kaip "nesubobėti" atsiradus vaikeliui?

imho, man nesvetimas - tik mano vyras ir tai trumpam bet kiekvienai savo, sėkmės su antru

na pvz mano padetis tokia, kad as neisgaleciau jokios aukles ar namu tvarkytojos nusisamdyt, sau vos uztenka... o jei ir tureciau pinigu tai samdyciaus tik namu tvarkytoja, kuri susitvarkytu su buitimi, o as daug laiko skirciau vaikeliui.
man bobejimas ateina tik ziema kuomet tikrai sunku issikrapstyt is namu. o vasara as vaikeli i vaikjuoste dejaus ir su draugem susitikinejau ir i paskaitas, visur su vaikeliu vaiksciojau, net i netolima uzsieni-baltarusija vaziavau. dar viska palengvina, kad krutimi maitinu, atkrenta visi buteliukai ir misinukai. jei tektu man is buteliuko maitint, tai tada nuprotet galima, todel is visu jegu stengiaus tinkamai pradet krutimi,kad nebutu nereikalingu problemu. juk tada i vaiko prieziura ieina tik pampersai ir maudymas o laiko skirti grynai sau vienai pabut uztenka kai vyras namuose buna (na mano vyras dbr jau antra sav ne namie del nenumatytu aplinkybiu, tai tada lieka tik bobejimas:)

p.s. aukle suprantu nuo kokiu 2m, kuomet su vaiku yra uzmegstas tinkamas glaudus rysys, o rysio pradzia yra ne siaip jausti meile vaikui, o rupintis juo nuo pirmu dienu, maitint, pampius keist. manau siam laikotrapy aukle yra visiskai nereikalinga mazam kudikeliui, jam reikia tik mamos ranku prisilietimo prie jo sikiuko ir pan.

nu va man irgi tas užkliuvo gosas parašymuose absoliučiai neįsivaizduojama situacija... mes abu dirbantys ir užsidirbantys, bendras biudžetas eina maistui, kurui , nuomai ir komunalinėms, o jau kaip leidžiam savo likusius pinigus, tai mūsų abiejų savarankiški reikalai, į galvą neateitų prašyt vyro - jei nepasitaupiau savo reikalam, tai MANO problema... (uždirbam plius minus panašias sumas).
namų tvarkytojai bei darkytojai man pinigų irgi neužtektų, o auklę samdyt tokiam mažam vaikui man nepriimtina, tada blogiausiu atveju tikrai geriau lopšelis... Bet kadangi blogiausio atvejo neprireikė, tai nėra ką ir šnekėt.
kad galėčiau išlėkt pirmą vaiko gimimo mėnesį į masažiukus - išvis neįsivaizduoju, na, bet manęs ir neveža svetimos man masažą darančios rankos, dėkui dievui, tą vienas kitam puikiai padarom abu su vyru.
tai taip pažiūrėjus, nu neblogai gyvenam, reik tik liautis zyst - smulkmenėlė tokia
iš kitos pusės, va, gyvenau apsikuitus iš to nuovargio ir įpročio, ir net būdama chroniška netvarkinguolė sėdžiu dabar išpustytuose namuose, ir tai įvyko vos per trylika dienų, pradėjus laikytis Fly lady sistemos (finaly loving yourself). Tai gal sakau per kitas septyniolika dienų pavyks ir save pamilt pagal tą pačią sistemą - juda lėčiau nei tvarkymasis, bet juda. Jei pavyks, parašysiu čia, kas kaip Gal dar kam nors pagelbės.

Aisku - kiekvienai savo... Bet as nesuprantu tokio poziurio....Kam tada is viso vaikas reikalingas?

šeimose turi būti du vaikai - nu įprasta taip - negi nežinojot?
tiesa, prie jų turėtų iškart gimdymo namuose duot ir auklę, ir namų tvarkytoją, nes kitaip ne gyvenimas...
bet šiaip, jei rimtai, jei turėčiau pinigų, tai gal man būtų buvę visai nieko auklė porai valandų namuose, man pačiai esant tuose namuose, tik kad tuo metu galėčiau paprasčiausiai pamiegoti... Ramiai, žinodama, kad ta auklė mane pažadins, kai vaikui manęs prireiks. Kalbu apie pirmuosius gyvenimo metus. Ta prasme, kai prireiks vaiką pažindyti. Manau, dabar būtų kur kas lengviau fiziškai ir psichologiškai. Nes vistik yra skirtumas, ar pamiegi per parą tris valandas, ar penkias. Grandiozinis...
Vieno vaiko su aukle nė už ką nepalikčiau, bet būčiau norėjus tokios galimybės. Kitas klausimas, kad seneliai gyvena už kampo, žinojo mano situaciją ir tikrai galėjo tokiu būdu pagelbėti, bet kur tau - teko šonkaulį susilaužyt, kad pagaliau po dviejų metų sulaukčiau plius minus realios pagalbos, o iš tiesų... Šiąnakt va dirbau kiaurai, paprašiau, kad mama atėjus leistų pamiegot. Leido. Bet vaiko per penkias valandas nepamaitino, nors šaldytuvas pilnas maisto, tai prasėdėjo mano dukra nuo dešimtos iki šešių - nevalgiusi. Normaliai. Kraujo močiutės elgesys. O man nė galvon nešovė, nu jolki palki, jei jau nesugebi rast maisto pilname šaldytuve, tai pasižadink vaiko motiną ir paklausk, kas kur...
Tai jei taip elgiasi artimiausia giminė - nežinau, kaip išdrįsčiau palikt su aukle. Tada sakau tikrai geriau lopšelis, ten tokių fokusų vienaip ar kitaip nepasitaiko, gal pabus vaikas pampersu nekeistu, bet kad nemaitintas

