Jaučiu, žinau vieną rekordininkę, kuri sakė, jau ir IVFų skaičių pametė...
QUOTE(akedite @ 2009 04 28, 00:43)
merginos, gal turit minčių ,
o ką tirtis, kai neprigyja idealūs 8 ląstelių embrionai ????
laparosk. prieš IVF nieko blogo neparodė...........
darau vienintelę išvadą- nustoja dalintis dėl kažkokių tai priežąsčių........
galbūt genetinių............
gal dėl ICSI.....????
kažkodėl nebepasitikiu LT mikroskopais..............
o ką tirtis, kai neprigyja idealūs 8 ląstelių embrionai ????
laparosk. prieš IVF nieko blogo neparodė...........
darau vienintelę išvadą- nustoja dalintis dėl kažkokių tai priežąsčių........
galbūt genetinių............
gal dėl ICSI.....????
kažkodėl nebepasitikiu LT mikroskopais..............
Kažin ar kas pasakys kodėl. Mūsų embrionai taip pat būna idealus, patys genetiškai išsityrę, dėl ICSI - vieną kartą jis nebuvo taikomas, du kartus taikytas. Tiek gydytoja, tiek embriologė į klausimą - kodėl nepavyksta, negali atsakyti. Atrodo viskas gerai ir lapar., ir hister. atliktos. Per šiuos tris bandymus vis kažką gydytoja keisdavo (tiek stimuliacijos metu, tiek po to). Deja, rezultato nėra. Nežinau ką galvoti, mąstau pakeisti kliniką, gal ten embriologai geresni, gal taiko naujesnes technologijas. Gal mūsų ląstelėms reikia išskirtinio dėmesio
QUOTE(Darla @ 2009 04 27, 22:34)
Jei ne teisinės problemos, viskas būtų gerai Aš manau, kad sunkiausia yra žengti tą pirmąjį žingsnį. Mano vyras visada buvo prieš įvaikinimą, o dabar savo gyvenimo neįsivaizduoja be mažosios padaužos 
Mums didelių sunkumų tikrai nekilo 
Aš tiesiog žinau, kad kitaip nebus. O širdies kertelėje visada dar bus užslėpta vilties kibirkštėlė Mūsų visas gyvenimas apsivertė aukštyn kojom - dabar jau yra mažasis žmogutis, kuris kiekvieną minutę primena apie save. Aišku, visada išlieka nerimas - kas bus toliau Bet stebgiuosi kuo mažiau galvoti apie neigiamus dalykus. Mergaitė pas mus labai greit apsiprato, o mes ir nepajutom, kaip prabėgo 9 mėnesiai Toks jausmas, kad ji visada buvo su mumis. Ir tikrai sugraudina, kaip parneša gėlytę nuskynus, kaip apsikabina, bučiuoja ir sako: myliu, mamyte Nepakartojamas jausmas ir tada pamiršti visas iškrėstas šunybes 
Aš manau, kad sunkiausia yra žengti tą pirmąjį žingsnį. Mano vyras visada buvo prieš įvaikinimą, o dabar savo gyvenimo neįsivaizduoja be mažosios padaužos Mums didelių sunkumų tikrai nekilo Aš tiesiog žinau, kad kitaip nebus. O širdies kertelėje visada dar bus užslėpta vilties kibirkštėlė Mūsų visas gyvenimas apsivertė aukštyn kojom - dabar jau yra mažasis žmogutis, kuris kiekvieną minutę primena apie save. Aišku, visada išlieka nerimas - kas bus toliau Bet stebgiuosi kuo mažiau galvoti apie neigiamus dalykus. Mergaitė pas mus labai greit apsiprato, o mes ir nepajutom, kaip prabėgo 9 mėnesiai Toks jausmas, kad ji visada buvo su mumis. Ir tikrai sugraudina, kaip parneša gėlytę nuskynus, kaip apsikabina, bučiuoja ir sako: myliu, mamyte Nepakartojamas jausmas ir tada pamiršti visas iškrėstas šunybes Labas Darla skaitau ir dziaugiuosi sekmes jums ir labai smagu kad ryzotes tokiam zingsniui ir dabar turi del ko gyventi svajoti ir ka myleti
Papildyta:
Iejau i si skyreli ir pasijauciau kaip namuose pazistami nikai su kuriais ir as pradejau savo sunku kelia link svajones tik vienom ji lemta greiciau issipildyti o kitom reikia praeiti ilgesni kelia Sekmes merginos ir turekit sirdies kertelei mazyte vilti kuri tikrai turi issipildyti
QUOTE(Pelargonija @ 2009 04 29, 17:06)
ir as zinau
ji laime bande gerokai daugiau kartu nei as
Kazin kaip ten laukimui sekasi su tais NT testais
Na prie tokios temos negali neprisijungti 
Shudinoj mes situacijoj merginos, bet reik tikėtis, kad kas nors ledu pramuš...
