Sveikos mamos.
Mano sūneliui jau greit metai ir mastau apie grįžimą į darbą. Bėda ta, kad jis tikras "mamyčiukas" ir nuo manęs nesitraukia nei per žingsnį. Buna sudėtinga jį palikti net su vyru ar močiute. Kol tupi ant mano rankų, tai bendrauja ir su vyru, ir su močiute, bet kai jie bando imti mažiuką ant rankų, tada jau kyla audra.
Tad noriu paklausti mamų, auginančių tokius vaikučius, kaip joms sekėsi palikti mažius su auklėmis. Ar pripras vaikas prie auklės ar kas rytą stresuosime ir jis, ir aš?
QUOTE(Natute @ 2005 08 31, 11:28)
Sveikos mamos.
Mano sūneliui jau greit metai ir mastau apie grįžimą į darbą. Bėda ta, kad jis tikras "mamyčiukas" ir nuo manęs nesitraukia nei per žingsnį. Buna sudėtinga jį palikti net su vyru ar močiute. Kol tupi ant mano rankų, tai bendrauja ir su vyru, ir su močiute, bet kai jie bando imti mažiuką ant rankų, tada jau kyla audra.
Tad noriu paklausti mamų, auginančių tokius vaikučius, kaip joms sekėsi palikti mažius su auklėmis. Ar pripras vaikas prie auklės ar kas rytą stresuosime ir jis, ir aš?
Mano sūneliui jau greit metai ir mastau apie grįžimą į darbą. Bėda ta, kad jis tikras "mamyčiukas" ir nuo manęs nesitraukia nei per žingsnį. Buna sudėtinga jį palikti net su vyru ar močiute. Kol tupi ant mano rankų, tai bendrauja ir su vyru, ir su močiute, bet kai jie bando imti mažiuką ant rankų, tada jau kyla audra.
Tad noriu paklausti mamų, auginančių tokius vaikučius, kaip joms sekėsi palikti mažius su auklėmis. Ar pripras vaikas prie auklės ar kas rytą stresuosime ir jis, ir aš?
Mano priprato, nors bijojau taip pat kaip ir Tu. Kažkur priskaičiau, kad labai daug priklauso nuo pačios mamos - pristatai auklę kaip dievo dovaną ir paaiškini, kad jam labai pasisekė - turės labai gerą draugę. Kaip savaime suprantama apsisuki ir išmauni į kitą kambarį be jokių atsigrežinėjimų su ašarom akyse, ir gink dieve jokių slapstymųsi ir sėlinimų. Išbandžiau, pavyko - ryte mano mažius tupi auklei ant rankų ir per langą man mojuoja.
Vakar šnekėjau su viena aukle, tai ji teigė, kad mamyčiukai greitai pripranta prie auklės, iš jos praktikos atseit užtekdavo 3 dienų. Kažkaip neįtikėtina. Ką manot mamyčiukų mamos? O gal geriau su tokiu vaiku pačiai likti namie?
Labai ačiū Mamairutei už išsakytą nuomonę. Visiškai sutinku, kad labai daug kas priklauso nuo mamos nusiteikimo. Bet kaip save įtikint, kad elgiuosi teisingai?
Labai ačiū Mamairutei už išsakytą nuomonę. Visiškai sutinku, kad labai daug kas priklauso nuo mamos nusiteikimo. Bet kaip save įtikint, kad elgiuosi teisingai?
QUOTE(Natute @ 2005 09 06, 10:23)
Vakar šnekėjau su viena aukle, tai ji teigė, kad mamyčiukai greitai pripranta prie auklės, iš jos praktikos atseit užtekdavo 3 dienų. Kažkaip neįtikėtina. Ką manot mamyčiukų mamos? O gal geriau su tokiu vaiku pačiai likti namie?
Labai ačiū Mamairutei už išsakytą nuomonę. Visiškai sutinku, kad labai daug kas priklauso nuo mamos nusiteikimo. Bet kaip save įtikint, kad elgiuosi teisingai?
Labai ačiū Mamairutei už išsakytą nuomonę. Visiškai sutinku, kad labai daug kas priklauso nuo mamos nusiteikimo. Bet kaip save įtikint, kad elgiuosi teisingai?