nu bet tai auklė kaip sakiau būtų reikalinga, kad patenkinčiau gyvybiškai svarbius poreikius... masažas, kosmetologinis etc. man prie jų nepriklauso, negalėčiau atsipalaiduot, žinodama, kad tuo metu mano nė metų nesulaukęs vaikas tupi su svetimu žmogum...

ir vėl - kiekevienam savo. gal tų su aukle ir tvarkytojom augęs vaikiukas bus dar laimingesnis už mūsiškius

kai esi ne viena tokia, tai kazkaip lengviau zinai, kad dar kazkas susitvarkys su sia problema, tai kodel gi as pati negaliu



o jei as kaip ciucela ryte atrodau tai kazin nors tada teks is vakaro biski pasiruost ir ryte gal, grazesne buciau



o jus nemanot, kad butent del to, kad bandote but savarankiska, nepriklausoma, stirpi moteris, ir genda jusu santykiai su vyru? as suprantu, kad jau daug metu esate kartu ir pragyvenote ne viena krize santykiuose. taciau gal verta pabuti ir tapti siek tiek labiau priklausoma nuo vyro? kad jam kiltu noras rupintis... na nebutina is tikruju tapti silpna, glezna, nesavarankiska ir priklausoma. taciau bent jau suvaidinti tai. galbut veretu vietoj bambejimo nubraukti viena kita asara?
jei vakarienes zvakiu sviesioje nepavyksta padaryti del vaiko, tai gal isnaudokite savaitgali? arba jei neiseina, tai galu gale paimkite atostogu kelias dienas ir pabukite dviese. na, as cia labiau siulau ne iseitis, bet einu prie to, kad "kas nori, iesko budu tai padaryti, o kas nenori iesko "atmazkiu" "
siaip ar taip, gal kiek paguos, kazkur maciau statistika, kad 70% poru santykiai sugenda per nestuma ar po vaiko gimimo. veliau dazniausiai viskas stojasi i savo vezias

kadangi galimbes laidzia, nematau nieko blogo namu tavrkytojos bei aukles pasmadyme.tikrai palengvina buiti, leidzia atsikvepti
apie masazus rasiau ne siaip pasimaloninimui, o kad greiciau sugrizti i buvusias formas, tureti plokscia pilvuka kad tikrai padeda jaustis geriau
na kam vaikas musu seimai reikalingas, toks klausimas ne nebuvo kiles, jei jum kla, turbut pati ir nezinote ka veikiate per dienas su vaikeliu.
budavo kad ir pamiegodavau auklei atejus ir vonioje su vno taure paguledavau, ir su draugem pasizmonet i renginius islekdavom.
manau, kad nesubobetum, reikia myleti ir save, neuzsisedeti namuose, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, kad visi dienos ispudziai nebutu vien pampersu keitimas, ar skalbiniu dziovimas

"o jei as kaip ciucela ryte atrodau tai kazin nors tada teks is vakaro biski pasiruost ir ryte gal, grazesne buciau "

Yra du variantai- didelis isgastis, ir didelis juokas, pamacius savo atvaizda veidrodyje.
Man butu juokinga pamacius ciucela besijuokiancia, pripazinkite, juokinga

Ir as susidarau namu tvarkytoja , nebeturiu laiko ir sveikatos po namus kuoptis, nes jauciuosi nekaip, vis pykina . O vyro nenoriu uzknisti bambedama, kad kazka sutvarkytu, geriau tegu jis laika po darbo ir savaitgaliais leidzia su vaiku ir manimi..
Galvoju ir apie aukle, kuri ateitu keleta valandu keleta kartu per savaite.

Ale ot, forume vis atsiranda pamoralizuojanciu, kaip ka daryti Man, pvz, "aukles" suradimas buvo kaip isganymas, nes taip susikloste, kad teko vaikui bunant triju menesiu uzbaigineti viena dideli darba. Tai mokejau lietuvei moteriai (gyvenam ne LT - kas reiskia, kad ir jokiu mociuciu dieduku pusseseriu aplink nera), kad tris valandas per diena tuose paciuose namuose, kur as pati sededavau, panesioti mano rankinuka Kazkaip pasitikejau ir i lauka isleisdavau... Per ta laika bene dukart pazindydavau, ji tuo (arba jeigu mazas uzmigdavo) metu indus isplaudavo ar skalbinius nurinkdavo. Taip tesesi apie pusantro menesio, paskui ji isvaziavo. Dabar grizo vel trumpam ir vel prasom, kad ateitu - nors didziuliu darbu ir neliko, bet tenka kartais prie kompiuterio pasedeti, o kartais, na, tiesiog isvaziuoti toms trims valandoms (daugiau negaliu, nes vaikas tik mp kol kas valge) kalediniu dovanu supirkti... Ir man tai atrodo geriau, nei kudiki su savim i prekybcentri tistis. Na, o kad tai kokiu nors budu pakenktu mano ir vaiko rysiui tai isvis anekdotas

