Daugelyje postų minimas tas subobėjimas kaip moters užsiciklinimas pokalbių metu vien tik vaikų auginimu. Bet aš truputį kitaip žiūrau į šį reikalą. Žmogui visada smagu kalbėti apie tai, kas vyksta jo gyvenime - mama apie kūdikį, studentė apie sesiją ir t.t. Bendraujant su žmonėmis jausti, kada gali išsiplėsti, o kada reik pakeisti temą ar aplamai trumpam užsičiaupti ir įsiklausyt į kitą - čia va yra menas ir tu arba tai sugebi ar ne. Nuo vaikų turėjimo neturėjimo tai nepriklauso. Lygiai kaip kažkuri minėjo, kad vengia vien apie vaiką šnekančios draugės, aš stengiuosi išvengti vienos iš savųjų, amžinai šnekančios apie savo draugą - ką jis valgo, kaip pažiūrėjo, ką leptelėjo, kokį sms parašė. Čia aplamai mokėjimo bendrauti reikalas.
Faktas, kad gimus vaikui keičiasi gyvenimas. Tenka kažkuriam laikui pristabdyti darbus, natūraliai mažiau laiko lieka pomėgiams, bendravimui, bet turbūt visos per tai pereina ir tai toks trumpalaikis reikalas.
Bet kažkaip Lietuvoj visi prisikūrę tų tokių neigiamų stereotipų apie motinystę - tu NIEKO nedarai, sėdi ir durnėji ir plius dar baisėji ir dar šimtai kažko panašaus.
Bet visgi su dryžuotosios postu reikia sutikti vien jau ties darbiniu punktu - kai gryžau tiek į darbą, tiek į mokslus iš tiesų kai kuriuos įgūdžius teko gaivinti ir gan smarkiai. Antra vertus, jei atsiuktų kas laiką atgal, nieko nekeisčiau.
Akyliausiai perskaičiau keletą pasisakymą 
Bet man daugumos pasakojimų, kaip motina kalba TIK apie vaiko kietus vidurius, anginas, rakštis panagėse ir tt. labiau ne subobėjimų apibūdinama, o UŽBIMBĖJIMU kuomet iš akiračio išnyksta kiti interesai. Manau kad vaikui atsiradus moters pasaulis turi prasiplėsti, jei ne savo pačios, bet vaiko labui. Kuo daugiau jam parodysi, tuo jis turtingesnis bus. Manau jei toks bus mamos moto, ji niekaip nesubobės, niekaip neužbimbės. Vaikas yra varikliukas domėtis tuo, kuo gal niekada nesidomėjai, stimulas atrasti tai, ko nebūtum be jo atradusi. Su vaiku niekaip nesigauna subobėti 
O užbimbėti galima 
Bet tada jau vaiko gaila.
Bet man daugumos pasakojimų, kaip motina kalba TIK apie vaiko kietus vidurius, anginas, rakštis panagėse ir tt. labiau ne subobėjimų apibūdinama, o UŽBIMBĖJIMU kuomet iš akiračio išnyksta kiti interesai. Manau kad vaikui atsiradus moters pasaulis turi prasiplėsti, jei ne savo pačios, bet vaiko labui. Kuo daugiau jam parodysi, tuo jis turtingesnis bus. Manau jei toks bus mamos moto, ji niekaip nesubobės, niekaip neužbimbės. Vaikas yra varikliukas domėtis tuo, kuo gal niekada nesidomėjai, stimulas atrasti tai, ko nebūtum be jo atradusi. Su vaiku niekaip nesigauna subobėti O užbimbėti galima Bet tada jau vaiko gaila.