Klausyti savo širdies ir veikti geriausiais mamyčiuko interesais
Labai daug kas priklauso ir nuo mamos, ir nuo aukles. Metu laiko vaikiuka jau aukle turetu moketi kuomnors sudominti, kad vaikui nebebutu labai sunku skirtis su mama. Bet jei ir mamyte iseidama verks ir pan., tada nieks nepades 
Sekmes
Sekmes
Mano mazius irgi labai prisirisęs buvo, ir as taip pat galvojau kaip man cia reikės jį palikti su aukle, jei net pas mociutes sunku palikti 
bet man pasisekė, dabar pats noriai pasilieka su aukle, kartais net praso kad ji ateitų 
pirmą dieną pasėdėjom1val. su aukle kartu, antrą dieną ji atėjo geram pusvalandziui, kad susipazintu kur kas padėta, o trecią dieną juos jau vienus palikau ir viskas buvo 
( tik auklė ne visai dienai pas mus, ateina į savaitę kelis kartus, kai man reikia)
bet man pasisekė, dabar pats noriai pasilieka su aukle, kartais net praso kad ji ateitų pirmą dieną pasėdėjom1val. su aukle kartu, antrą dieną ji atėjo geram pusvalandziui, kad susipazintu kur kas padėta, o trecią dieną juos jau vienus palikau ir viskas buvo ( tik auklė ne visai dienai pas mus, ateina į savaitę kelis kartus, kai man reikia)
QUOTE(elve @ 2005 10 04, 15:35)
Mano mazius irgi labai prisirisęs buvo, ir as taip pat galvojau kaip man cia reikės jį palikti su aukle, jei net pas mociutes sunku palikti bet man pasisekė, dabar pats noriai pasilieka su aukle, kartais net praso kad ji ateitų pirmą dieną pasėdėjom1val. su aukle kartu, antrą dieną ji atėjo geram pusvalandziui, kad susipazintu kur kas padėta, o trecią dieną juos jau vienus palikau ir viskas buvo ( tik auklė ne visai dienai pas mus, ateina į savaitę kelis kartus, kai man reikia)
bet man pasisekė, dabar pats noriai pasilieka su aukle, kartais net praso kad ji ateitų pirmą dieną pasėdėjom1val. su aukle kartu, antrą dieną ji atėjo geram pusvalandziui, kad susipazintu kur kas padėta, o trecią dieną juos jau vienus palikau ir viskas buvo ( tik auklė ne visai dienai pas mus, ateina į savaitę kelis kartus, kai man reikia)Skaitau, ir pavydas ima
, nes mano tuomet turbūt mamyčiukė kvadratu 
. Nuo metų teks eiti į darbą, tai nusprendžiau jau dabar pratinti prie auklytės, nes ji su niekuo nelieka, net su tėčiu .Pirmą dieną buvome valandą kartu, tai viskas aišku buvo gerai. Kitą dieną pusvalandį drauge, o kitą palikau vienas, tai visą laiką ėjo (tiksliau ropojo
) prie lauko durų ir klykė. Kitą dieną palikau valandai, tai sakė, nusiramina dviem minutėm ir vėl į ašaras 
. O kai mes kartu, tai net krykštaujas, kaip jai patinka su auklytę žaisti. Bandysiu toliau pratinti, bet gal žinot, gal kartais būna, kad iš viso nepripranta?
Pripras. NA mano vaikas nera "mamyciukas", netgi priesingai 
Jis "tevuciukas" jei taip galima pasakyti. Na mama jam kaip mama, bet tetis yra viskas. Atejus svetimam zmogui sunus ilga laika buna labai nedrasus, prisiglaudzia prie tecio ir taip gali sedeti kad ir 5 val. Na po to pamazu isidrasina. GAlvoja, kad ir mums bus labai sunku priprasti prie auklytes. Bet pirma diena jis tik pasiklause musu pokalbio ir net nesileido i jokias kalbas su ja. O antra diena po keliu valandu vyras trumpam isejes paliko juos dviese Is pat pradziu nusirito pora asareliu, o po to uzsizaide su aukle ir pamirso apie teti. Na po kurio laiko vel prisimine. Bet tai naturalu, nes ir lopselyje lygiai taip pat elgesiasi vaikuciai.
