QUOTE(zuzla @ 2009 07 29, 19:05)
bet šiaip norėčiau klivininkių nuomonės - kodėl
Sukelti augalui stresą užtikrintas būdas paskatinti jį žydėti. Net klivijos laistymas pakankamai šiltu vandeniu po ganėtinai šalto ramybės periodo yra savotiškas stresas, tiesa, į maloniąją pusę. O ar pamenat, kaip gražiai žydėjo lietuvos

kliviją, kai ją prieš tai gerokai apėdė jos šuo? Beje, lietuva

dabar publikuojasi periodinėje spaudoje, kaip didžiausio Lietuvoje užauginto amarilio savininkė, atvirai dalijasi savo, kaip sumanios gėlininkės, patirtitimi, bet apdairiai nutyli, kad jos namuose kai kuriuos augalus šuo apgraužia. Nemirs šitas žmogus iš kuklumo.
Zuzlos klivija pirkta šiemet. Šiltnamiuose prieš pardavimą tie augalai gauna gerokas dozes skatinamųjų, todėl tikėtina, kad tavo klivija jau ten užmezgė ne vieną, bet dvi žiedines užuomazgas. Viena pražydo. Paskui sekė virtinė ekstremalių išbandymų: papūdymas, netikęs persodinimas, šalnos (jos turėjo teigiamą poveikį žiedinė užuomazga sustiprėjo), apdeginimas saule. Baisu. Užkišta už kalijos, gavusi šiek tiek ramybės ir sulaukusi šilumos, klivija nusprendė pražysti, nes ką gali žinoti, kada gausi galą su tokia šeimininke. Štai nuspręs ji, toji šeimininkė, kad jos klivijai per šalta vidurvasarį, kad reikia augalą, matai, vidury vasaros pašildyti ir įkiš į puodą su verdančiu vandeniu kokioms 15 minučių. Ir amen.

P.S. Už augalo tokią priežiūrą p. zuzla, aš asmeniškai tave smerkiu visa širdimi. Aš tavo klivijos vietoje tau ne žiedą kelčiau, aš tau nuogą užpakalį iš po sijono rodyčiau.
P.P.S. Tu irgi galėtum aprašyti savąjį klivijų pražydinimo metodą žurnale Sodo spalvos.