MB - buvęs narkomanas...

as irgi noreciau kad mano vyras butu tas vienas is 100 pagal statistika, kuris neatkristu
o jum linkiu nepaluzti, ir nepamirsti kad gyvenimas eina i priek, ir viskas kas turi buti gerai jusu tik laukia



o jus kartu dar su juo?
mastau, dabar taip sakau, jei maniskis neduok D atkristu su juo viskas butu baigta. jis ta zino, bet ne is baimes nevartoja, jsi tiesiog nenori. tikiuosi tai bus visada...



tai ta nuomone jusu zinot...as irgi daug galiu pasakyti tarkim apie gyvenima su smurtautoju ar pns, bet negyvendama tokio gyvenimo as ir nerasau. mano mamos geriausios drauges vaikas narkomana,s kaimynes 20m heroina leidziasi. zinau as ka reikskia vartojantis. bet jsu labai neteisi kad visus i viena klise ivedat. yra labai daug nevartojanciu n kurie nei neitartum kad turejo tokiu bedu. taip, kai n vartoja, jsi neturi sazines ir t.t. ir pns. kada gi zmogus svarus, jis susigrazina visus jausmus, jei mano vyras butu be sazines ir t.t. jis nedirbu, taciau jis dirba, ir ji krizes metu ruosiasi paaukstint, namie pinigai nedingst, taip, pridare jis, bet laiko atgal nepasuksi, o is vaiko atiminet tevo nenoriu, juolab jis tikrai geras ir tevas ir vyras. tai kodel tureciau ji palikti, kad kazkada iki manes jis nuvo n? bet jis svarus jau 8-9m.ir jsi visiskai normalus zmogus, apie psichika, tai visi mes su priciudais, savo vyre nepastebiu nieko tokio labai pazeisto, kad ziema irzlesnis, tai zinot, as budama nepriklausoma kartais tokia ragana bunu kad baisu.
kad jis nuslepe nuo manes jau raisua, tiesiog bijojo prarsti. ir taip butu ir buve, nes as buvau tokio pat sablonisko ir siauro mastymo kaip jus, bet atsitiko kaip atsitiko, istekejau, pagimdziau, gyvenu...jei buciau suzinojusi nescia, nepulciau daryt tyrimu (siaip ir nezinodama tyriausi), BET BUCIAU OPASIDARIUSI ABORTA. IR NEZINAU KOKS MANO GYVENIMAS DABAR BUTU ISSISKYRUS SU DABARTINIU VYRU, IR ISSIABORTAVUS.
bet as jus suprantu, jum gi tik pavyzdys to vartojancio vaikino ir ju iskaidintu giminiu, be to teko draugauti su siaip kazkokiu kaip raset pazeista psichika, gal net ir iki narkomanijos jis toks buvo. bet as pasidariau stipro, ir amn jusu nuomone subjektyvi visai nieko nereiskia. as neardysiu savo seimos del to kad vyra padare klaidu. visi mes ju darome, zinia ne su aureolem esame. ir kol mano vyras laikysis, bus normalus sveikas vyra, tol mes puoselesim ir turesim seima. juk prie altoriaus daviau izadus var=geir dziaugsme...isardyti labai lengva, o va sukurti kazka...tebunie as ex n zmona, tebunie , vadinasi toks mano likimas.tik darysiu viska kad jis ir liktu ex n.
o sena parasysiu knyga apie savo vyro gyvenima, nuo pradzios "karjeros" iki pabaigos, ir kaip sekesi jam gyvent gyvenima svaru. taps bestsel;eris ir uzdirbsiu milijona, atidarysiu narkomanu gydykla, ir aukosiu piniogus sunu prieglaudom ir vaiku namam....uzsisvajojau bet si tikruju vakare kai apsikabinam ir nori issipasakot savo praeiti nors man slykstu buna klausyt kad mano vyras galejo tarkim butelius rinkt, ir t.t. bet daug suzinojau, daug jis perejes, viska supranta...ir jo gyvenimo istorija tikrai labai idomi ir spalvinga, o gal ziu knyga perskaites koks n nuspres mesti, arba jaunimelis pamastys pries uzsitraukdamas pirmaja suktine...nes nuo jos viskas ir prasideda..l.

turejau drauga, kuris buves narkomanas . is esmes neatpazinsi, jei pats nepasakytu, aisku yra kaikurie dalykai, kurie galbut bus pastebimi visa gyvenima, bet tik tada, kai zinai apie jo praeiti. kol nesusiduriau su tokiu atveju pati asmeniskai, tol galbut kaip ir nurasydavau tokius zmones, sakydama, kad jie negali pasikeisti, dabar manau kitaip

Savo gyvenime susiduriau su narkomanais ne karta...Narkomanais buvo net du mano seimos nariai, viena drauge ir ex vyras.