Pas mus 5 IVF bandymai dar kazkiek IUI...
Pati sau prirašau tokia diagnoze: kazkodėl mano organizmas atmeta embrionus, eiga buna tokia: po galimos implantacijos prasideda ne šiaip sau pilvo skausmai, o spazmai nuo kurių pabundu naktį tada po truputi pradeda teplioti ir pramuša. Paskutinį kartą pramušus ( 14 - 15 d. po punkcijos ) HCG buvo dar 10... na jau tikrai negalejo buti vaistu likuciai, tad cia mano didžioji viltis...kažkas kabinosi
klausimas tik kodėl atmeta: nesveiki ar tiesiog mano organizmas kovoja prieš svetimkūnius? bandysiu kazka tirtis šaime fronte latvijoj.
Shudinoj mes situacijoj merginos, bet reik tikėtis, kad kas nors ledu pramuš...
Pas mus 5 IVF bandymai dar kazkiek IUI...
Pati sau prirašau tokia diagnoze: kazkodėl mano organizmas atmeta embrionus, eiga buna tokia: po galimos implantacijos prasideda ne šiaip sau pilvo skausmai, o spazmai nuo kurių pabundu naktį
tada po truputi pradeda teplioti ir pramuša. Paskutinį kartą pramušus ( 14 - 15 d. po punkcijos ) HCG buvo dar 10... na jau tikrai negalejo buti vaistu likuciai, tad cia mano didžioji viltis...kažkas kabinosi klausimas tik kodėl atmeta: nesveiki ar tiesiog mano organizmas kovoja prieš svetimkūnius? bandysiu kazka tirtis šaime fronte latvijoj.
QUOTE(selli @ 2009 04 30, 10:02)
aciu, kad paklausei. Darau testa kasdien
Skaitmeninis rodo teigiama. Bet as nedristu juo pasitiketi. Su juostelem nezinau kaip butu, nervina labai tas ju neryskumas ir neaiskumas. Vakar paskambinau gydytojai, tikedamasi kad kraujo tyrima rytoj padarys ir nebereikes laukti po savaitgalio. Tai ir prisidirbau su tokiu nekantrumu: isvis nebedarys
Sako: tai jei testas teigiamas, tai ir kraujas ta pati parodys. Visaip kaulinau, sakiau kad nelabai aisku, kad cia tik skaitmenis testas aiskiau rodo, nes rodo zodzius : nescia nenescia. Todel nelabai juo pasitikiu, nes su juostelem testas neaiskus. Ne, ir viskas. NEDAROM tada kraujo tyrimo. Tai dabar reikia laukti iki geguzes 18, paskyre ta diena echo. Ir nei vieno zodzio, kaip reikia elgtis, ko vengti, ka galima, ko ne
Selli, tu man tikrai labai padejai atsakydama. Bent jau zinau dabar, kad GALI BUTI. Gal.
Dabar toliau reikia laukti.
QUOTE(redute @ 2009 04 30, 09:42)
Na prie tokios temos negali neprisijungti
Shudinoj mes situacijoj merginos, bet reik tikėtis, kad kas nors ledu pramuš...
