kaip "nesubobėti" atsiradus vaikeliui?

#25
Na ką aš galiu pasakyt,per darbus iki nėštumo draugių nebeliko (nebent telefonu paplepam biggrin.gif ),vyras užsikasęs darbais ir namo statybom.Grįžta vėlai.Mama gyvena arti,bet irgi nuolat dirba.Mažutės palikt nėr kur - bet aš visai dėl to nesisieloju.Taigi aš MAMA.Laiką leidžiu su vaiku.Vežimuką stumdau viena-tiksliau ne viena,o vežioju dukrytę tongue.gif ir t.t.
Aš stengiuosi neįsileist blogų minčių galvon rolleyes.gif Jeigu viskas užknisa,įlendu į SM,paskaitinėju-parašinėju (vat ir hobis gali būt hihihi.gif ).Lauke kai mažiukė miega,paskaitau knygą.
O kad iš vis nebeliktų laiko savęs graužti,su MB susiplanavom antrą lelių.Noriu pametinuko.Tai manau,apie save laiko nebebus iš vis kada galvot.
O kas dėl subobėjimo,man giliai dzin ax.gif Ateis laikas,vaikai paaugs,išeisiu į darbą ir manau visas subobėjimas kaip "atėjo" taip ir išeis.Vyrą jau perspėjau,kad man reik ant jo išsibambėt,bo daugiau nėr ant ko.Baikė,nepyksta labai rolleyes.gif

Dryžuota,pirmas mėnesis būna sunkiausias.Paskui pamažu viskas stojasi į vėžias.Susiimk šiek tiek ax.gif Greit tas laikas pralėks.Man pirmos dvi savaitės buvo košmariškos,bet palaipsniui susitvarkė.Kiekvieną kart užplaukus juodai bangai,stengdavaus galvoti ir įsivaizduoti,kad aš guliu didelėj žalioj,skaniai kvepiančioj,gaivioj pievoj.Stengdavaus net kvapą pajaust.Užtekdavo kokia 10 sekundžių atsijungti ir lengviau atsikvėpdavau blush2.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Tomulyte: 27 balandžio 2009 - 13:34
#26
As irgi panasiai jauciausi kai tik pagimdziau. Vaiko ner kam palikt, salia mamyciu su vaikais irgi nera, drauges dar vaiku neturi. Visas pasaulis sukasi tik aplink mazyti suneli. Bet paskui pagalvojau, kad taip ir turi buti, juk dabar mano pagrindinis uzsiemimas rupintis savo vaikeliu. O jis taip greit auga,kad ir nepastebejau kaip prabego laikas,jis paaugo, galima ir nuvaziuot kazkur toliau nuo namu ir draugu pas save pasikviesti vis dazniau ir sau paciai laiko daugiau skirti. Taigi nenusimink, laikas bega greitai, nepastebesi kaip tavo maziuke paaugs ir viskas taps paprasciau ir lengviau.
Atsakyti
#27
As kai pagimdziau pirmas menuo buvo KATASTROFA doh.gif doh.gif doh.gif nuo ryto iki vakaro verkiau, kartu su manimi ir vaikas verke, nes mama visiskai nerami....buvo depresija juoda....nes baisu dabar pisiminti, net gyvent nesinorejo blink.gif o dabar....viskas pasikeite thumbup.gif negaliu atsidziaugti savo mazyle, matau kaip ji auga, kaip kiekviena diena ka nors naujo ismoksta wub.gif
As manau kad tavo nuotaikas itakoja butent pogimdyvinis periodas...kiek esu skaiciusi ir kiek domejausi, praktiskai visoms mamytems taip buna...laikas sustato viska i savo vietas smile.gif na o kaip nesubobeti g.gif as kazkaip susiderinnu diena taip kad liktu laiko ir sau...arba savaitgaliais (dazniausiai) uzsirasau i visas grozio proceduras, vaika palieku MB ir lekiu thumbup.gif Siaip mazule maitinu MP, taciau pmaitinus zinau kad kokioms 3 val bus ramu, taigi vaiku gali pasirupinti ir vyras smile.gif Paaugs tavo mazyle, atsiras tam tikras ritmas, valgymo grafikas ir pati tada prisiderinsi prie mazutes smile.gif Nenusimink, prisimink tik viena dalyka, kad tas stebuklelis kuri turi 100 proc. nuo taves priklausomas ir tu esi pats svarbiausias asmuo dukrytes pasaulyje wub.gif
Sekmes jums, viskas bus TIKRAI LIUKS 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#28
Temos autorei patarimas. Kai iseini pastumdyti vezima - stumk pilnu tempu i pacius atokiausius kampelius, kiemus, kalnelius, na gerai apvaiksciok visas apylinkes, kad net kojas paskaustu. Pades greiciau atsikratyti tu nereikalingu kilu, o ir nuotaika aktyviai pasivaiksciojus pasitaisys.
Su vyresniaja "pjaustydavau" tooookius ratus, uzstumiau vezima i tokius miskus, kur dabar vargu ar eiciau biggrin.gif Tai man labai padejo numesti svorio. O viena karta miske paukstukas taip arti buvo nutupes, kad galejau ranka ji paliest ir gal 15 min. kaip uzhipnotizuota ziurejau kaip jis aplik medi, prie kurio stoviu lipineja.. Atjungiau smegenis taip sakant biggrin.gif
Dabar tai negaliu taip su vezimeliu "pasinesiot", bet su nesyne varom pilnu tempu lotuliukas.gif
Sekmes ir stiprybes, tikrasis "subobejimas" gresia veliau 4u.gif
Atsakyti
#29
As sutinku su kitom mamytem, kad 1 men. yra sunkiausias, man - kuo toliau, tuo lengviau. Ir gi buvo uzpuolusi depresija ir asaros tekedavo upeliu... blush2.gif
Bet juk vakare valandai galima vaikuti ir teveliui palikti, o paciai nulekti masazo, manikiuro, pedikiuro... Ten ir bendravimas sioks - toks vyksta, manau, padedu nors trumpam atitrukti nuo kasdenybes drinks_cheers.gif
Atsakyti
#30
Autorei 4u.gif
Taigi tu ka tik pagimdei mirksiukas.gif Kg nenukrenta per diena ar savaite. Tai uztruks 4u.gif
Siulyciau irgi susirasti koky pomegy. Kai mano pupa pietu miegelio eidavo, as siuvinedavau, veliau atradau ir fotografija. Ir leisk sau netvarkyti namu keleta dienu. O jei pinigeliai leidzia, nusisamdykit namu pagalbininke. Nes jei kazkas kad ir karta y savaite sutvatkytu namus, tai jau butu tokia kitoniska diena 4u.gif
Atsakyti
#31
hm vaikiukui tik 13 dienėlių o tu jau "užsisėdėjus" namuose? g.gif o kas bus po metų ji jau aukles augins? susidarė įspūdis kad jau norėtum kam nors prastum bent porai valandų. Man sunku patart nes aš to nepatyriau man nereikėjo nieko kaifavau nuo buvimo su kūdikių ir su vyrų buvo apie ką pakalbėt todėl sunku kažka patart, o patarinėt ko pati nepatyrus nemėgstu.