Nesigilinsiu i detales..i smulkmenas..viena ka galiu pasakyti- retas kuris is to meslo islipa, o gyvenimo prigadina tiek, kad tikrai neverta juos traukiant savo laiko gaist ir sveikatos gadint.

Taigi: seimos nariai abu kapuose. Vienas vartot niekad nenorejo nustoti, kitas- buvo svarus 1.5 metu- pasielge sakyciau nieksiskai..turedamas mylyma besilaukiancia moteri nutare karteli "atsipalaiduot". Nors jau vandeni ir ugni praejes buvo, suvoke pagaliau, kad per N gyvenimo nemate- nei zoles, nei pauksciu, nei dangaus..nieko! Doze buvo mirtina. Reziume: liko skausme visa musu seima, mylinti moteris, ir vaikelis, kuris gime po tevo mirties.
Mano ex mane durnino 2 metus. Tai jam ka skauda, tai jis ka pasitempia, tai jam temperatura...tai svarbus reikalai, del kuriu reikia dirbt parom...nesupratau, kas darosi tam zmogui..kai klausdavau, ar jis tikrai nepavartoja ko- tai isprovokuodavo agresijos priepolius jam…neva kokia as niekse zmona, kad drystu net galvot, jog jis galetu pavartot kazka!!!mylejau ir netikejau, kad tai gali buti N- jis juk toks kategoriskas buvo narkomanu atzvilgiu!!!! Nekente ju !!! Niekino net tuos mano du vargsus giminaicius, kur db ilsisi ramiai kapuos….
Vat ir dasidirbo tiek, kad jau is kiseniu svirkstai byret pradejo- tad ir supratau, kad durne is manes jis daro ... bet ir tada tiesiau jam savo ranka, nepaisant visko, nepaisant viso melo…ir as sakiau jam "juk mes turim vaika, leisk as tau padesiu, tu turi bedu- tad lipkim is ju kartu del seimos, del dukros". ..prasiau maldavau verkdama…atgal gavau tik smugius kumsciais, panieka ir akiu draskyma “as ne koks sup*stas niuchas, kad man reiketu kazka gydytis”..ir tai sake zmogus, kurio net venos (kurias jis kelis menesius sugebejo slept po ilgom rankovem) jau buvo pradeje nekrozuoti.
Sakysit kaip cia yra? Kartu gyvent ir nematyt subadytu zmogaus venu? Na taip…jis man akis dumdavo, kad jam su sveikata kazkas…namo grysta- iskart i vonia, is vonios i pizama ilgiausiom rankovem ir i lova…guli “serga”, “sala”…neprisiliesk, nepajudink..sexo irgi nulis…Taip, maniau naturalu..juk zmogus parom dirba, namo negrysta, sunkus metas- pinigelius uzkalt bando. Negi lupsiu as per prievarta nuo sergancio zmogaus pizama?
Tuo metu sakesi jis, kad draugo nekilnojamo turto agenturoj dirba- tai reikdavo po kitus miestus vazinet, sklypus apziurinet, ieskot ir tt. Agenturai ne pyragai tuomet buvo atseit…tai ir algeles vis “nemokedavo”, arba “nedamokedavo”..zodziu milijonai visokiu lyg ir normaliu priezasciu elgesiui pateisnt atsirasdavo..

Tad kai i mano istiesta pagalbos ranka buvo atsakyta tokais “gestais” ir tonais- parodziau jam duris….
O kiek prisikentejau dar po to…o varge…teroras…sanatzas..grasinimai…
net praejus 3 metam po visko vis dar guodziasi seniems bendriems pazystamiem, jog ji vargsa ne uz ka is namu isvijau…o kaip pasirode- niekur jis nedirbo…dirbo gatvej naktimis- jusu kiemu automobiliai ir jusu butai kentejo…magnetolas lupo, net ratus nuiminejo…
…suzinojau tai, kai skyrybu teismas buvo..kai teiseja paviesino vyro darbelius, uz kuriuos slaikytas dar santuokos metu buvo- ka nuo manes nuslepe…

Vat ir prasau jums- akla meile ir pasitikejimas…..

