kaip "nesubobėti" atsiradus vaikeliui?

tai kaip pažvelgsi. kai sumamėjimas pirmoj vietoj, tai katastrofa kaip ir subobėjimas.

Įdomu ar mini sijonas parodo subobėjimo ar sumamėjimo nebuvimą

Na, o pažiūrėjus į mamas... tai kaip kurios mama. Maniškė niekad nebuvo nei subobėjusi, nei sumamėjusi.

Nebijokite subobeti, bijokite "sumameti". Sis reiskinys yra baisesnis... Jus tik paskaitykite tarpusavyje bendraujanciu mamyciu postus, tiesiog zoodziu truksta.........Toks perdetas rupinimasis ir nuosirdumus kitais, savo vargu ir dziaugsmu aprasymas, tikintis palaikymo......... Mamos praleiskite maziau laiko virtualioje erdveje, nes cia jau tiesus kelias i realybes praradima.

As labai stengiuosi nesubobeti, ir aciu vyrui leidzia laiko sau skirti truputi kai kudikis miega. Tai ir kauke uzsidedu ir visada stengiuosi makijaza pasidaryti iseinant is namu. Dabar tik palauksiu kol vakelis paugs ir sausiu tiesiai i kirpykla ir i sporto kluba

O kam vyras reikalingas? Tegul pasidžiaugia tėvyste, kol pati tave dominančiais reikalais užsiimi. Susiderinkit abiems palankų vaikelio priežiūros laiką ir subobėjimas negrės. Juk vaikiukas abiejų. Kas kita,kai tas „subobėjimas“ (ar sumamėjimas) mamytei malonus. Tokiu atveju, manau, neverta per prievartą domėtis tuo, kas tuo metu nelabai domina. Džiaukitės motinyste ir nesukit sau galvos. Praeis tas etapas ir interesų ratas savaime prasiplės. O kol rūpi tik lėliukas,tai juo ir rūpinkitės.

Sveikos
Skaičiau skaičiau - visko neperskaičiau, bet dauguma čia kalba apie save, apie leliukus savo, apie išėjimą su draugėmis, ar sėdėjimą namie ir pan. O kaip su vyrais? Ta prasme tas "subobėjimas" , ar jis jaučiasi ir kaip jaučiasi bendravime su savo nuosavu vyru? Gi pastojusi moteris daugiau mažiau pasikeičia, na kažkiek pakinta poreikiai, atsiranda kažkokie negalavimai ir pan. Paskui atsiranda leliukas, prie kurio reikia derintis abiems tėvams.
Mes vaikų neturim, bet pavasarį jau būsim trise. Labai laukėm nėštumo ir labai juo džiaugėmės, bet kuo toliau, tuo labiau ima baimė. Vyras išeina su draugais, nedraudžiu, net džiaugiuosi, kad turi su kuo pabendraut, pasportuot, krepšinį pažiūrėt. Tuo metu sėdžiu namie viena. Nu kur aš vakare sutemus viena grūsiuos? Pirmus tris mėnesiu tikrai silpna buvau, o ir dabar energijos ne kalnai, noriu lėtesnių, ramesnių užsiėmimų, o ne lakstyt po kokius barus ar diskotekas. Vis dažniau iš vyro girdžiu, kad "šiuo metu tu negali patenkinti mano poreikių, todėl aš ieškau, kas gali" ir pan.
Turim vienus draugus, kurie augina lelių. Kol laukėsi, tai mes visada eidavom pas juos į svečius, nes mamytė nėščia ir jai namie patogiau. Dabar kai yra leliukas mes taip pat einam pas juos,nes jiems su vaiku namie patogiau. Jei aš blogai jaučiuosi, vyras eina pas juos vienas. Apskritai jam tokie poreikia atsirado dabar - į klubus nori, į diskotekas. Man irgi siūlo, nors žino, kad neisiu Sakau, kas bus kai bus vaikelis - su juo gi į šokius tikrai nevarysi, tai tada jis man iškelia pavyzdžiu tuos mūsų draugus -" va, matai, ji su vaiku namie sėdi, o jis visur vienas ar su draugais vaikšto".
Nu bet man tai pikta kažkaip. Aišku, reikia ir galima atskirai vienas nuo kito, su savais draugais papramogaut, bet gi kažkas ir bendro turi likt. Negi, mamos, pagimdžiusios ar besilaukiančios visos taip? Vyrai sau o jūs sau? Gal aš čia be reikalo nervinuosi? Nes man atrodo, kad galima kažkokių užsiėmimų susigalvot, kad vienas prie kito ir prie vaikelio prisiderinti...