bet bendrai man susidarė įspūdis kad vis dėl to slenka link tavęs depresija piktoji... gal reikėtu bent pokalbio su psichologų....

P.S norėčiau palinkėt kantrybės ir ramybes, tu ką tik pagimdei gal dėl to dar jauti ta apsivertimą aukštin kojom.. tikriausiai dar viskas susitvarkys .. neliūdėk tiesiog atrask gyvenimo džiaugsmą kitaip tiesiog kitoki... pamatysi tau pavyks smile.gif nepamiršk svoriui priaugt reikėjo beveik metu , todėl nenorėk savaites kad jo atsikratyt , dėl to nukentėtu tik sveikata...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Lera: 28 balandžio 2009 - 21:31
#32
DRYŽUOTA, iš savo patirties sakau, kad po 1 mėn pajusi, kad viskas grįžta į vėžes,aišku taip, kaip buvo iki vaiko gimimo, jau nebus, bet tokia visų mamų dalia smile.gif Aš žliumbiau krokodilo ašarom net nežinau nuo ko, jaučiausi vienišiausia, visų apleista ir t.t. Neturėjau laiko sau visiškai, nes vyras daug dirbo ir padėt praktiškai negalėjo, nes nebūdavo namie, taip kad apie laiką tik sau teko pamiršt, dukrytė buvo labai nerami doh.gif Bet viskas susitvarkė, boba tikrai netapau, o nuo tempo kg krito valandom.Stiprybės tau, mažoji atneš tiek džiaugsmo, kad jo su niekuo nepalyginsi thumbup.gif
Atsakyti
#33
QUOTE(Dryžuota @ 2009 04 27, 10:23)
sveikos. ilgai galvojau kaip užvardinti temą. neseniai susilaukėm pirmagimės. esu mamytė ne visai jau jauniklė, tad iki gimdymo sėkmingai dirbau, socialiai puikiai save realizavau, su vyru daug keliavom, bendri pomėgiai (tenisas, pirtis, kalnai). vyras didžiavosi gražia, pasitikinčia žmona (čia suabsoliutinau kiek). nėštumo metu buvo nelengva, daug laiko praleidau namie, priaugau 20 kg, jaučiu kaip atrofavosi smegenys (vis tik užsidariau namie). Vyras nusuko prieš pat gimdymą į kairę, tad pasitikėjimas savimi visai žemiau nulio (nieko čia nekaltinu, susidėjo įvairios aplinkybės, tiesiog konstatuoju faktą). Pagimdžiau, liko + 10 kg. vaikelis neramus, tad visas pasaulis skasi aplink jį - maitinimas, kakojimas, sisiojimas, sauskelnės, laukutis, vystykliukai... jaučiu, kad grįžta vyras ir kažkaip nebėra ką pasakyti. kažkokia tuščia ir išsekusi. ašaroju ir tiek per dienas. nors turiu nuostabią sveiką mergaitę..

