Musu Lukas, kai buvo mazas, taip pat daznai mus pralinksmindavo. Stai keli jo "pokstai":
Lukui 3,5m.:
Subariau Luka uz netinkama elgesi.
-Jezau, na ir pasigarsinai, mama,- isizeide Lukas.
-O kam tuos ozius rodai?- klausiu.
- Niekam nerodau, sau juos laikau...
Klausiu sunaus, kokiu darzoviu nores pietums.
-Paprikos, paprikos!
Nuplaunu paprika, pjaustau, o Lukas:
-Tai kodel man duodi pomidora, as juk agurko prasiau?!
Arteja sv.Kaledos, namuose su vaikais rasome seneliui Kaledai laiskus. Lukas rasyti dar nemoka, tad patariau jam pabandyti nupiesti tai, apie ka svajoja. Pabaiges paduoda man piesini ir trumpam susimasto:
-Zinai, mama, man rodos as perlenkiau lazda - dvieju dovanu uzsiprasiau...
Lukui 4,5m.:
Skubame iseiti, todel raginu sunu greiciau rengtis.
Lukas tingi, todel sako:
-Kokia nesamone... Ir kas tai sugalvojo?
Galu gale apsirenge ir atbego pasirodyti:
-Mama, ar viska gerai apsirengiau?
-Taip, viskas kuo puikiausiai,- pagiriu sunu.
-Na, mamyte, tu mano saunuole!- nesitveria dziaugsmu Lukas.
Lukas vaziuoja i svecius pas senelius. Jam labai rupi issiaiskinti viena itin "svarbu" klausima, todel vos perzenges slenksti klausia mociutes:
-O kur jusu rusija?
Mociute pagalvoja, kad ne taip isgirdo:
-Kokia rusija? Yra tokia salis...
- Ne, ne, - nekantriai pertraukia Lukas, - jusu rusija?
Mociute vis tiek nieko nesupranta.
-Na, jusu rusija, kur laikote rogutes ir dviratukus, dar stiklainius su uogienem... Musu rusija tai po namu,- isdidziai pareiskia sunus.
Lukas nori atrodyti didelis ir protingas, todel ir sneka kaip suauges: "Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi...oro". Tik niekaip nesupranta, kodel tie suauge juokiasi