QUOTE(Afrodite_vi @ 2009 04 17, 10:12)
aciu. nemeluosiu, istorija ta pati:) perskaiciau tik dabar. ir isitikinau, kad pasielgiau gerai, kad parasiau jam, kad laukti labai sunku.
ir man atrode, kad jis nezaide su manimi, tai iziuri ir psichologas. gal reikejo kovoti, bet as priemiau sprendima atsitraukti. nors parasiau jam, kad sunku laukti, bet nereiskia, kad nelaukiu, viltis giliai sirdyje yra. o jis prase jausmus uzdaryti sirdyje, bet ne neuztrenkti duru.
myliu, todel nepykstu ir linkiu jam laimes, nesvarbu, kad ir ne su manimi.
liudna
Pirma stiprybes
Yra posakis:Jei kazka Myli,paleisk i laisve..Jei griz,tai visam..Jei ne,vadinas ir nebuvo..Bet tada iskart sau atsakykit,o kas jei negriz???O atsakius sau isvados pacios pasidaro.
Zmones kurie pasirizta gyvent del vaiku,turi tuo itin tiket(vaiku gerove darnioje seimoje)t.y stengtis del to kuo tiki,kitu atveju vaikai ne savo noru patenka i "zvaigzdziu karus".
Baime jaucia visi,net ir rade TA zmogu su kuriuo nori dalintis viskuo,nesugebi paimt tos laimes..Vaikai buna didziausias svertas!Net praejus laikui,ne visiems apslopsta jausmas,kitiems net ir po laiko"skauda",ir tas "vistiek lieki tevu"negelbeja,to neuztenka.Zinojimas,kad pats palikai ta "troskima"but tevu sustiprina..Bet ar taip butu jei gyvent liktu seimoje,ar tas teviskas jausmas butu toks stiprus?
Tikrai manau,kad baime klaidina..O kartais ir i teisingas vezias pastato.
Tik gaila,kad nuo vieno zmogaus apsisprendimo priklauso kitu gyvenimai.