Pas mus 5 IVF bandymai dar kazkiek IUI...
Pati sau prirašau tokia diagnoze: kazkodėl mano organizmas atmeta embrionus, eiga buna tokia: po galimos implantacijos prasideda ne šiaip sau pilvo skausmai, o spazmai nuo kurių pabundu naktį tada po truputi pradeda teplioti ir pramuša. Paskutinį kartą pramušus ( 14 - 15 d. po punkcijos ) HCG buvo dar 10... na jau tikrai negalejo buti vaistu likuciai, tad cia mano didžioji viltis...kažkas kabinosi
klausimas tik kodėl atmeta: nesveiki ar tiesiog mano organizmas kovoja prieš svetimkūnius? bandysiu kazka tirtis šaime fronte latvijoj.
Shudinoj mes situacijoj merginos, bet reik tikėtis, kad kas nors ledu pramuš...
Pas mus 5 IVF bandymai dar kazkiek IUI...
Pati sau prirašau tokia diagnoze: kazkodėl mano organizmas atmeta embrionus, eiga buna tokia: po galimos implantacijos prasideda ne šiaip sau pilvo skausmai, o spazmai nuo kurių pabundu naktį
tada po truputi pradeda teplioti ir pramuša. Paskutinį kartą pramušus ( 14 - 15 d. po punkcijos ) HCG buvo dar 10... na jau tikrai negalejo buti vaistu likuciai, tad cia mano didžioji viltis...kažkas kabinosi klausimas tik kodėl atmeta: nesveiki ar tiesiog mano organizmas kovoja prieš svetimkūnius? bandysiu kazka tirtis šaime fronte latvijoj.
Sveika,as sioj temoj nelabai prie ko,bet uzkliuvau uz tavo posto.Paskutiniu metu labai daug skaiciau abie lasteles zudikus(as persileidziu labai anksti,irgi kazkodel atmetu nestumus),ju tyrimas prisiskaito prie antro lygiu imuniniu tyrimu.Tyrimas lyg vadinasi chicago test,jei skaitai angliskai isivesk i google natural killer cells,labai nemazai info yra.Deja tyrimai kainuoja nemazai,ir kiek zinau krauja siuncia i cikaga (bent is londono).As klausinejausi ar man nereiketu pasidaryt,gydytojas sake,kad dazniausiai tiria po nepasisekusiu keliu ivf,ypac kai yra irodymu kai kazkas kibo.Nezinau ar aiskiai cia surasiau,na gal kuriai pades.
QUOTE(redute @ 2009 04 30, 11:42)
klausimas tik kodėl atmeta: nesveiki ar tiesiog mano organizmas kovoja prieš svetimkūnius? bandysiu kazka tirtis šaime fronte latvijoj.
redute, gerai butu, kad kas i si klausima atsakytu kodel? As daznai pagalvoju, butu l zymiai lengviau susitaikyti, jei zinotum kodel.
Cia man sako: organizmas pats nusprendzia, kada. Nieko negali padaryti. Reikia dideles sekmes. Viena pastoja is pirmo, antro bandymo, o tu gal is septinto.
Taip apmaudu, kai atrodo viskas gerai, jokiu kliuciu nera, isodina, o neprigyja. Nu ir KODEL?
Kaip ta sekme pagauti?
QUOTE(T.P.Keberiokst @ 2009 04 30, 11:57)
Sveika,as sioj temoj nelabai prie ko,bet uzkliuvau uz tavo posto.Paskutiniu metu labai daug skaiciau abie lasteles zudikus(as persileidziu labai anksti,irgi kazkodel atmetu nestumus),ju tyrimas prisiskaito prie antro lygiu imuniniu tyrimu.Tyrimas lyg vadinasi chicago test,jei skaitai angliskai isivesk i google natural killer cells,labai nemazai info yra.Deja tyrimai kainuoja nemazai,ir kiek zinau krauja siuncia i cikaga (bent is londono).As klausinejausi ar man nereiketu pasidaryt,gydytojas sake,kad dazniausiai tiria po nepasisekusiu keliu ivf,ypac kai yra irodymu kai kazkas kibo.Nezinau ar aiskiai cia surasiau,na gal kuriai pades.