Maza to…pasidariau tyrimus…o cia ir dovanu radau- hepatita…tfu tfu tfu- sveikstu..bet ar ilgam ir kiek man duota?


Vienitelis kolkas islipes is sio meslo zmogus- mano drauge. Ta pati moteris, kurios mylimasis- mano seimos narys, po lemtingos dozes mire ja palikes nescia…

Jau 4 metai kaip ji svari. Mylimojo netektis ja sukrete, vaiko gimimas- pastate ant koju. Gyvena ji su skausmu- vis dar gedi. Normalu.Ziuriu i ja- dziaugiuosi ir bijau. Dziaugiuosi, nes ji dabar gyvena, kaip zmogus. Bijau…visgi jos “stazas” virs 10 metu…

Taigi 1 is 4 issikapste..ty is aktyvios busenos, perejo i pasyvia…2 nera gyvuju tarpe…1 dar blaskosi po truputi pudamas…nes jam ta busena gera, nes jis nepripazysta, nes jis NENORI.

Sakykit ka norit, nepatariu jums- moteriskes, tevai ir artimieji- kentet, traukt tokius zmones..zinau, kad sirdys plysta zinau…patyriau….plysta man sirdis db kai einu i kapus..plysta sirdis, kai matau maza berniuka, kuris gime po tevelio mirties.. plysta sirdis, kai ziuriu i savo mergaite, kuriai senelis = tetis, nes tecio ji nemacius nuo 8 men…plysta sirdis, kai pati budama vos 25 ryju kruvas vaistu, noredama isgyt nuo prakeikto viruso…plysta sirdis, kai suvokiu, jog maciau kazkieno puvancias kojas, haliucinacijas, apsvaigusias kalbas ir pazadus, agresija- mustynes, krauja, pjaustomas venas, psichiatrines ligonines pasimatymu kambari- kur lankiau jau isejusius anapilin zmones, kurie atsidure ten per savo kvaila nora zudyt save tais kvaisalais…..

Patariu- duokit viena sansa..vieninteli…jei ne- tai ne.. Antras sansas tai jau bus ne ju kova uz nauja gyvenima, o pasidarys JUSU kova su vejo malunais.

Sekmes

Bėk neatsigręždamą. Paklausyk mergaičių patarimų. Negi tu nori visą gyvenimą sėdėti ant parako statinės, auginti tokio žmogaus vaikus?
Gyvenimas duotas vieną kartą, tai jeigu aukočiausi dėl ko, tai tik ne dėl narkomano. Čia jo reikalas, nori - gyvena, nenori - tegul miršta. Tau tik į naudą. Dar kokių ligų pasigausi Tau džiaugtis gyvenimu reikia, o ne su tokiais reikalą turėti
Piktai čia aš, bet jeigu būtum mano dukra, padaryčiau viską, kad tik toliau bėgtum

Sutinku 100proc.

Buvusių narkomanų, kaip ir BUVUSIŲ alkoholikų, nebūna.

Sveikos,
senokai nerasiau, tai nusprendziau parasyti kaip mum sekasi. Viskas gerai, zinoma galetu daugiau pinigu buti, bet zinia, krize. Vyras net negalvoja apie tralialiuskes, vaikas auga, as tiesa bedarbe tapau, bet kaip nors. Kazkaip ir as ramiau gyvenu, zinoma kartais apima baime, o ka jei vel po tiek metu uzsimanys? Bet nera taip kad gyvenciau ant parako statines.
Bet jei buciau susipazinusi su juo kai nebuvo svarus, ar jei iiki vestuviu buciau zinojusi praeiti, tikrai buciau issigandusi ir pabegusi, bet tikriausiai Dievas viska padare taip, kaip turi buti, ir dave mano vyrui antra sansa gyventi. Kartais zinoma pasipykstam, bet tiek.
Linkiu ir cia rasiusiom merginom tinkamai pasirinkti.
Parasysiu dar po pusmecio, jei nepamirsiu

