Auginu ir as mamyciuka. Jam dar kolkas 7 men, bet nuo metu tikrai su juo nebebusiu - eisiu i darba. Su baime galvoju apie ta laika, o kai paskaitau jusu mintis - manau, kad lengva nebus...
Sveikos, mamytes
Auginu ir as mamyciuka. Jam dar kolkas 7 men, bet nuo metu tikrai su juo nebebusiu - eisiu i darba. Su baime galvoju apie ta laika, o kai paskaitau jusu mintis - manau, kad lengva nebus...
Auginu ir as mamyciuka. Jam dar kolkas 7 men, bet nuo metu tikrai su juo nebebusiu - eisiu i darba. Su baime galvoju apie ta laika, o kai paskaitau jusu mintis - manau, kad lengva nebus...
Dabar turbūt jau galiu drąsiai pasakyti, kad labai smarkiai nepergyvenk .
Man pats baisumas prasidėjo šešių mėnesių, o baigėsi vienuolikos. Nelikdavo su net su tėčiu, visą laiką praklykdavo. Aš net į tualetą negalėdavau be jos nueiti .
Tačiau rankų nenuleidau (nes žinojau, kad eisiu į darbą nuo metų) ir vis trumpam ją palikdavau. Aišku, per tą laiką, kol nebūdavau, širdis plyšdavo ir lėkdavau tekina namo. Galvojau, kad ji niekada nepripras ir man teks likti su ja namie. Lūžis įvyko visai netikėtai, tiesiog vieną dieną kuo puikiausiai dvi valandas išbuvo su tėčiu ir nenukrito nei viena ašarėlė 
. Bet prie auklės vis tiek pradėjau pratinti 1,5 mėn. prieš darbą.
Laikykis, Astull, tikėkis, kad viskas bus gerai. Tiesiog paskui sužinojau, kad tokio amžiaus vaikams taip būna. Jie jau pradeda bijoti svetimų ir labai jiems reikia mamų. Tik kai kurie ta išauga anksčiau, o kiti būna, net iki 1,5 metų taip būna.
.Man pats baisumas prasidėjo šešių mėnesių, o baigėsi vienuolikos. Nelikdavo su net su tėčiu, visą laiką praklykdavo. Aš net į tualetą negalėdavau be jos nueiti
.Tačiau rankų nenuleidau (nes žinojau, kad eisiu į darbą nuo metų) ir vis trumpam ją palikdavau. Aišku, per tą laiką, kol nebūdavau, širdis plyšdavo ir lėkdavau tekina namo. Galvojau, kad ji niekada nepripras ir man teks likti su ja namie.
Lūžis įvyko visai netikėtai, tiesiog vieną dieną kuo puikiausiai dvi valandas išbuvo su tėčiu ir nenukrito nei viena ašarėlė . Bet prie auklės vis tiek pradėjau pratinti 1,5 mėn. prieš darbą.Laikykis, Astull, tikėkis, kad viskas bus gerai. Tiesiog paskui sužinojau, kad tokio amžiaus vaikams taip būna. Jie jau pradeda bijoti svetimų ir labai jiems reikia mamų. Tik kai kurie ta išauga anksčiau, o kiti būna, net iki 1,5 metų taip būna.
ir aš turiu 7mėn mamyčiuką JUODĄ. Su tėčiu pabūna, nors teik gerai. Bet mano mama tai skelia man moralus, kad vaiką šiltnamio sąlygom auginu (nors nemanau, kad taip darau). Lauksim, gal išaugsim 
O dabar tik džiaugtis reik mokėt, kad tokia svarbi kažkam esu
O dabar tik džiaugtis reik mokėt, kad tokia svarbi kažkam esu
Aš irgi turiu mamyčiukę . Su tėčiu pasilieka mielai, bet kitų nė kiek neprisileidžia, o jeigu palieku, tai pasikeičia vaikas ne tas žodis Nuo balandžio į darbuką, iekšau auklės. Tikiuosi priprasim prie jos 
. Su tėčiu pasilieka mielai, bet kitų nė kiek neprisileidžia, o jeigu palieku, tai pasikeičia vaikas ne tas žodis Nuo balandžio į darbuką, iekšau auklės. Tikiuosi priprasim prie jos
QUOTE(poshkyte @ 2006 03 08, 21:52)
Aš irgi turiu mamyčiukę . Su tėčiu pasilieka mielai, bet kitų nė kiek neprisileidžia, o jeigu palieku, tai pasikeičia vaikas ne tas žodis Nuo balandžio į darbuką, iekšau auklės. Tikiuosi priprasim prie jos
. Su tėčiu pasilieka mielai, bet kitų nė kiek neprisileidžia, o jeigu palieku, tai pasikeičia vaikas ne tas žodis Nuo balandžio į darbuką, iekšau auklės. Tikiuosi priprasim prie jos Poshkyte, kaip tavo "mamyčiuikui" su aukle sekasi? Ar susidraugavo? Ar lengvai išleidžia?