bet juk tas laikas puikus atsikvepimas smegenims, galima viska apmastyti is naujo 
as kaip tik daug aiskiau suvokiau ko noriu toliau, nes nes begimas darbe kartais itraukia ir truksta distancijos. Grizau i darba pilna entuziazmo ir minciu. Linkiu pasimegauti siom atostogom, pabuti su savim ir daug ka apgalvoti
as kaip tik daug aiskiau suvokiau ko noriu toliau, nes nes begimas darbe kartais itraukia ir truksta distancijos. Grizau i darba pilna entuziazmo ir minciu. Linkiu pasimegauti siom atostogom, pabuti su savim ir daug ka apgalvoti
O man tiek mažai laiko praėjo ir jaučiu, kad man labai trūksta veiklos. Norisi vis kažką daryti, kažkur eiti ir t.t. Vaikas labai ramus, nereikia prie jo tupinėti. Tad užsirašėm į baseiną, galvoju, kad ir savaip grįšiu prie darbo namuose. Nes kai namai sutvarkyta, o tu sėdi ir mastai 'ką daryt' gali ir išprotėti
QUOTE(Daire @ 2010 07 25, 02:00)
O man tiek mažai laiko praėjo ir jaučiu, kad man labai trūksta veiklos. Norisi vis kažką daryti, kažkur eiti ir t.t. Vaikas labai ramus, nereikia prie jo tupinėti. Tad užsirašėm į baseiną, galvoju, kad ir savaip grįšiu prie darbo namuose. Nes kai namai sutvarkyta, o tu sėdi ir mastai 'ką daryt' gali ir išprotėti
mazas dar tavo leliukas, uztai ir laiko daug turi
tuoj prades tvarka daryti - net nepajusi kada ateis tas laikas - o tada jau nuobodu nebus
as manau subobejimas man negresia nes esu 4 kurse, pries akis dar 2 metai mokslu 
bet tai bus i nauda nes ejimas i paskiatas praskaidrins kasdiene rutina, juolabiau visas pulkas geru draugiu grupiokiu aplink, tad vien tik rupesciai su maziuku bus papildyti ir mokslais ir kitais pasnekesiais moteriskam ir vyriskam kolektyve
nes esu 4 kurse, pries akis dar 2 metai mokslu bet tai bus i nauda nes ejimas i paskiatas praskaidrins kasdiene rutina, juolabiau visas pulkas geru draugiu grupiokiu aplink, tad vien tik rupesciai su maziuku bus papildyti ir mokslais ir kitais pasnekesiais moteriskam ir vyriskam kolektyve
na aš beveik niekad apie vaiką nekalbu, jei nepaklausia, jei paklausia irgi nesiplečiu, bet vistiek jaučiuos subobėjus, nes namie tai vyrui amžinai nurodinėju - daryk taip, anaip.ir nieko sau nesugebu padaryt:(
Aš tai nesuprantu,jeigu jau taip dusina buvimas su vaiku,tai pirmiausia gal iš vis jo nereikėjo?Arba eikit iš kart į darbą po gimdymo,kame problemos?
Paskaitau aš čia visų pasisakymus,tai net baisu daros.Aš tada esu BOBŲ BOBA.Nu ir ką?Kas nuo to keičiasi?Išvaizda mano normali.Ant vyro nebambu.Tačiau laiko nei mokslams,nei darbams aš neturiu.Nes užsiimu su savo vaikais.Tie du metai,man yra be proto trumpas laikas ir kiek galiu,tiek stengiuosi išnaudoti jį VAIKAMS. O po to kas?Po to darbas,mokslai,tobulėjimas,bėgimas pirmyn ir pamiršimas,kad turi vaikų.O atsibusi tik tada,kai dukra atėjus pasakys: Mama,aš laukiuosi.Tada sustosi visame bėgime ir verksi,nes suprasi,kad labai mažai laiko praleido su savo vaikais,kad jie tokie dideli ir užaugę.Bus liūdna prisiminus,kad galėjai kažkada laiką skirti tik jiems,bet didesnę dalį skyrei kažkam kitam.
bendrauju su mamom,kurios augina panašaus amžiaus vaikus.nes man įdomu kalbėti apie vaikų užpakalius,ligas ir etc. Ar čia taip negalima?Reik dėl to gėdytis?Paskaičius pasisakymus,toks vaizdas susidaro.
Aš žinau tik tiek,kad su savim aš spėsiu dar prisibūti.O dabar.......dabar aš gyvenu vaikais
ir man gera...
Paskaitau aš čia visų pasisakymus,tai net baisu daros.Aš tada esu BOBŲ BOBA.Nu ir ką?Kas nuo to keičiasi?Išvaizda mano normali.Ant vyro nebambu.Tačiau laiko nei mokslams,nei darbams aš neturiu.Nes užsiimu su savo vaikais.Tie du metai,man yra be proto trumpas laikas ir kiek galiu,tiek stengiuosi išnaudoti jį VAIKAMS. O po to kas?Po to darbas,mokslai,tobulėjimas,bėgimas pirmyn ir pamiršimas,kad turi vaikų.O atsibusi tik tada,kai dukra atėjus pasakys: Mama,aš laukiuosi.Tada sustosi visame bėgime ir verksi,nes suprasi,kad labai mažai laiko praleido su savo vaikais,kad jie tokie dideli ir užaugę.Bus liūdna prisiminus,kad galėjai kažkada laiką skirti tik jiems,bet didesnę dalį skyrei kažkam kitam.
bendrauju su mamom,kurios augina panašaus amžiaus vaikus.nes man įdomu kalbėti apie vaikų užpakalius,ligas ir etc. Ar čia taip negalima?Reik dėl to gėdytis?Paskaičius pasisakymus,toks vaizdas susidaro.
Aš žinau tik tiek,kad su savim aš spėsiu dar prisibūti.O dabar.......dabar aš gyvenu vaikais
ir man gera...
na as manau kolkas nesubobejau ir tikiuosi kad dar negreit taip atssitiks
subobejims, manau, igimta dalykas. PAziurekim i savp mamas, tokios ir busim Laiko klausimas.
As tik po 2 gimdymu uzsidejau miniaka..Tai pasako, ko gero, apie bobejima ar ne bobejima
Laiko klausimas. As tik po 2 gimdymu uzsidejau miniaka..Tai pasako, ko gero, apie bobejima ar ne bobejima
manau, kad mes ne subobejame, bet SUMAMEJAME.OT! 
QUOTE(bankininke @ 2010 09 26, 22:16)
pritariu