Ai, prirašiau čia. Tiesiog vaiko dar nėra, o jau dabar jaučiuosi uždaryta namie ir subobėjusi, bei niekam neįdomi. Pasiskundžiau...

Cia nuo kiekvienos asmeniskai priklauso.Moterys uzsisedi namie, rutina priima kaip suprantama dalyka, vaikutis lauktas mylimas, todel viskas aplink JI, laiko sau?...Kaip cia sau, juk reikia rupintis vaiku, namais, vyrui vakariene padeti, isklausyti drauge telefonu kaip jai blogai, jei skambina mama paplepeti apie sveikatos sutrikimus ir vaistus ir t.t.Va tuomet ir grimstama i "bobejimo"liuna.
Po antro gimdymo man tai visiskai viskas apsiverte aukstyn kojom, pasijauciau pilnavertiskiau, seksualiau, atsirado noras tobuleti visame kame, jausmas, kad vel pradedu gyventi is naujo, noras buti graziai ir siekti daugiau, planuoti ateiti, darbo perspektyvas ir t.t.Kol kas dar sunku, mat tik geras menuo praejo, bet kasdien po truputi jau "skleidziasi sparnai"

Prisimink laukimo džiaugsmą, nerimą... Prisimink apie ka svajojai, kokį įsivaizdavai gyvenimą, vaikelį... Gyvenimas įgavo tikrą prasmę, juk mes moterys sutvertos motinystei. Džiaukis ir didžiuokis atlikusi didelį žygdarbį- tu pagimdei naują gyvybę, kuri tures reikšmės ne tik tavo bet ir kitų gyvenime. Turi sveiką vaiką! Kokios dar gali buti depresijos??? Nepasiduok paviršutiniškajam ego. Vyrui busi įdomi kai spindėsi džiugesiu, kai ir kitos spalvos kakutis suteiks džiaugsmo . Tiesiog, įžvelk šiame periode gilesnę prasmę... juk nėra viskas taip blogai.

Pilnai pritariu Daires žodžiams... Bet čia matyt galioja viena išimtis jeigu norėsi tai niekas tavęs neuždarys namuose o jei jau tau tiks toks variantas daryk ka nori,sėdėsi namuose ir tik bambėsi kad viskas blogai ,nematysi nieko o tik vaika ir keturias sienas Sderinti manau galima viska reikia tik NORĖTI ir galimybės atsiras...ne tik vienai bet ir su vaiku

oj ne, aš labai į savo mamą nepanaši
ji tai tikrai nesubobės juokauju, kadmano dukra paaugus galės visus jos drabužius perimti

nojura
labai užjaučiu man buvo panašiai su pirmu, tik taip atvirai dėl poreikių nesakydavo ir į klubus jis iš principo neeina. Bet po gimdymo atsilikau nuo jo, o jis vis dar lakstė...

Apie tokius dalykus butina kalbėti, tartis... Kol vyras išejęs, gali susitikti su drauge, ta kuri su leliuku sugalvokit sau užsiemimų kartu - nereikia tau būt visyškai priklausomai nuo jo... . Pabėk į kokį mamų klubą, kursus - vyras vis gi ne visa visata ir aktyvus gyvenimas - ne tik diskotekos

O as apie vyru role seimoje kiek kitokios nuomones. I diskotekas tai tikrai neleisciau... Na nebent as savo uzsiemimams tureciau pakankamai laiko Nes juk vaiku norejom abu, todel ir abu juos turim augint. Ir isvis pasigavau uosviu ideja "visur kartu"! Kartu negalim - nedarom, neinam, nevaziuojam. Na, aisku, visad yra issimciu

Iš esmės tai pritariu, tik nepririši juk žmogaus namie prie radiatoriaus. Na, vyras su klubais lyg ir aprimo, matyt čia toks "paskutinis pasispardymas" prieš leliuką buvo.