kadangi daug ir sunkiai dirbau draugių su vaikiukais neturiu, bendradarbės dirba, šeima gyvena labai toli. tad stumdau vežimą per dienas viena. turbūt jaučiuos vieniša  doh.gif  kažkaip viskas susidėjo ne taip kaip tikėjaus. o gal atslenka depresija.. kokiu būdu, mielosios, išliekat įdomios pačios sau? kaip atgaivinat save?
leliukas mažytis mano, maitinu pati, palikt nera su kuo, nes valgom kas valandą. pavažiuojam su mašiniuku tai iki parko tai į parduotuvę, bet tai neteikia prasiblaškymo. Svarstau gal važiuot pas mamą pabūti, bet kažkaip nesinori,. kad tėtis nuo vaikelio atitrūktų (jis, beje negalėjo eiti tėvystės atostogų), nes labai myli mažytę ir gražiai ja rūpinasi.

tai pasišnekam apie tai kaip užpildot save.. ačiū..

nu kas kaip ta "subobejima" ar "sumamejima" supranta g.gif as esu beveik tokioj pat situacijoj-aplink nepazystu nieko su leliukais, ta prasme lietuvaiciu... nera ir artimu draugiu cai, kiek netu, telefonu bendraujam... buna ir liudna, ir nyku, bet kazkaip surandi ta laika praleisti...ar tai knyga skaitau, ar tai pyragus kepu... tokia jau ta motinyste-maziukas dar kudikelis, daug demesio reikalauja, jau niekada viskas nebus taip kaip anksciau. reikia tai paprsaciausiai priimti, ismokti save nuteikti ir viskas bus thumbup.gif sekmes!
Atsakyti
#34
QUOTE(dolly` @ 2009 04 29, 13:09)
nu kas kaip ta "subobejima" ar "sumamejima" supranta g.gif  as esu beveik tokioj pat situacijoj-aplink nepazystu nieko su leliukais, ta prasme lietuvaiciu... nera ir artimu draugiu cai, kiek netu, telefonu bendraujam... buna ir liudna, ir nyku, bet kazkaip surandi ta laika praleisti...ar tai knyga skaitau, ar tai pyragus kepu... tokia jau ta motinyste-maziukas dar kudikelis, daug demesio reikalauja, jau niekada viskas nebus taip kaip anksciau. reikia tai paprsaciausiai priimti, ismokti save nuteikti ir viskas bus  thumbup.gif  sekmes!



thumbup.gif drinks_cheers.gif thumbup.gif
Atsakyti
#35
Dryzuota, manau prie jusu kimba pogimdymine depresija, pirma menesi ir as praverkiau, nes vaikas istisai klyke, po nuostabaus gimdymo sedet ir normaliai vaiksciot negalejau,be to buvo ziema, o dar tas pilvas, kuris veliau susitrauke, bet buvau issigandus kad tokia ir liksiu. Manau vyras turetu pastebeti kad jums negera ir skirti daugiau demesio...
Nepergyvenk, kilogramai nukris. kai vaikutis paaugs susirasi kitu mamyciu kompanija, bus smagu drauge vezintis, dar su vaikuciu galima eiti i basseina, muzikos mokyklele. na pirmas pusmetis buna tikrai sunkus, bet paskui labai smagu jau visai seimynelei kur po parka pirmuosius zingsnelius zygiuot mirksiukas.gif
laikykis 4u.gif
Atsakyti
#36
O as siulyciau bendraamziuose paieskoti mamu kaiminystej su vaikuciais.Turit masiniuka ir pavaziuoti nebutu beda.Stumdytumet dviese,pasidalintumet ispudziais,butu lengviau.As suprantu-atsibosta ir nuosavas vyras kai nematai zmoniu.As vos to menesio sulaukiau, kad drauges lankyti ateitu,nes kaukiau is bendravimo trukumo,nuo sedejimo namuose(na greiciau veiklos ivairoves trukumo).Paskui persilauziau,bet tik po gero pusmecio g.gif Todel manau kad bendramintes mamos yra pats tas-man labai padejo rolleyes.gif
Aisku sau vienai be maziuko laiko taip pat reiketu skirti,bent keleta kartu per savaite-kaip ir sake mamytes-manikiuras/pedikiuras,apsipirkimas ir pan.Paskui kai leliukas ugtels,susiraskit auklyte kokia ir islekit bent keliom val su vyru dviese.tai pades neapaugti jusu intymiam gyvenimui rolleyes.gif
Atsakyti