QUOTE(Pacific @ 2007 12 01, 13:35)
viskas pas mus dabar gerai pripratom pagaliau prie aukles, pasilieka su ja be problemu ir visaibe asaru. man parodo ate ir viskas pas aukle bega, rankas tiesia...
Pas mus tas pats
O galvojau, kad didelė bėda mums bus su aukle, nes mažoji tik ant rankų augo: migdyt- ant rankų, lauke- kitaip irgi neidavo išlaikyt, o ir namuose iki šliaužiojimo taipogi ištisai reikdavo nešiot
O dabar prie auklės priprato- mamai dažnai išeinant "ate-ate" parodo, su aukle draugauja, neša jai visus žaislus rodyt, vežime sėdi, tik kad užmiega dar vis ant rankų.
Man atrodo, kad man ją palikt buvo didesnė trauma negu jai
QUOTE(medituk @ 2007 12 01, 17:17)
Pas mus tas pats
O galvojau, kad didelė bėda mums bus su aukle, nes mažoji tik ant rankų augo: migdyt- ant rankų, lauke- kitaip irgi neidavo išlaikyt, o ir namuose iki šliaužiojimo taipogi ištisai reikdavo nešiot
O dabar prie auklės priprato- mamai dažnai išeinant "ate-ate" parodo, su aukle draugauja, neša jai visus žaislus rodyt, vežime sėdi, tik kad užmiega dar vis ant rankų.
Man atrodo, kad man ją palikt buvo didesnė trauma negu jai
O galvojau, kad didelė bėda mums bus su aukle, nes mažoji tik ant rankų augo: migdyt- ant rankų, lauke- kitaip irgi neidavo išlaikyt, o ir namuose iki šliaužiojimo taipogi ištisai reikdavo nešiot
O dabar prie auklės priprato- mamai dažnai išeinant "ate-ate" parodo, su aukle draugauja, neša jai visus žaislus rodyt, vežime sėdi, tik kad užmiega dar vis ant rankų.
Man atrodo, kad man ją palikt buvo didesnė trauma negu jai
maniske irgi dar reikia ant ranku diena migdyt, bet vakare tik gulet su ja lovoj reikia, tada malasi koki pusvalandi ir pati uzmiga. o aukle ja uzvaiko gerai duksta nuolat, su ja begioja, ropoja... tai ji jai ir uzmiega per 5-10 min kai supa.miega tik viena karta diena 1-1,5val.
pirma diena kai isejau i darba, tai ir skambinau ir zinutem su aukle susirasynejom, o kadangi viskas buvo gerai ir be asaru, tai nusiraminau
QUOTE(Natute @ 2005 08 31, 12:28)
Sveikos mamos.
Mano sūneliui jau greit metai ir mastau apie grįžimą į darbą. Bėda ta, kad jis tikras "mamyčiukas" ir nuo manęs nesitraukia nei per žingsnį. Buna sudėtinga jį palikti net su vyru ar močiute. Kol tupi ant mano rankų, tai bendrauja ir su vyru, ir su močiute, bet kai jie bando imti mažiuką ant rankų, tada jau kyla audra.
Tad noriu paklausti mamų, auginančių tokius vaikučius, kaip joms sekėsi palikti mažius su auklėmis. Ar pripras vaikas prie auklės ar kas rytą stresuosime ir jis, ir aš?
Mano sūneliui jau greit metai ir mastau apie grįžimą į darbą. Bėda ta, kad jis tikras "mamyčiukas" ir nuo manęs nesitraukia nei per žingsnį. Buna sudėtinga jį palikti net su vyru ar močiute. Kol tupi ant mano rankų, tai bendrauja ir su vyru, ir su močiute, bet kai jie bando imti mažiuką ant rankų, tada jau kyla audra.
Tad noriu paklausti mamų, auginančių tokius vaikučius, kaip joms sekėsi palikti mažius su auklėmis. Ar pripras vaikas prie auklės ar kas rytą stresuosime ir jis, ir aš?
Et...Pažįstama situacija... Aš irgi vyresnėlį turėjau palikti "kažkam", nes suėjus metams grįžau į darbą.
Bėda (na, gal daugiau džiaugsmas?), kad maitinau jį krūtimi iki 1 metų ir 8 mėnesių Prisirišęs buvo prie manęs tikrai stipriai.
Radom auklę. Rodos, normali moteriškė, užauginusi savo porą vaikų. Deja... Ar prigąsdino mažių, ar nuskriaudė - nežinia. Neišleisdavo vargšiukas manęs į darbą, klykdavo vos tik ją pamatęs. Dar visą pusmetį bijodavo bet kokių moterų užeinančiu pas mus į namus, mat ko gera galvodavo, kad tai - auklės.
