu biuletenio... bet dar kita savaitę atlaikysiu 12-okų paskutinį skambutį (buvę auklėtiniai), o paskui jau užsiregistravau pas gin ir bandysiu prašyt biuletenio...
vat blogiausia, kad atrodo tas žmogaus oragnizmas ne toks jau ir sudėtingas, o kiek problemų... O tu bandyk eit vis pas skirtingus daktarus ir nesakyk, ką tau nustatę kiti daktarai, nes aš jau daug ką išbandžius (parašiau žodį viską, ir pati suabejojau, ar tikrai... nemanau, kad viską...)... ir didžiausia mano klaida, kad kai nueini pas naują daktarą ir pasaki, kad tau toks ir anoks daktars rado tokią ir anokią bėda, tai jie pasako (Ūsonienė) - tai ko iš manęs norit... žinot, savo priežastis ir gydykitės... tai va, nesakykit, ką kas rado... tegul tiria naujai ir geriau palyginti ar randa tą patį ar ne...
dar man atrodo mūsų daktarams ištikrųjų trūksta daugiau patirties... jie su sudėtingesniais atvejais nenori nė prasidėti... man savas gin po persileidimų vis sako bandykit, o dbr nuėjau ir kai pasakiau, ad laukiuos iš kart pasakė - aš čia per skystas Jūsų atveju ir iškart griebė skambint Abraičiui... o ir tas juk ne visagalis... Na, žodžiu dar jiems mokytis o mokytis... mna atrodo turėtų kaip tik užsiimti sudėtingesniais atvejais labiau, kad atrastų kažkokių gydymo naujovių... bet... viskas reikia laiko, pinigėlių....

Labia džiaugiuos, kad taip nuoširdžiai visos mane palaikot... jei dingsiu ilgesniam laikui, žinokt... ligoninėj.... bus matyt...

sėkmės visoms... stebuklų būna, tik reikia jais tikėti

Sveikos, mergaitės,
Perskaičiau Jūsų pasisakymus. Oi, kaip man viskas artima...Du nesivystantys Kiek išgyventa ir iškęsta...Aplankiau begalę ginekologų. Abraičio dėka nustatė AFS. Geriu jau pusmetį aspiriną, tačiau kaip tyčia negaliu pastoti, nors anuos kartus iškart užkibo. Laukimas taip kankina kaip ir Jus visas. Jeigu seniau vis laukdavau mms ir tikėdadau, tai dabar sulaukus net nenustembu, kad jos atėjo...Trūksta man jau jėgų kažką daryti, nes nebežinau kas gali padėti.
Abraitis apsakė, kad tik pastojus iškart reikės leistis vaistus. Viską padaryčiau, kad tik reiktų juos leistis. Lyg priežastis aiškis, bet rezultatų nėra
Džiaugiuosi už visas, kurioms pavyko Vis dar tikiu, kad kada nors ir man pasiseks. Sėkmės visoms.

Sveikute,

laikykis, mergyt. Skaudu, kad ir tau tenka, tai išgyventi. Viską darom, ką galim padaryti. Turbūt viskas Dievo rankoj. Neprarask vilties. Žinau, ką tai reiškia. Sunku atrasti ir žodžius, kurie galėtų tave nuraminti. Aš taip pat turėjau 2 nesivystančius. Trūksta ir man jau jėgų kažką daryti, net depresija susirgau. Jau visi tyrimai padaryti ir manau, jau viską ką galėjau padariau. Bet tikiu, nenuleidžiu rankų ir labai labai viliuosi, kad 3 kartas bus sėkmingas. To linkiu ir tau

O kokie pas tave kraujo tyrimų rodikliai teigiami? Ar labai nukrypę nuo normos?

nenusimink... gal paskaičius apie mane nusiraminsi, nors man tai atrodo, kad yra dar daug kam blogiau nei man... mano jau 5 nesivystantys... jau 12 metai, kai laukiam.... dbr 6-tą kartą pastojau po.... 2 metų... nors taip labai jau ir neplanavom... o tu pasiiskaičiuok tiksliai savo vaisingas dienas... jei ankstesniais kartais nebuvo problemų dėl pastojimo... as kazkada buvau pasiskaičiavus ir pavyko i antrą mėn pastoti arba kaip per šeimos kursus psichologė sakė bandyt kas antra diena ir turėtų užkibti... tai va, kuo didziausios sėkmės...
as kol kas neblogai laikausi- tuoj pradėsiu 3-ią pakuotę leidžiamų vaistukų... dedu į juos visas viltis... imsiu kita savitę biuletenį- poilsiui nuo darbo ir ruošimuisi studijų egzui... svarbiausia tuos 3 mėnesukus ištempti... jau pusę turiu... tik liepė jokių echoskopų nedaryt, tai nežinia dbr vystosi ar ne... nes turėjus jau karta, kai plakė širdelė, o po trijų savaičių jau nebe - žiūrint su echoskopu, o natūralus persileidimas tai nežinia dar kada būtų prasidėjęs... na, bet reikia tikėtis kad šį kartą taip nebus... laikykitės, merginos, neliūdėkit ir ... negalvokit apie tai, nes kai psichologiškai įsitempę tai ir nekimba...

