QUOTE(ŽIEMOS RYTAS @ 2009 04 20, 17:56)
Žinau, kad jiems ne iš šio, ne iš to tos lomkės užeina. Teko šiek tiek padirbėt narkomanų reabilitacijos centre. Atrodo organizmas lyg ir išsivalęs nuo narkotikų po tiek laiko, bet užeina tie simptomai, čia panašiai kai žmogui nupjauna ranką ar koją, jis ją dar ilgą laiką jaučia. Tiesiog organizmas "prisimena". Labai svarbu tokiems žmonėms turėti tokį patį kaip jis pats pasikalbėti. Mūsiškiai, kai grįždavo namo, po reabilitacijos turėdavo globėją, pas kurį eidavo net ir naktį, jei pradėdavo bloga darytis, mintys visokios lįst į galvą.
cia pasamone turbut krecia juokus as nezinau.
jis anksciau lankydavo paskaitas bendruomenej (ja remia aids centras, ji netoli ten toks nemelis, jie gyvena, bendrauja su psichologias ir pan), tai jis baige, turi kazkoki vadinama kaip diploma, kaip minejau, baige pries 5,5m kazkur, paskutiniu metu nelanko, nes paskaitops kuomet dirba, o dirba jis labai daug.
o jus medike? labai smagu kad parasete.
ar yra kazkokie kiti uzsiemimai, kurie butu vakarais ar per iseigines, nes kai lanke dar (nelanko gal pora menesiu, na kai krize prasidejo, nesamones su darbo grafiku), jis gryzta is ju ramesnis, su buvusiais jokiu rysiu neliko, vieni atkrito, kiti mire, kiti kalejime, o va tokie kaip jis, dirbantys ir seimas turintis, neturi laiko ir pan. siaip anksciau lankesi dar savanoriu pr. yra toks pastatas, tai ten pas gydytoja eidavo pakalbeti, pasirodyti kad viskas gerai, neatkrites, dirba gyvena, ji lyg nuo iskaitos norejo nuimti, bet jis parase kad nereikia, nes sako man tai visada primena is kokio sh islindau...
siaip pagalbos reiketu ir man, nes nezinau kartais kaip su juo elgtis ir kaip su juo kalbeti ir gyvenu pastovioj baimej kad atkris ar pan, tik stengiuosi jam to nerodyt, pastoviai kartoju koks jis saunuolis, siulau rasyt dienorasti, sakau galetu knyga parasyti, taptu besceleris, nes kai pakalusu, ko tik zmogus nemates per savo gyvenima
Papildyta:
vat tos rizikos ir bijau, skaiciau kad ir po 20m gali zmogus atkristi...
bijau kad netycia kazkaip suzinos mano tevai, musu draugai, labai daug baimiu, geraiu bucaiu nezinojus, nezinai ir galvos neskauda, o dabar