Sveikos,
Gyvenime niekada nebuvau susidurusi nei su narkotikais, nei su narkomanais. Bet šią žiemą susipažinau su ypatingu vaikinu. Šis žmogus turėjo kažką, kas traukė prie jo lyg magnetas, nors ir nebuvo labai išvaizdus . Susipažinom reabilitacijoj (jis gydėsi čiurnos traumą), bet kadangi taip susiklostė, kad jam reabilitacija baigėsi, bendravom tik sms ir pokalbiais telefonu. Pirmomis žinutėmis jis prisipažino, kad jis buvęs narkomanas, 4 metus badėsi venas, vartojo heroiną. O mažesnis yra bandęs visko... Kad vartoja šiuo metu metadoną ir po poros savaičių vyksta į detoksikacinį. Praėjo jis visą programą sėkmingai, šiuo metu nevartoja (jau kokie 2 men be metadono). Po truputi meta rūkyti, visiškai nebegeria jau pora savaičių. Tvirtai pasiryžęs viską mesti. Net planuoja persikraustyti į kitą vietą.
Žmogus, su neįkainojamomis vertybėmis, jaučiu iš jo didžiulę pagarbą man. Man patinka jo požiūris į žmones, į gyvenimą, į santykius.... Jis nenori skubėti santykiuose, nes bijo mane įskaudinti... jei vėl atkristų..
O aš bijau.... Bijau įsimylėti žmogų su siaubinga praeitimi... Bijau tėvų reakcijos(nes žino tik sesuo ir brolis, jie jo nesmerkia), Nors tikiu, kad jis gali gyventi švarus.
Ir noriu būti su šiuo žmogumi ir tuo pačiu bijau...

Visko neskaiciau, bet jei zmogus kazka vartojo ir juo labiau pries tiek metu, kame problemos? Siaip paemus dabartini jaunima, retai rasi toki, kas nera kazko isbandes... Suprasciau, jei dar butu buves intravevinis narkomanas...

Labas
gal ir nieko cia tokio, bet melas nuo pat pradziu. Be to stazas nemazas, ors ir neintraveniniu, nuo pastaruju sako isvis sunku.

Mes vis dar kartu, jis vis dar svarus, tik nezinau ar gerai padariau as, likusi su juo...Tas pastovus baimes jausmas jis nedingsta. Vaikas musu auga ant akiu, nors jam viskas gereja As radau darba, finansai gereja, nors ne puikiai, bet geriau, nei buvo tada kai rasiau. Tuos metus pamenu kaip per migla, gal pasamone blokuoja nuo blogu prisiminimu.
bet nevertas jis manes, ne vaiko, nors ir nevartoja ir dirba. nes vis tiek kazkas ne taip, kaip buna normaliose seimose...tevai jau tipo "gerbia", nes dukra turi gera darba, galima pasigirti kaimynam, nes vaikas kalba ir adekvatus, o kiek tai kainuoja man vienai pernesti?
Zodziu, is vienos puses gerai, is kitos, niekada turbut mes nebusim normali darni seima, bet man dzin, svarbu kad mano atzalai viskas butu gerai

Nu tai nieko čia gero pas jus nėra:baimės išlikę,kažkas ne taip gyvenate kaip ant parako statinės