Pakaiciusi Jusu poaskutinius postus nutariau ir as pasisakyti, kad Jums atsirastus ivepimas nenuleisti ranku. Tai va trumpai mano istorija, 2 persileidimai (pastojau galima sakyti lengvai) ir po to beveik 2 metai kaip niekaip mums su vyru nesiseke sugauti savo gandro, verkiau ir viena, ir kartu su vyru, ir kartu su mama, kad nesiseka patapti . Kiek daktaru aplekta, kiek tyrimu daryta, pacios zinot kaip buna. Per visa si laikotarpi as isitikinau, kad turiu labai gera nuojauta, daznai nujauciu kuria linkme reikia veikti. Pirmiausia pati susiradau info apie AFS, ji man nustate, tada pasidariau hormonu tyrimus viskas gerai, tik prolaktinas padidejes, tad jis man nedave ramybes, bet tas gyd., kuris pakomentavo mano ats. sake viskas cia gerai. Tada susiradau gine, kuri paskyre man vaistus prolaktinui sumazinti ir laimei ar ne stimuliacijas (sako jos uzveda organizma, tuo atveju jeigu viskas gerai), as ju atkentejau 3.Ir kai vel mano nuojauta pakudejo stop, as nutariau padaryti pertrauka, ir stai per pirma cikla mes pagavom savo zirniuka. Beje vaistus pradejau leistis kai tik suzinojau, kad , nes taip sake mano nuojauta. Jau geriau as padarysiu viska ka man savo vidinis as negu klausysiu fanatiskai gyd, kurie beje irgi zmones ir klysta arba dar blogiau bando buti protingesniais negu yra, tada zinosiu, kad del nesekmes galiu kaltinti tik save. Tad mergaites nenuleiskit ranku ir eikit tik pirmyn. Geras pavyzdys Sirdulka, tiek nesekmiu, ber uz tai koks rezultatas Su kuo ir sveikinu

Truputi issipleciau, bet kad musu istoriju keliais zodziais nenupasakosi, SEKMES visoms gaudant gandrus

tai dar tu, drežiuke, turi vyro ir mamos palaikymą... o aš tik savo užsisipyrimą... vyras jau bijo, nes jam kiekvienas praradimas būna didesnė psichologinė trauma nei man... Mama ir anyta?.... jos pataria ,,nuleist" rankas, nes dar invalida pagimdysiu.... si kart mama vis dar nežino... ir nasakysiu, kike bus imanoma... gal iki virs 3 mėn, jei tiek sulauksiu... Anyta, gaila, bet jau suzinojo ir visia ne is manes ir ne is mano vyro... is vieno man iki siol buvusio,,patikimo" zmogaus... ir gailiuos, kad iisispliurpiau , kad tik ir tam vienmas zmogui, nes dabar jau garantuoju zino pusė vyro giminės... kol dziugu tai dziugu, bet kai reikia pasakyt liūdna zinia, tada būna arsiausia... O anyta nezino nei kas tas persileidimas, nei kaip cia viena marti pagimdo, kita ne... na, zodziu... palaikymo nėra, nes pati gimdė lengviau nei ,,nusikakot"... si kart palaiko labai draugės... ir Dieve, kaip smagu... man to ir užtenka ir tai geriau už artimuosius...

O kazkokia slaptą nuojautą turiu ir aš.... manęs jau 2 kart svarbiuos gyvenimo reikaluos ji nepavedė.... vos tik pamaciau savo dabartinį vyra, (buvau 9-okė), prirasia pilnus dienorascius skirtus jaum, kaip laiskus... ir pasakaitė... nors po pirmo ,,pasimatymo" baliuje pradėjom draugauti tik po 3 metų ir draugavom 3 metus... paskui labai tikėjua, kad istosiu i VPU ir įstojau ir baigiua.... tai va , ir dabar tikiu labia labai, juolab, kad jau daugiau sav nei visada....
Nors cia rimtas ,,bajeris" ir man taip patarinėdavo čia panos forume ir daraugės... atsipalaiduok, negalvok, nes kai esi isitempęs ir galvoji vien apie tai, tai ir nesiseka.... Tai va, pabandykit, pasinerkit i darba, i kitus reikalus, kurie nukreiptų jūsų dėmesį ir visia visia neplanuokit.... mes ir vat jau neplanavom specialiai, dienukiu neskaičiavom ir aplamai- vyro nusistatymas, vis teik bus tas pats... dabar jau po truputį , ypač kai Abraitis pasikvietė pas save prie echo abu, pradeda tikėti bent siūleliu... Tai va, mergytės, būna ir liūdniau būna ir sunkiau... nesureikšminkit labai, juk gyvenime yra ir kitu malonių dalykų... nors as pati per darbus , per studijas nematau nė šviesios dienelės, bet tai kreipia mano liūdnas mintis į šoną.... 2 persileidimai tai dar neriba ir dar per nedaug... būna, dar esu skiacius, ir dagiau nei mano... Abraitis sakė turėjo pacientę, kuriai pirmas sėkmingas buvo iš 8-to ar 9-to karto...