Ojoj kokios diskusijos. Išsakysiu savo nuomonę,bet jaučiu mane ir gi daug kas užsipuls. Manau,tos kurios rašo,jog reikia pačiai tvarkytis be jokių aklių ir namų tvarkytojų,tiesiog neturi tokios galimybės sau leisti to. Ir tiesiog atsiranda pavydas ir puolimas jog moterisškė bloga mama,jei nesirūpina ištisai pati savo vaiku. Aš už aukles ir pagalbininkes,jei yra galimybė,nes tikrai kai yra kažkam pažiūrėti vaiką,pati tampi kitokia ne tik sau,bet vaikui ir vyrui. Aš labai norėčiau skirti daugiau laiko sau auklės pagalba,bet kol kas,kad ir auklė pažiūri vaiką,tai laiką skiriu daugybę visokių reikalų,tai kol kas pasilepinti neišeina. Mano mažylis dar visai mažiukas,bet auklę turiu ir nieko blogo tame nematau. Mano vyras ištisai užsienį,grįžta tik savaitgaliui. Aš viena su dviais vaikais,o vyresnioji jau du su pusę mėnesio ištisai serga. Tiesiog jaučiu būčiau visiškoj panikoj,jei neturėčiau pagalbos. Senelių pas mus LT nėra. Buvo laikas,kai išpirmo nerdįsau auklę samdytis ir visur ištisai tasiausi su dviais vaikais. Vyresnėlę po poliklinikas ir mažiuką visur kartu tampiau,o rezultatas toks,kad ir mažiukas pasigavo stiprų virusą iš poliklinikos. Ir tikrai jaučiausi labai subobėjusi,kai ištisai esi mama ir namų šeimininke,net gatve eidama negali nė minutės mintim nuklysti ir pagalvoti apie save. Tad auklė mane išleidžia apsipirkti ir pabūna su vaikais,tai aš bent ramiai ir laisvai įkvėpiu gryno oro eidama iki parduotuvės. Ir kai tik susitvarkysiu visus reikalus,būtinai leisiu sau bent nueiti pasportuoti ar apsipirkti į parduotuvę būtent tik sau. O manau mažiukus dar lengviau pripratinti prie auklės,nei paaugusius vaikiukus ir vaikiukui nėra tokio streso,nes auklytė ir gi tampa savas žmogus. Nes kitu atveju mama ir mama,o paskui atsiranda kažkokia teta ir tada vaikas aišku stresuoja,kad yra paliktas ir nėra šalia mamos. Tad jei bent kažkokiam žmogui yra galimybė palikti vaiką retsykais,manau taip ir reikia daryti,o nevirkdyti ir su didelliomis ašarų pakalnėmis pratinti vaiką prie senelių ar auklių. Aišku jei nėra galimybės,tada kitas reikalas. Bet reikia savęs nepamiršti,reikia,kad vyras matytų spindinčias moters akis,nes jiems tas paaiškinimas,kad nėra laiko pasirūpinti savimi ilgai neveiks. Vyrai myli akimis pirmoj vietoj ir tai faktas,kad ir kaip neigtume,todėl turi viduje būti patenkinta,kad ir iš išorės tavo spindėtų gyvibingumas,o nesubobėjusi mamaša namuose.
Papildyta:
Suomi,na ir užtaikėm mes su tavim tuo pačiu metu toj pačioj temoj rašyti Kol baigiau rašyti,žiūriu,kad ir tavo komentaras šia tema jau įklijuotas

cia jau akmenys i mano darza
viena, yra aukle keleta val per diena arba kai is tikro kazka reik padaryt grandiozisko, arba kai du ar daugiau vaiku, o visai kas kita turint viena vaika samdyt aukle mat nesusitvarko su vienu vaiku ir reikia mazasu, draugiu ir daug panasiu dalyku..na skaitant ta posta kur rase kazkuri kad samdosi nes reik tokiu dalyku tai man susidare ispudis kad ta aukle istisai ziuri vaika o mama kazkur laksto nes nenori susitaikyt su pasikeitusiu gyvenimu.
pvz as gyvenu butukyje kuri issikuopti tikrai nesunku ir neuzima daug laiko, ir auginu viena vaika,laiko sau padeda skirti vyras ir to uztenka. ai dar nepaminejau kad as visai negaminu valgyt, nes vyras virejas pats gamina, o mano pagaminimu nevalgo
dar mano nuomone, turint 2 vaikus reikia tavrkytojos, o pagimdzius 3 vaika ir aukles jei vaikai maziukai.