aš turiu vienos mergaitės pavizdį kuri nuo mamos rankų nenulipo,uklė pratinosi savaite ir viskas gerai
Mano pirmoji irgi buvo "mamyčiukė", o jei dar tiksliau - "rankinukė" 
Na, ir maitinau aš ją 2,5 metus
Šiaip mamyčiukui labai svarbi pati pradžia - kad auklė leistų jam pačiam parodyti iniciatyvą arba bent nuspręsti, jog šitas žmogus "nepavojingas". Kiekvienam vaikui tai individualu. Dažniausiai pratinimasis ilgiau savaitės netrunka. Nors kartais iš tiesų būna keista - ir auklė labai patyrusi ir miela, ir mamai patinka, o vaikiukui - ne. Tenka keisti. Gerai, kad tokie atvejai reti.
Na, ir maitinau aš ją 2,5 metus Šiaip mamyčiukui labai svarbi pati pradžia - kad auklė leistų jam pačiam parodyti iniciatyvą arba bent nuspręsti, jog šitas žmogus "nepavojingas". Kiekvienam vaikui tai individualu. Dažniausiai pratinimasis ilgiau savaitės netrunka. Nors kartais iš tiesų būna keista - ir auklė labai patyrusi ir miela, ir mamai patinka, o vaikiukui - ne. Tenka keisti. Gerai, kad tokie atvejai reti.
QUOTE(Brigita. @ 2006 02 09, 00:58)
Tai va, su pirmaja aukle mes vis tik partinomės NET 1,5 mėn., kol galų gale vaikas visiškai prie jos priprato, leidosi užmigdoma ir pamaitinama. Dabar jau galiu ramiai išeiti, ji pamoja man atia atia. O kai auklytė išeidinėja, tai net kartais apsiverkia, kaip nenori, kad ji išeitų...
Žodžiu, padariau išvadą, kad net patį didžiausią mamyčiuką galiam pripratinti. Tik kartais tas kainuoja daug laiko, nervų , kantrybės ir žinoma pinigų
Žodžiu, padariau išvadą, kad net patį didžiausią mamyčiuką galiam pripratinti. Tik kartais tas kainuoja daug laiko, nervų , kantrybės ir žinoma pinigų
QUOTE(Brigita. @ 2006 03 08, 14:22)
Dabar turbūt jau galiu drąsiai pasakyti, kad labai smarkiai nepergyvenk .
Man pats baisumas prasidėjo šešių mėnesių, o baigėsi vienuolikos. Nelikdavo su net su tėčiu, visą laiką praklykdavo. Aš net į tualetą negalėdavau be jos nueiti .
Tačiau rankų nenuleidau (nes žinojau, kad eisiu į darbą nuo metų) ir vis trumpam ją palikdavau. Aišku, per tą laiką, kol nebūdavau, širdis plyšdavo ir lėkdavau tekina namo. Galvojau, kad ji niekada nepripras ir man teks likti su ja namie. Lūžis įvyko visai netikėtai, tiesiog vieną dieną kuo puikiausiai dvi valandas išbuvo su tėčiu ir nenukrito nei viena ašarėlė . Bet prie auklės vis tiek pradėjau pratinti 1,5 mėn. prieš darbą.
Laikykis, Astull, tikėkis, kad viskas bus gerai. Tiesiog paskui sužinojau, kad tokio amžiaus vaikams taip būna. Jie jau pradeda bijoti svetimų ir labai jiems reikia mamų. Tik kai kurie ta išauga anksčiau, o kiti būna, net iki 1,5 metų taip būna.
.Man pats baisumas prasidėjo šešių mėnesių, o baigėsi vienuolikos. Nelikdavo su net su tėčiu, visą laiką praklykdavo. Aš net į tualetą negalėdavau be jos nueiti
.Tačiau rankų nenuleidau (nes žinojau, kad eisiu į darbą nuo metų) ir vis trumpam ją palikdavau. Aišku, per tą laiką, kol nebūdavau, širdis plyšdavo ir lėkdavau tekina namo. Galvojau, kad ji niekada nepripras ir man teks likti su ja namie.