Sveiki,
nežinau kam dabar rašau, iš tikrųjų nematau tame prasmės, bet gal tam, kad sudėliočiau ir taip akivaizdžius dalykus, kurie, galbūt, kam nors padės susivokti.....
Santuokoje pragyvenome 12 metų. Šiai dienai, nors ir vyras įstojo į AA ir NA gretas, esame išsiskyrę. Jo blaivus ir “švarus” gyvenimo būdas tik apnuogino jo bjauriąją, tamsiąją charakterio pusę, dėl kurios jis ir tapo alkoholiku-narkomanu.
Vyras gėrė visą laiką, nuo pat mūsų santykių pradžios. Kol nesuėjome kartu gyventi prieš santuoką lygtai ir nekėlė problemų. Pradėjus gyventi pasidarė baisu. Likus dviems mėnesiams iki santuokos užsimezgė nauja gyvybė. Likus mėnesiui iki santuokos pasakiau tėvams, kad nenoriu už jo tekėti, nes žiauriai daug geria, išgėrus reikia "gastroliuoti, linksmintis, pramogauti". Apie ėjimą miegoti išgėrusiam ir buvimą namuose nebūdavo nei kalbos. Bet artimieji puolė guosti, kad dar viskas susitvarkys. Jis dar jaunas, jam sunku, atsiranda šeima. Bet deja. Niekas negerėjo, o tik blogėjo. Gimus dukrai, vyras pradėjo nepareidinėti namo naktimis. Pradėjome dėl to pyktis, aiškintis, kaip jis taip gali neatsakingai elgtis, turėdamas šeimą, mažą vaiką. Mes abu visada turėjome darbus, nors ir tuo metu pašalpa vaikui auginti iki sueis metai nebuvo didelė, mums to pakako. Bendrų šeimos pinigų nebuvo. Pradžioje aš dar bandžiau vesti bendrą šeimos biudžetą, bet vyras, kad ir kiek tų pinigų yra, sugebėdavo visus juos išleisti. Turėdamas paskutinius pinigėlius, vietoj to, kad vaikui ką nors nupirktų, sau nusipirkdavo alaus. Aš labai gerai atsimenu, kai mes abi su dukra parduotuvėje sukiojomės, ką čia nupirkus iš maisto namams, o aš delne skaičiuoju paskutinius tuo metu turėtus centus. Vyrui dėl to galvos neskaudėjo. Aš jau tada pradėjau galvoti, kad daugiau taip gyventi negalima ir reikia skirtis. Gyvenu su žmogumi, kuriam mes visai nerūpim. Ir tuo metu sau pažadėjau, kad aš daugiau niekada taip negyvensiu, t.y.kad nepatirsiu tokio baisaus nepritekliaus. Kaip pasakiau, taip ir padariau. Iki dukrai suėjo metai, baigiau magistratūrą. Nebeliko jokios aktyvios veiklos. Kol studijavau, man svarbiausia buvo pabaigti mokslus. Nebuvo kada pergyventi dėl vyro gėrimo, neparėjimo namo. Suspėjau ir vaiku pasirūpinti, ir ruoštis egzaminams, ir diplominį rašyti. Kai visą tai baigėsi, visas mano gyvenimo baisumas pradėjo akis draskyti. Vyro nedėmesingumas, pinigų stygius mane smaugė. Susiradau geriau apmokamą darbą, nes senajame ir taip manęs sugrįžtančios iš vaiko auginimo atostogų niekas nelaukė. Nusisamdėme auklę vaikui prižiūrėti, ir gyvenome toliau. Naujas darbas, nauji žmonės, nauji reikalavimai, nauja patirtis jaunam žmogui, man, tapo atgaiva nuo slegiančios rutinos namuose. Man visada patiko dirbti, darbo aš nebijau, juo labiau kai žinojau, kad daug dirbsiu, daug ir turėsiu. Taip buvau užauginta. Finansinė padėtis pagerėjo nesulyginamai. Vyras irgi pakeitė darbą. Atsirado viltis, kad nelikus senai kompanijai baigsis girtuokliavimas paromis. Manęs paskatintas, pažadėjus savo visokeriopą pagalbą, jis įstojo į antrojo aukštojo mokslo studijas. Tuo metu jis dar norėjo (planavo) siekti karjeros. Todėl dar vienos studijos buvo labai svarus žingsnis. Kuriam laikui viskas buvo gerai. Ramus, gražus, šeimyninis gyvenimas. Šios dienos gyvenimo patirtimi pasakysiu, kad tai tik mano supratimu ir akimis. Man atrodė, kad viskas kaip ir susitvarkė. Bet laikui bėgant naujame vyro darbe atsirado ir vėl draugeliai sugėrovai. Prie naujos kompanijos prisijungė ir kompanija iš seno darbo. Jo gyvenimas tapo viena didelia nesibaigiančia fiesta.

Aš tik dabar, po keletos metų suvokiau, kad vyras išeidamas ir palikęs šeimą, ne tik sudaužė mano širdį ir tikėjimą tauriais jausmais, bet ir atėmė dalį šeimos – iš vyro pusės – mano anyta, jo brolius su šeimomis, turėtus bendrus draugus… Man jų trūksta, aš jų pasiilgstu, nežinau, kaip jie…, bet jie buvo tapę mūsų šeimos, mano, gyvenimo dalimi.

Taip, kad mielos merginos, moterys, nepasiklyskite....