noriu pasakyti kad kiekvienas is musu yra individuali asmenybe ar sergam ir esam priklausomi,ar atvirksciai.KRYZE dziaugiuosi uz tavo vyra kad iki siol toks stiprus,ir tu saunuole,kad domiesi(toks ispudis susidare)apie siuos zmones daug zinai kas kur kaip kada,savaime aisku nes salia turi mylima zmogu kuriam kiekviena minute gali prireikti tavo palaikymo. Šaltas sausis tik neliudek nepasiduok pati blogoms emocijoms ir svarbiausia nesedek ir nelauk kazko is dangaus,o pati stenkis kazka daryt.na nzn.labai sunku butu pasakyt ar patart ka butent,juk pati supranti kad zmones esame skirtingi atrask buda kaip prieiti prie savo vyro,kazkas turi ji uzkabinti.galbut pradzioj nebutinai jis turi atsiverti tau,gal pasiulyk kartu i grupe bendra nueiti,po truputeli po truputeli..zinau kaip yra kai norisi kad nors kas pasakytu kad palauk neskubek dar pabuk padek pagyvenk su tuo zmogum.bet istikruju mergaites juk mes pacios turim apsispresti,be to kad kuo puikiausiai suprantam kad gyvensim kiekviena diena baimeje. galiu pasidziaugti uz savo drauga,kad sekasi kolkas gerai,jau yra skambines ir sian net laiskeli gavau nes kaip zinote mus skiria gan did.atstumas.na nepamirsta manes ir sunelio bet ar ilgam? vat sitas klausimelis iskyla man kasdien,o gal palikim praeiti savo vietoj ??
Jei skaitėte dar knygynuose esančią R.Norwood knygą "Moterys, kurios myli per stipriai" ir bent keliose vietose atpažinote save, arba jei teko vartyti S.Forward knygą "Vyrai, kurie nekenčia moterų, ir moterys, kurios juos myli" ir ten atpažinote save arba savo tėvų šeimos užkulisius - JŪS, ko gero, IRGI MYLITE PER STIPRIAI...
Mielosios, jei Jūs: * mylite ir nesate laimingos, o kenčiate; * bijote būti paliktos ir nereikalingos; * manote, kad be jo neišgyvensite; * manote, kad jūs jį galite ir turite išgelbėti; * manote, kad meilę reikia užsitarnauti; * darote viską, kad tik santykiai nenutrūktų atiduodamos visą save; * jus įžeidinėja ir skaudina, o jūs vis tiek mylite ir tikitės, kad tai vieną kart pasibaigs; * jus paliko, o jūs vis dar svajojate, kad jis sugrįžtų; * .... * ir dar daug, daug visokių gal... tai greičiausiai jūs MYLITE PER STIPRIAI...
Jums ir tik jums Vilniuje organizuojama Moterų savipagalbos grupė "Moterys, kurios myli per stipriai", kurios tikslas - išmokti mylėti teisingai ir būti mylimai, t.y. mylėti ir meilėje džiaugtis, o ne kentėti!
Grupės dydis - tik 8-10 moterų, susitikimai vyks Šv.Kryžiaus namuose vieną kartą per savaitę, dalyvavimo kaina - laisvanoriška auka. Dėl išankstinės registracijos ir papildomos informacijos prašau kreipkitės el.p.: mokausimyleti@gmail.com
Sveikutes...is karto atsiprasau jei rasysiu nerisliai, bet siuo momentu man labai sunku ir net nezinau nuo ko pradeti... Man 22 metai, su vaikinu draugaujame 4 metus, taciau jis turi problema del narkotiku...kai mes susipazinome jis nevartojo, bet as zinojau kad del narkotiku anksciau yra turejes bedu... po 2 metu draugystes jis atktiro...siaip ne taip issikapste, bet viskas tuo nepasibaige. Dar po metu jis vel atkrito, stengesi is visu jegu, islipti pavyko, isvaziavome i uzsieni...galvojau kad viskas jau susitvarke...taciau reikejo labai nusivilti. Pries 2 savaites jis vel atkrito. Isbuna kelias dienas nevartojes ir vel neatsilaiko. Nebezinau kaip jam padeti, jauciuosi per silpna ka nors padaryti. Galvojau palikti, gal tada ivyks luzis, bet...neistengiu sito padaryti nors ir zinau kad as uz ji nesusilaikysiu, jis tai turi padaryti pats. Dabar palikti butu dar sunkiau, nes vakar jo galejo ir nebebuti gyvuju tarpe...Tas 2 savaites jis ruke heroina, taciau vakar is kazkur gavo svirksta ir susileido. Neapskaiciavo...gerai kad spejau ieiti i kambari, klupojo visas pamelusiom lupom ir nekvepavo, pradejau purtyti, saukti, atsigavo, dar nebuvo prarades samones...sulauziau ta svirksta ir ismeciau, cia Airijoj nera taip lengva gauti svirkstu kaip Lietuvoj, tikiuosi nebeieskos po sito ivykio. Dabar bijau palikti ji viena, kad sau galo nepasidarytu, sake dabar zinau kaip lengvai iseiti is gyvenimo, as nieko nejauciau. Esu visiskai pasimetusi...nebezinau ka daryti...Matau kaip jis stengiasi, matau kad jis nori gyventi kaip normalus zmogus, taciau heroinas stipresnis uz ji...kiekviena diena guodzia save iliuzijomis kad rytojus bus stebuklingas, kad viskas bus gerai,taciau...Airijoj kreiptis pagalbos i specialistus jis nenori, o grizus i Lietuva manau jam butu dar sunkiau, nes ir ten yra pilna ,,tokiu draugu''... As jauciu kad ir man paciai reiketu psichologo pagalbos, nes visiskai nebetvardau saves, nieko nebenoriu...tik prasau Dievo kad greiciau ateitu ta diena kai viskas baigsis... Prasau pagalbos, patarimo...Aciu visoms...
