kaip "nesubobėti" atsiradus vaikeliui?

Kuo turi daugiau darbu, tuo labiau viska ir suspeji, ismoksti planuot savo laika labai tiksliai As net magistrini darba sugebejau parasyt ir apsigint, aisku buvo begalo sunku , bet kitos iseities nebuvo Bet ir lelius buvo mazesnis jam demesio maziau reikejo, o dabar jau reikia visa diena uzsiimt, o ypac kai maniskis labai judrus ir dar zaislais nelabai domisi, bet vis tiek atrandu laiko ir sau, ir draugem ir namu ruosai ir poilsiui

Pirma menesi laiko sau neturejau visai: kudikelis ir mokslai . Bet vaikelis auga ir atsiranda daugiau laiko, susitvarkau ir nagus, ir nusidepiliuoju, aisku, ne taip daznai kaip noreciau , ir su mokslais susitvarkau, kuo daugiau darbu, tuo daugiau padarai

pirmas dvi savaites laiko visiskai nebuvo...bet manau ne laiko o noro, nes buvo labai neramus vakelis ir tie jo diegliukai bei valgymai kas puse valandos, tai vaikas vos ne miegojo tik ant ranku, trecia savaite atvyko mama tada ir pradejau mokintis rasti laiko viskam jauciausi taip kad neturiu vaiko tik tera maitinimai, ketvirta savaite mamai isvykus viskas pasikeite, zinoma iki 12 val tai bunu su chalatu nes visa laika praleidziame lovoje po to zinoma susitvarkymas toks koks reikalingas kad atrodyciau tvarkinga ir grazi sau veidrodyje...
taciau niekad nemaniau kad dienos leks taip greitai nespeju atsikelti kaip ziuriu kad jau vakariene reikia ruosti
laiko skirti sau visada galima, noro tereikia ir minute laisva atsiras.
tiesa nezinau kaip buitu jei vaikas klyktu pastoviai, taciau maniskis nemiegalius visai nuo 5 ryto pradeda guguoti bei budrauja po kelias valandas po valgio...

PO dvieju sav pirma karta nuejau i masaza. Nerealu. Atsijungi bent valandelei, o jegu isikrauni maziausiai 2 dienoms. Po 6 sav pirma karta nuejau i aerobika. Irgi gera trumpa pramoga. Atrodo apie 4 sav keletui minuciu pasilepinau soliariume. Na man bent jau tokie isejimai labai pagerina upa. O mazes issiilgstu beprotiskai!

Kol kas speju viska, ir namus susitvarkyti ir sau visas groZio proceduras pasidaryti, nes kaip viena dalyve sake irgi esu tokia pedantiska, kad maZiausia netvarka aplink mane ar jei as pati nekaip atrodau mane erZina. Aisku viskas uZima kiek daugiau laiko, nes reikia derintis ir prie maZyles, bet tikrai imanoma viska pasidaryti, dar laiko ir savo pomegiams ir poilsiui apsciai lieka, o is namu kur istrunkam abi kiekviena diena. Aisku man pasiseke kad maZyle tokia rami, nera su ja per dideliu problemu. Pirmas kelias savaites, mums su vyru net nuobodu pasidarydavo, eidavom ja Zadinti, nes istisai miegodavo. Mama buvo atvaZiavus kelioms savaitems, buvo nusiteikus mane gelbeti ir padeti, bet nebegalejo isbuti, nuobodu pasidare, nes nebuvo ka veikti O dabar diena beveik nemiega ir demesio reikalauja, tai as atradau toki buda viska pasidaryti, jei gaminu, nesuos ja su savim i virtuve, jei maudaus ji vonioj, mato mane ir neverkia, o as galiu tuo metu atlikti visus reikalus

galiu pasakyti taip - noreciau - skirciau bet kad ir iki nestumo buvau tokia ne per daug savimi besirupinanti... ta prasre manikiurai pedikiurai soliariumai ... o dabar manau vien del to kad svoris nukrito normaliai gerai ir jauciosi - vien tas dziugina

O islekti kur su vyru leliuka palikus jei imanoma draugams ar seneliams kad ir valandai - butina - tada jauciuosi ir pailsejusi ir grazi ..