Pratinkit savo mazuosius "mamyciukus", jie tikrai pripras prie auklytes, tik tam reikalingas laikas ir aukles pastangos bei noras atrasti rysi su jusu mazyliu
Jis "tevuciukas" jei taip galima pasakyti. Na mama jam kaip mama, bet tetis yra viskas. Atejus svetimam zmogui sunus ilga laika buna labai nedrasus, prisiglaudzia prie tecio ir taip gali sedeti kad ir 5 val. Na po to pamazu isidrasina. GAlvoja, kad ir mums bus labai sunku priprasti prie auklytes. Bet pirma diena jis tik pasiklause musu pokalbio ir net nesileido i jokias kalbas su ja. O antra diena po keliu valandu vyras trumpam isejes paliko juos dviese Is pat pradziu nusirito pora asareliu, o po to uzsizaide su aukle ir pamirso apie teti. Na po kurio laiko vel prisimine. Bet tai naturalu, nes ir lopselyje lygiai taip pat elgesiasi vaikuciai. Pratinkit savo mazuosius "mamyciukus", jie tikrai pripras prie auklytes, tik tam reikalingas laikas ir aukles pastangos bei noras atrasti rysi su jusu mazyliu
mano mergina taip pat didelė mamičiukė jau savaitė kaip pusdieniui palikinėju su aukle, bet ji vis dar nelaiminga, be asaru dar nebuvo nei dienos. aisku ji paverkia tik pradžioj, po to lyg ir užsimiršta. kartais pagalvoju, gal maniškė niekad neapsipras su ta mintim, kad reikia būt ir be mamos laikas parodys
jau savaitė kaip pusdieniui palikinėju su aukle, bet ji vis dar nelaiminga, be asaru dar nebuvo nei dienos. aisku ji paverkia tik pradžioj, po to lyg ir užsimiršta. kartais pagalvoju, gal maniškė niekad neapsipras su ta mintim, kad reikia būt ir be mamos laikas parodys
QUOTE(Natute @ 2005 10 24, 16:46)
Vis gi ryžausi ir aš eiti į darbą nuo metukų. Rytoj ateina auklė, bandysim pratintis kol kas kartu. Labai tikiuosi, kad viskas bus gerai. Bet laaabai bijau.
Linkiu Tau sėkmės
.O va mūsų auklė pabėgo
. Nepriprato manoji, vis verkė. Tai jai per sunku pasirodė . Dabar vėl teks ieškoti .O tu, kaip radai: per pažįstamus, agentūrą, ar skelbimus?
QUOTE(Brigita. @ 2005 10 24, 21:56)
Linkiu Tau sėkmės .
O va mūsų auklė pabėgo . Nepriprato manoji, vis verkė. Tai jai per sunku pasirodė . Dabar vėl teks ieškoti .
O tu, kaip radai: per pažįstamus, agentūrą, ar skelbimus?
.O va mūsų auklė pabėgo
. Nepriprato manoji, vis verkė. Tai jai per sunku pasirodė . Dabar vėl teks ieškoti .O tu, kaip radai: per pažįstamus, agentūrą, ar skelbimus?
Radau auklę šiame forume. Buvo ji pas mus dvi dienas, tai mano spirgas panašu, kad priima ją. Vakar išleidau juos vienus į lauką, tai mažius neprieštaravo ir greit užmigo. Bet vis gi jaučia jis stresą, nes šias dienas vis taikosi daugiau ant rankų būt, vis glaustosi.
Dar pagalvojau, gal Tavo mažylei toks laikotarpis, kad ypač mama reikalinga. Mums prieš pora mėnesių labai panašiai buvo, buvo nemielas nei tėtis, nei senelė. Aišku ir dabar mama jam pats mieliausias žmogus, bet ir su tėčiu pabuna. Nenusimink, gal po poros mėnesių ir jūsų situacija pasikeis į gerąją pusę. Linkiu sėkmės ir Tau.