O tau, drėžiuke, kiek dabar jau laiko, kai turi džiaugsmuką po širdim? kokius vaistus leidies? ka dar geri? As leidžiuos Clexane, jei būt Abraitis neskyręs, būčiau pati savavališkai pradėjus, nes cia taip buvo saičiusi, kad kai kurios daro... geriu aspirina 200 mg, dufastona ir folinę rūgštį... tu dufastoną jei geri, tai po kiek? as nepaklausiau pas daktara, bet geriu viena...
na gi, laikykitės, mergytės.. pavasaris, dziaukitės juo.... ir paslapcia ateis ir jūsų stebuklas... isisplepėkit su geriuasiom draugėm, jei tokių turit... man po 5-to persileidimo labai padėjo ir paguodė šie forumai, kai radua istorijų, kam dar blogiau... sakysit beširdžiai, bet su vyru net ašaraos paskutinį kartą neišspaudėm... bet... gyvenimas užgrūdina... o tos ašaros ar padeda? nelabai....

na, aptykot visos... pavasaris, gal gamtoj... as namie prie kompo zaliuoju, bet be energijos... kazkokia mieguista....

Ar jums kuriia sėkmingai perkopusiai 3 mėn darė vaisiaus genetinį tyrimą? man jei viskas ok, tai birželį darys... kas tai per tyrimas? girdėjau, kad kažkaip ,,lenda" į vaisiuką ar vaisiaus vandenis, paima mėginuką ir tiria... gal galit kuri papasakot, kas cia per ,,siaubas"...

sėkmės visoms graziu pavasariniu oru

Sidrulka,sveikutė Trumpam užbėgau paskaitinėt kaip kam sekasi ir sutikau tave .Man užkliuvo kad tu tik vieną dufaston geri,man ginė po persileidimo sekantį nėštumą po dvi skyrė,o kai tepliojo ir po tris.Nu vienu žodžiu,jau turėjus persileidimų reikia ryte ir vakare gert po vieną.Aš bijau ką patart tau,nes ir taip nemažai vaistukų tau tenka,bet mano atveju reiktų dviejų,pasidomėk gydytojo,paskambink.Juk kartais tiek ir tereikia,kad sau padėtum Nu parašysiu kita karta tau,dabar darbų užsivertė ko tai

man gyd. Abraitis sakė, kad dufastonas stebuklų nedaro... o dvi tabletes skyrė per praitą kartą irgi tik tuomet, kai pradėjau tepliot... einu pirmadienį pas gin ir paisklausiu, ar nebus perduag 2...

labukas
as tiik naujoke,ir dar tik ketinu vykti i kmuk del afs tyrimo,pas A. niekaip negaliu prisiregistruoti pas gydytoja internetu , o kas ji jau daret-kaip jis atliekamas? o jei ir turejot siuntima,ar reikejo moketi uz iztyrima?
kiek laiko lauket atsakymu? pati turejau 2 nesekmingus nestumus-persileidima,ir dabar nesivystanti daug keliu pramyniau,kol man dave si tyrima ....aciu uz betkokia info...

sveikutė, likimo sese,


tai gal geriau registruokis telefonu, bet kai as buvau pas jį prieš savaitę, tai girdėjua registratūroj sakė, visa gegužė jau užimta, o birželiui registruos tik nuo gegužės 25 d. registratūros nr tai gal pasieiškok internete, nes aš čia jų turiu kokius tris, tai nežinau dabar kuris tikrasiis, nes seniai registravaus... AFS tyrimas- tai paima i kelis mėgintuvėlius kraujo, berods į tris... o mokėt reikia nepriklausomai ar su siuntimu ar be... 180lt - draugei darė praeitą savaitę... nemokėjau tik, aki darė pakartotiną tyrimą, nes pirmojo tyrimo metu kraujas sukrešėjo... o siuntimas tai praktiškai būtinas, nes paskui seselės ten tokios labai krūtos, paleidžia kakarines... tyrimo draugei reikės laukt apie 2 mėn... aš laukiua gal daugiau nei mėnesį, paskui kartojo ir ... pasaka be galo...

Tik nusiteik ,,smagia" bendravimui su daktaru... iš tiesų jis fainas daktaras ir bendrauja taip jaunatviškai ir nevaržomai... draugė iš pirmo karto nusigando... man irgi buvo keista pirmą kartą, bet dabar jau nieko, apsipratau...
Tai va, nebijok svarbiausia. daug kantrybės ir kuo didziausios sėkmės. lauksim tavo džiugių žinių.. as irgi pas jį registruosiuos birželiui, tai gal dar susitiksim...

kraštietę va susitikau, nors iš anksto buvom nesitarę , kad važiuojam...

oi mergaites,reik ir man pas Abraiti o ar tiesa,kad turi buti praeje ne daugiau,nei 3men.nuo pastojimo