QUOTE(nebezinau110 @ 2009 04 17, 12:44)
isgyvent ir be forumo isgyventumei, tik kad lengviau yra kai issikalbi
bus tu vyru... dar ne tokiu bedu buna, ir isgyvena zmones! svarbu neuzsiimti savigrauza ir nesileisti i per ilgus apmastymus, kas butu jeigu butu... turi vaiku, uzsiimk su jais kuom nors, varyk i gamta prasiblaskyk, viskas bus gerai
o visu geriausia yra tai, kad tu neisterikuoji, jam neskambineji... kiekvienam duota tiek kiek jis gali istverti!


o visu geriausia yra tai, kad tu neisterikuoji, jam neskambineji... kiekvienam duota tiek kiek jis gali istverti!
isgyvenciau, bet daug sunkiau. neisterikavau, verkiau savaite, krito svoris-issiganadau, kad taip kenkiu sau, o gyventi turiu del ko.
dabar skaiciau delfi, psicologo atsakyma verta skaityti, bet komentarai dauguma ne i tema, tik keliatas i kuriuos galima isigilinti. o supermamose jie konkretus ir aiskus, nors ir kandus, bet teisingi. remiantis protu, bet kartu ir jausmais, bandau islikti tvirta.
negalvoju kas bus, zinau ka jauciu, kad tas jausmas liks ilgam sirdyje, jau apakankamai nugyvenau ir patyriau, kad suvokciau tai, kas tikra, o kas ne. bet gyvenu toliau, su uzrakintu jausmu sirdyje.
skambinti jam, tolygu nusizeminti, tokios prabangos as sau negaliu leisti. nors atrodo, kazin ka padaryciau, kad galeciau jo balsa isgirsti, bet..