aciu, pasiskaitysiu butinai
QUOTE(Darla @ 2009 04 27, 21:34)
Jei ne teisinės problemos, viskas būtų gerai Aš manau, kad sunkiausia yra žengti tą pirmąjį žingsnį. Mano vyras visada buvo prieš įvaikinimą, o dabar savo gyvenimo neįsivaizduoja be mažosios padaužos Mums didelių sunkumų tikrai nekilo Aš tiesiog žinau, kad kitaip nebus. O širdies kertelėje visada dar bus užslėpta vilties kibirkštėlė Mūsų visas gyvenimas apsivertė aukštyn kojom - dabar jau yra mažasis žmogutis, kuris kiekvieną minutę primena apie save. Aišku, visada išlieka nerimas - kas bus toliau Bet stebgiuosi kuo mažiau galvoti apie neigiamus dalykus. Mergaitė pas mus labai greit apsiprato, o mes ir nepajutom, kaip prabėgo 9 mėnesiai Toks jausmas, kad ji visada buvo su mumis. Ir tikrai sugraudina, kaip parneša gėlytę nuskynus, kaip apsikabina, bučiuoja ir sako: myliu, mamyte Nepakartojamas jausmas ir tada pamiršti visas iškrėstas šunybes
Aš manau, kad sunkiausia yra žengti tą pirmąjį žingsnį. Mano vyras visada buvo prieš įvaikinimą, o dabar savo gyvenimo neįsivaizduoja be mažosios padaužos Mums didelių sunkumų tikrai nekilo Aš tiesiog žinau, kad kitaip nebus. O širdies kertelėje visada dar bus užslėpta vilties kibirkštėlė Mūsų visas gyvenimas apsivertė aukštyn kojom - dabar jau yra mažasis žmogutis, kuris kiekvieną minutę primena apie save. Aišku, visada išlieka nerimas - kas bus toliau Bet stebgiuosi kuo mažiau galvoti apie neigiamus dalykus. Mergaitė pas mus labai greit apsiprato, o mes ir nepajutom, kaip prabėgo 9 mėnesiai Toks jausmas, kad ji visada buvo su mumis. Ir tikrai sugraudina, kaip parneša gėlytę nuskynus, kaip apsikabina, bučiuoja ir sako: myliu, mamyte Nepakartojamas jausmas ir tada pamiršti visas iškrėstas šunybes Vaje kaip viskas nuo a iki ž pažystama. Vienas prie vieno. Čia jums nuo mūsų
QUOTE(redute @ 2009 04 30, 11:42)
Pati sau prirašau tokia diagnoze: kazkodėl mano organizmas atmeta embrionus, eiga buna tokia: po galimos implantacijos prasideda ne šiaip sau pilvo skausmai, o spazmai nuo kurių pabundu naktį tada po truputi pradeda teplioti ir pramuša. Paskutinį kartą pramušus ( 14 - 15 d. po punkcijos ) HCG buvo dar 10... na jau tikrai negalejo buti vaistu likuciai, tad cia mano didžioji viltis...kažkas kabinosi
tada po truputi pradeda teplioti ir pramuša. Paskutinį kartą pramušus ( 14 - 15 d. po punkcijos ) HCG buvo dar 10... na jau tikrai negalejo buti vaistu likuciai, tad cia mano didžioji viltis...kažkas kabinosi Redute, pas mane anlogiški spązmai parsideda, tačiau po įsodonimo praėjus vos kelioms paroms, po jų pajaučiu, kad nieko gero jau nelaukti. O ir mėnesinės man prasidėdavo 7 d. kitą kartą 8 d. po įsodinimo.
Dabar viltis, kad gal čia man tas AFS kiša koja, gamindamas antikūnius.