Jei ne vyras, tai ir susisukuot negaleciau Mazius tik ant ranku miega, vos lovele pajutes verkia Vis dar kankinames ir bandom pratintis prie savo guolio. Saves apleisti irgi nesinori, bet laiko tikrai nepakanka, be to ir tik viena ranka laisva turiu

Pirmus 3 menesius atsimenu kaip kosmara,dukryte nerami nuolat ant ranku,nieko nespeju,nakti neissimiegu,o dabar kai didesne tai kartais vyras po darbo pasaugo,kad nulekciau i kirpykla,kartais su mama pasiderinu kad pasaugotu,o taip tai as visur ir visada su vaiku

Sau laiko, apie ką čia? Nors mano sūneliui beveik metai niekada sau laiko neturėjau nei sportuoti, nei su draugėmis susitikti ir prie pc tik vakare trumpam prisėdu. Visą laiką atima namų ruoša: tvarkytis, valgyti gaminti ir t.t. dar tos nelemtos statybos... Taip iki vakaro, kol mažiuką užmigdau. Šiaip ir dabar jaučiuosi nusikalus, nepailsėjus ir dar sveikata šlubuoja po gimdymo. Apsipirkti ir šiaip pasižmonėti tik su vaikučiu, o sportuoti seniai svajoju, bet neturiu kam palikti vaikučio, be to link vakaro jis pasidaro irzlus. Ir čia taip turint vieną pypliuką, tad labai gerbiu mamytes turinčias tris ir keturis ir viską spėjančias Man sako, kad per daug aš užsigriebiu, bet tokia jau aš esu

sveikos. ilgai galvojau kaip užvardinti temą. neseniai susilaukėm pirmagimės. esu mamytė ne visai jau jauniklė, tad iki gimdymo sėkmingai dirbau, socialiai puikiai save realizavau, su vyru daug keliavom, bendri pomėgiai (tenisas, pirtis, kalnai). vyras didžiavosi gražia, pasitikinčia žmona (čia suabsoliutinau kiek). nėštumo metu buvo nelengva, daug laiko praleidau namie, priaugau 20 kg, jaučiu kaip atrofavosi smegenys (vis tik užsidariau namie). Vyras nusuko prieš pat gimdymą į kairę, tad pasitikėjimas savimi visai žemiau nulio (nieko čia nekaltinu, susidėjo įvairios aplinkybės, tiesiog konstatuoju faktą). Pagimdžiau, liko + 10 kg. vaikelis neramus, tad visas pasaulis skasi aplink jį - maitinimas, kakojimas, sisiojimas, sauskelnės, laukutis, vystykliukai... jaučiu, kad grįžta vyras ir kažkaip nebėra ką pasakyti. kažkokia tuščia ir išsekusi. ašaroju ir tiek per dienas. nors turiu nuostabią sveiką mergaitę..

kadangi daug ir sunkiai dirbau draugių su vaikiukais neturiu, bendradarbės dirba, šeima gyvena labai toli. tad stumdau vežimą per dienas viena. turbūt jaučiuos vieniša kažkaip viskas susidėjo ne taip kaip tikėjaus. o gal atslenka depresija.. kokiu būdu, mielosios, išliekat įdomios pačios sau? kaip atgaivinat save?
leliukas mažytis mano, maitinu pati, palikt nera su kuo, nes valgom kas valandą. pavažiuojam su mašiniuku tai iki parko tai į parduotuvę, bet tai neteikia prasiblaškymo. Svarstau gal važiuot pas mamą pabūti, bet kažkaip nesinori,. kad tėtis nuo vaikelio atitrūktų (jis, beje negalėjo eiti tėvystės atostogų), nes labai myli mažytę ir gražiai ja rūpinasi.

tai pasišnekam apie tai kaip užpildot save.. ačiū..

Labai liūdnai viskas atrodo šiam pasakojime..... Susirask kokį hobį, kuriuo galėtum užsiimt namie, megzt, siūt, siuvinėt, dekupažas, vilnos vėlimas, biseris, dar kas nors. Skaityk knygas. O mažylei augant turėtų lengvėt situacija, galėsit bent jau tenisą pažaist kol miegos vežime.

Kažkur skaičiau, kodėl atsiranda pogimdyvinė depresija (čia tik vienas požiūris, ne vienintelė-absoliuti-neginčijama tiesa). Šiais laikasi dažnai šeima gyvena atskirai nuo tėvų, seserų, brolių. O seniau - visi vienoj troboj. Ten kelios moterys (kad ir skirtingų kartų), kurios padeda viena kitai: pvz. viena vaikus žiūri, kita valgyt daro, trečia skalbia ir t.t. Kitą dieną pasikeičia. Ir taip nepavargsta, kaitalioja užsiėmimą. O dabar viską sužiūrėt vienai. Aišku, skalbt kalno palų rankom nereikia, bet vis tiek

Aš jūsų vietoj keliaučiau pas mamą kad ir savaitei-dviem, ten paveikčiau kažką, ką siūlė antrame temos poste. Vyras nieko nepraras, gal tik labiau jūsų abiejų pasiilgs Be to, turėsit laiko pamąstyt apie daug ką