Laikykitės visos mergaitės. Aš ir dabar ašarą išspaudžiu, prisiminus kokius vargus teko iškęsti. Puikiai suprantu šią problemą, nes pati labai stipriai išgyvenau. Visokių minčių buvo ir baigti viską, ir vėl bandyti. Visada giliai savyje jaučiau savo sėkmę, bet nežinojau po kelių bandymų pasiseks. Net ir apie dešimtą pagalvodavau.
Dariausi LV. Mano kitokia situacija nei daugelio. Problema pas mane didelė, bet pas vyrą turtas taip pat nėra idealus, bet IVF-ui pakako.
Nieko nekeitė, tik pati pastebėjau, kad man tinka dexametazonas ir aspirinas. Kai jų negerdavau, nepastodavau, o su jais turėjau nesivystantį ir dabartinė sėkmė aplankė su jų pagalba. Bet reikia konsultuotis su gydytoju.
Aš pati sau taikiau tokią taisyklę: jei iš karto gerai susijungia, tai iš karto ir pasiseka. Bet niekada mes nežinome ar viskas gerai, nes niekas nenustatinėja, sodina ir tiek. Mano nuomone reikia bandyti tol, kol pasiseks ir įsodins būtent tuos gerus embrionus. Tik kaip rašiau vienas aplanko sėkmė greičiau, o kitoms tenka daug kartų bandyti. Bet čia tik mano nuomonė pačiai sau.
Kadangi mano kita situacija nei daugelio, tai kažkokios naudingos informacijos nesuteikiau jums. Gal tik stiprybės ir vilties. To ir linkiu visoms
Jei kas manęs nesuprato, galėsiu parašyti asmeniškai.