Sveika, mergaitei pagalbos vardu SOS noriu tik vieno palinketi begti ir kuo toliau nuo zmogaus, su kuria dar niekas nesieja, nei seima, nei vaikai. Taves niekas neipareigojo jo saugoti ir gelbeti is mirties spastu.... Tu dar tokia jauna.....Tau visas gyvenimas dar pries akis.........Sutiksi jaunu, graziu, darbsciu, atsakingu ir rupestingu jaunu vyru, o si zmogu pamirsk... Su juo tu neturesi grazaus gyvenimo. Patikek manim..... As labai noreciau, kad mane kas sugrazinti atgal i tuos metus su turimu metu ismintimi ir patirtimi.......... niekada, kartoju niekada nebuciau "prasidejusi" su savu vyru. Patariu, bek, kol esi laisva, bek....
,,Saltas sausis'' labai dekoju uz patarima. As kuo puikiausiai viska suprantu ir suvokiu, kad grazaus gyenimo su juo neturesiu. Bet man neleidzia sirdis jo palikti butent dabar kai jam yra taip sunku, kai jis yra bedoje. Negaliu vien prisiminus koks jis man buvo geras, kiek graziu akimirku su juo patirta, ir apskritai kad jis yra geras zmogus, kuris turi tiek daug svajoniu...Ir net baisu darosi pagalvojus kad siuo metu galima sakyti esu vienintelis artimas zmogus salia jo, ir jei manes nebus, kokios gali buti pasekmes ir kaip as pati save galiu grauzti...
Sveika, is tavo minciu SOS matau, kad gyveni gilioje saviapgauleje. Ar tu buni su juo, ar ne - jis gyvena ir elgiasi taip kaip jam reikia, taip kaip jis sugeba. Jeigu jis nevartoja tai ne del to, kad tu esi salia, o todel kad jis pats to nori. Tu jam niekaip negali padeti, ta prasme isgelbeti. Pagalba juk gali suteikti ir draugai. Visai nebutina buti mylimaja, budama drauge taip gali padeti. Bet budama tik drauge, issaugosi save. As suprantu, kad tu pati pasirenki "tarnyste" silpnam zmogui, kuriam tu nerupi... Pasikartosiu, tu dar labai jauna ir gali padeti, jeigu jau taip paciai norisi del sazines ramumo, bet kaip drauge. Palik ji ir pradek gyventi be nerimo sleifo. Net ne kiekviena mama, rupinasi savo puolusiais vaikais. Atleisk man, bet juokingai skamba is tavo lupu zodis "geras"...... As taip pat kalbu apie savo vyra....., bet kiek tokiu akimirku buna??? Tu saves paklausk? ar viskas ka tu galvoji yra tiesa?! Kadangi tu jau pati apsisprendei globoti "sergantiji", tai galiu palinketi tik stiprybes, bet nekurk iliuziju sio zmogaus atzvilgiu, neapgaudinek saves, buk bent jau atvira pati su savimi. Nepradek gyvenimo nuo apgaules. Jis nera vienas ant zemes. Jis turi artimuosius. Mano karti gyvenimo patirtis leidzia sakyti, kad net ir artimieji tokiems nepadeda, kurie patys sau padeti nenori. Taip kad tu liksi viena su savo skauduliu,nei su niekuo negalesi tuo skauduliu pasidalinti, nes niekam nebus idomi ir nerupes. O tu jam nepadesi, kol jis pats nieko nedarys. Tik jis pats turi priimti sprendima gydytis, gydytis ilgai ir sistemingai, o ne tave apgaudineti, sakydamas, kad nuo rytojaus viskas, pradedu gyventi is naujo. Ar ne taip viskas yra???
Esu visiskai pasimetusi...nebezinau ka daryti...Matau kaip jis stengiasi, matau kad jis nori gyventi kaip normalus zmogus, taciau heroinas stipresnis uz ji...kiekviena diena guodzia save iliuzijomis kad rytojus bus stebuklingas, kad viskas bus gerai,taciau...Airijoj kreiptis pagalbos i specialistus jis nenori, o grizus i Lietuva manau jam butu dar sunkiau, nes ir ten yra pilna ,,tokiu draugu''...
As jauciu kad ir man paciai reiketu psichologo pagalbos, nes visiskai nebetvardau saves, nieko nebenoriu...tik prasau Dievo kad greiciau ateitu ta diena kai viskas baigsis...
Prasau pagalbos, patarimo...Aciu visoms...
Kodėl nenori? Jei žmogus tikrai nori pagalbos, jam bus nusispjaut kur ji - Airijoj, Lietuvoj ar Japonijoj. Vienas pats jis neišsikapstys, be to, tu jam irgi nepadėsi, reikia specialistų. Ir kalba čia trumpa: arba gydosi, arba miršta...
Pritariu Šaltajam sausiui, gal reikia pradėt galvot apie save?
Na as cia pati negerai issireiskiau, jis nesipriesina, bet kad musu mieste mano ziniomis nera nei NA, nei kazkokios kitokios istaigos...o mest darbu ir vaziuoti uz kokiu 200km jis nenori, gal dar laikas neatejo, kad jis pats tai suprastu. Na bet cia ne esme...As matau jo pastangas, labai dziaugiuosi kad savo jegomis sugebejo isbuti bent 1 diena siandien....tikiuosi nepalus...Aciu uz patarimus, labai svarbu isgirsti nuomone zmoniu, kurie gyvenime yra labiau patyre...
vat sitas klausimelis iskyla man kasdien,o gal palikim praeiti savo vietoj ?? 