Lūžis įvyko visai netikėtai, tiesiog vieną dieną kuo puikiausiai dvi valandas išbuvo su tėčiu ir nenukrito nei viena ašarėlė . Bet prie auklės vis tiek pradėjau pratinti 1,5 mėn. prieš darbą.Laikykis, Astull, tikėkis, kad viskas bus gerai. Tiesiog paskui sužinojau, kad tokio amžiaus vaikams taip būna. Jie jau pradeda bijoti svetimų ir labai jiems reikia mamų. Tik kai kurie ta išauga anksčiau, o kiti būna, net iki 1,5 metų taip būna.
tai teikia vilciu, nes as buvau garantuota, kad auginu komunikabilia mergica ir bus baika priprast prie aukles, o va i auklyte, kuria tarsi pati pasirinko reaguoja asaromis....
bet dar tik trecia diena
QUOTE(gaika @ 2006 08 23, 10:36)
tai teikia vilciu, nes as buvau garantuota, kad auginu komunikabilia mergica ir bus baika priprast prie aukles, o va i auklyte, kuria tarsi pati pasirinko reaguoja asaromis....
bet dar tik trecia diena
bet dar tik trecia diena
Tikrai viskas bus gerai, nepergyvenk
Dar tik trecia diena Mano mergyte nereali mamyciuke, ir maitinau as ja ilgai - iki pusantru metu.. galvojau - niekaip nepripras prie aukles, taip sirdis plysdavo, kai iseidavau ir palikdavau jas abi - net kieme girdedavosi mazes verksmai
. Bet tik pirmaja savaite pasipykom. Stai jau puse metu, kaip ji graziai sutaria su aukle, ir jos klauso daug geriau nei manes 
Pati uzmiega savo loveleje ( as turiu migdyti ja supdama vezimelyje), nesioziuoja 
Apsisarvuok kantrybe, tikrai viskas susitvarkys
Sekmes
manau,kad vaikui turi buti draugas,nesvarbu kiek tau metu,tada jis greiciau prie taves pripras nes mamytes neatstos NIEKAS
QUOTE(pamaiva-22 @ 2006 09 25, 21:11)
manau,kad vaikui turi buti draugas,nesvarbu kiek tau metu,tada jis greiciau prie taves pripras nes mamytes neatstos NIEKAS pirma aukle turejom tikrai gera moteri - niekaip nepriprato, kita - labai nusivylem, nepriprato vienodai..
nuo rugsejo atkeliauja trecia...nezinau kaip bus, nes per 3 vasaros menesius ne minutei nebuvo niekur paliktas svetimam, tik mociutei pora valandu.
susidurem irmes su sia problema. kadangi kai mergytei sueis metukai turiu grizt i darba, tai susiradomaukle. labai ja patenkinta, moka ji su vaikais uzsiimt. pasitikiu ja. pradejau iseidinet po val is namu. keleta kartu (gal kokius 4) viskas buvo tiesiog puiku, bet paskutinius kartus 
vaikas verkia iki pasikukciojimo. buvau pas dantiste, tai kol grizau, ji praverke pusvalandi. po to karto nei 5min nebeisleidzia. jai dabar 9.5men.tik pamato kad pradedu rengtis ir i asaras. snd apsirengiau kol aukle buvo su ja kitam kambary, isejau, po 10min sulaukiau aukles skambuti, kad verkia labai. grizau, paemiau ant ranku, iskart ramu. as jau neisivaizduoju ka daryt, juk buvo viskas puiku, kodel dabar ji pasikeite ir nebepasilieka su aukle? gal dabar toks amzius, kai labai reikia mamos? as labai tikiuosi kad dar iki metuku mes priprasim prie aukles. dabar aukle ateidavo du kartus per savaite po 3val, nuo rugsejo ateis 4 kartus per savaite. as labai tikiuos kad viskas bus gerai. kai as esu namie, tai mergyte zaidzia su ja ir viskas yra gerai, bet isleist manes niekur nenori.
vaikas verkia iki pasikukciojimo. buvau pas dantiste, tai kol grizau, ji praverke pusvalandi. po to karto nei 5min nebeisleidzia. jai dabar 9.5men.tik pamato kad pradedu rengtis ir i asaras. snd apsirengiau kol aukle buvo su ja kitam kambary, isejau, po 10min sulaukiau aukles skambuti, kad verkia labai. grizau, paemiau ant ranku, iskart ramu. as jau neisivaizduoju ka daryt, juk buvo viskas puiku, kodel dabar ji pasikeite ir nebepasilieka su aukle? gal dabar toks amzius, kai labai reikia mamos? as labai tikiuosi kad dar iki metuku mes priprasim prie aukles. dabar aukle ateidavo du kartus per savaite po 3val, nuo rugsejo ateis 4 kartus per savaite. as labai tikiuos kad viskas bus gerai. kai as esu namie, tai mergyte zaidzia su ja ir viskas yra gerai, bet isleist manes niekur nenori.
