QUOTE(Uga_ @ 2011 01 14, 15:02)
Sveikutes 
dekui visoms uz sveikinimus
pagaliau siek tiek apsipratau su tuom, jog namuose atsirado naujas gyvas zmogutis, reikalaujantis daug demesio ir radus laisva minutele pasakoju jums kaip mums sekesi gimdyt Mullingaro ligoninej. taigi, gimdyciau ten ir dar syki, bet sakau taip tik dabar, kai jau turiu siek tiek patirties.
pabudau apie 5 ryto su kazkokiais pamaudenimais, 7 ryto jau kilo mintis kad galbut man cia saremiai, ne tokie ir smarkus pagalvojau, nuejau pagulet i silta vonia, bet islipus kaip ir nepraejo.. zadinu MB ir sakau, kad ruostusi, MANAU, kad man saremiai kazkurioj temoj dar paklausiau, kaip man zinot ar jau vaziuot i ta ligonine ar ne, saremiai truko kas 3-6 min, bet ne tokie, kad jau negaleciau kentet. (bet atsakymu nesulaukiau 
)iki ligonines mum apie 60km, tad susiruosem ir 12 val mes jau ten. gerokai pabludijom kol suradom kur ten eit na ir as jau gimdykloj, paguldo ant stalo, uzdeda tuos aparaciukus, patikrina kakleli - 5cm. paklause ar nori epiduro, sutikau. guliu ir galvoju, tai jau as cia viskas taip iseina, gimdysiu? kazkaip maniau, kad ne taip greit viskas bus suleido epidura, po poros val jau 8cm, bet vaikelis miega 
tad gavau dar kazkoki svirksta, gal tai skatinamieji 
akusere sako, kai jau noresi stumt, - sakyk. taigi, iki pat galo nei viena sekunde nenorejau stumt, pasake stumt ir stumiau... taip 17.33 gime musu mazylis Danielius, 52cm ir 3640g, 9 pagal Apgar.
o va cia prasideda linksmoji dalis
pirma naktis lyg ir nieko, antra - kosmaras! kisu papuka, bet to priespienio ten visai nedaug, tik atitraukiu nuo saves, klykia nesavu balsu, taip prasikankinau visa nakti... uzeina kokia sesele, palinguoja galva ir tiek. speneliai nuciulpti iki kraujo, kiekvienas padavimas suneliui ir as zliumbiu is skausmo. ziauriai noriu namo, bet musu neleidzia, taip iki siol ir nesupratau del ko.. pieno vis dar nera ir as jau matau kad laukia dar viena pragariska naktis... lelius klykia, atejus sesute klausia, ka as noriu daryt, jis alkanas. o is kur man po velniu zinot, ka daryt? as juk pirma karta mama! tai gal primaitint is buteliuko, klausia. turbut, sakau.. atrodziau kaip zmobis... aplinkui gulinciu airiu leliukai ramus, pavalgo ir miega, nes tik as ir dar viena aire (bet ji jau su pienu, 5 dienas ligoninej) maitinom krutimi, o maniskis rekia ir rekia. su primaitinimu istverem dar viena nakti ir siaip ne taip issiprasem namo
tokia vat mano patirtis
dekui visoms uz sveikinimus
pagaliau siek tiek apsipratau su tuom, jog namuose atsirado naujas gyvas zmogutis, reikalaujantis daug demesio ir radus laisva minutele pasakoju jums kaip mums sekesi gimdyt Mullingaro ligoninej. taigi, gimdyciau ten ir dar syki, bet sakau taip tik dabar, kai jau turiu siek tiek patirties.
pabudau apie 5 ryto su kazkokiais pamaudenimais, 7 ryto jau kilo mintis kad galbut man cia saremiai, ne tokie ir smarkus pagalvojau, nuejau pagulet i silta vonia, bet islipus kaip ir nepraejo.. zadinu MB ir sakau, kad ruostusi, MANAU, kad man saremiai
kazkurioj temoj dar paklausiau, kaip man zinot ar jau vaziuot i ta ligonine ar ne, saremiai truko kas 3-6 min, bet ne tokie, kad jau negaleciau kentet. (bet atsakymu nesulaukiau )iki ligonines mum apie 60km, tad susiruosem ir 12 val mes jau ten. gerokai pabludijom kol suradom kur ten eit na ir as jau gimdykloj, paguldo ant stalo, uzdeda tuos aparaciukus, patikrina kakleli - 5cm. paklause ar nori epiduro, sutikau. guliu ir galvoju, tai jau as cia viskas taip iseina, gimdysiu? kazkaip maniau, kad ne taip greit viskas bus suleido epidura, po poros val jau 8cm, bet vaikelis miega tad gavau dar kazkoki svirksta, gal tai skatinamieji akusere sako, kai jau noresi stumt, - sakyk. taigi, iki pat galo nei viena sekunde nenorejau stumt, pasake stumt ir stumiau... taip 17.33 gime musu mazylis Danielius, 52cm ir 3640g, 9 pagal Apgar. o va cia prasideda linksmoji dalis
pirma naktis lyg ir nieko, antra - kosmaras! kisu papuka, bet to priespienio ten visai nedaug, tik atitraukiu nuo saves, klykia nesavu balsu, taip prasikankinau visa nakti... uzeina kokia sesele, palinguoja galva ir tiek. speneliai nuciulpti iki kraujo, kiekvienas padavimas suneliui ir as zliumbiu is skausmo. ziauriai noriu namo, bet musu neleidzia, taip iki siol ir nesupratau del ko.. pieno vis dar nera ir as jau matau kad laukia dar viena pragariska naktis... lelius klykia, atejus sesute klausia, ka as noriu daryt, jis alkanas. o is kur man po velniu zinot, ka daryt? as juk pirma karta mama! tai gal primaitint is buteliuko, klausia. turbut, sakau.. atrodziau kaip zmobis... aplinkui gulinciu airiu leliukai ramus, pavalgo ir miega, nes tik as ir dar viena aire (bet ji jau su pienu, 5 dienas ligoninej) maitinom krutimi, o maniskis rekia ir rekia. su primaitinimu istverem dar viena nakti ir siaip ne taip issiprasem namo
tokia vat mano patirtis
na tikrai saunuole kad taip viskas lengvai,as jau du gimdziusi bet sunkiai viskas buvo.aisku gal tau epidiuras labai padejo (skausmu atzvilgiu) as jo nesutikau darytis..... beje grazus vardas
toki pat as savo leliui zadu duoti,jau buvau sugalvojusi kai dar nesilaukiau 
.europinis ir siaip labai grazus.... 
o tau stiprybes auginant toliau savo maziuka man liko dar nemazai 15sav bet taip pat nekantrauju pasimatyti.... beje spenelius tepdavau su bephanthen tepalliuku,man jis labai padedavo,net jau kai zaizdeliu nebebudavo dar patepdavau 