Taigi saugojo jį mano mama. Su ja jam sekėsi gerai. Savas žmogus ir yra savas. Pažįsta vaiką, žino jo pomėgius, charakterį. Dėl to ir sutarti lengviau.
Šiandien buvęs "mamyčiukas" išaugo į didelį ir protingą vyruką
mums pirma savaitė pas auklę. kol pratinau, sėdėdavom kartu viskas puikiai, žaidžia, kalbina ją, bučkį duoda. bet va kai reik pasilikt visai dienai tai bėda šįryt praverkė visą valandą, paskui užmigo, tada visą laiką sėdėjo, stovėjo prie lauko durų su kepuryte rankose... atėjau pietų, linksmas, valgo, šnekina auklę, viskas gera, išeit vėl dūdos.. auklė labai faina, miela, užsiima juo, bet jis tiesiog įjungia "nieko nenoriu, nieko nematau" ir liūūūūūūūdi.. nuraminkit, kad greit praeis
QUOTE(žmogiukas @ 2008 03 31, 13:27)
mums pirma savaitė pas auklę. kol pratinau, sėdėdavom kartu viskas puikiai, žaidžia, kalbina ją, bučkį duoda. bet va kai reik pasilikt visai dienai tai bėda šįryt praverkė visą valandą, paskui užmigo, tada visą laiką sėdėjo, stovėjo prie lauko durų su kepuryte rankose... atėjau pietų, linksmas, valgo, šnekina auklę, viskas gera, išeit vėl dūdos.. auklė labai faina, miela, užsiima juo, bet jis tiesiog įjungia "nieko nenoriu, nieko nematau" ir liūūūūūūūdi.. nuraminkit, kad greit praeis
Praeis,tikrai praeis...
Tik tegul reguliariai su auklyte bendrauja ir atsisveikinkit greitai ir trumpai,nes ilgi atsisveikinimai dar labiau liudina vaikuti
Žmogiuk,
neraminsiu, kad greit praeis, nes - niekad negali zinot, kokio greitumo tavo Zmogiukui tai praeis..
bet gal pades greiciau praeiti tokia vaikiska knygele, kuri labai padejo mums tokios pat tragedijos - kai mama iseina i darba - atveju. Dabar nepamenu autoriaus, bet pavadinimas "Peliuko Luko mama eina i darba" - ar kazkaip panasiai.
Siaip brangoka knyga, bet... nusipirkau, pavarciusi, ir pamaciusi, kaip peliukas liudi, kai jo mama iseina i darba, kaip peliuka guodzia draugai, ir kaip grizta mama ir buna viskas gerai
Ir zinok padejo ta knygute, nes - toliau perpasakosius savo maziuko zodzius - ir peliuko Luko, ir kitu vaikuciu mamos eina i darba, bet jos visada pareina. Ir jeigu vaikuciai liudi, tai - TIK TRUPUCIUKA, nes juk peliukas trupuciuka tai paliudi..
sekmes mokantis eiti i darba be asareliu
neraminsiu, kad greit praeis, nes - niekad negali zinot, kokio greitumo tavo Zmogiukui tai praeis..
bet gal pades greiciau praeiti tokia vaikiska knygele, kuri labai padejo mums tokios pat tragedijos - kai mama iseina i darba - atveju. Dabar nepamenu autoriaus, bet pavadinimas "Peliuko Luko mama eina i darba" - ar kazkaip panasiai.
Siaip brangoka knyga, bet... nusipirkau, pavarciusi, ir pamaciusi, kaip peliukas liudi, kai jo mama iseina i darba, kaip peliuka guodzia draugai, ir kaip grizta mama ir buna viskas gerai
Ir zinok padejo ta knygute, nes - toliau perpasakosius savo maziuko zodzius - ir peliuko Luko, ir kitu vaikuciu mamos eina i darba, bet jos visada pareina. Ir jeigu vaikuciai liudi, tai - TIK TRUPUCIUKA, nes juk peliukas trupuciuka tai paliudi..
sekmes mokantis eiti i darba be asareliu
QUOTE(visata @ 2008 03 31, 15:00)
ačiū, o knygutė kokio amžiaus vaikiukams? maniškiui dar tik 1,2 metų.. mažas žiogas dar.. sesė nuėjo paimt anksčiau iš auklės, tai sakė vėl linksmas šūkaudamas traukia laukais. su sese mano ar vyru būna be problemų
is tiesu, tai nezinau kokio amziaus, nes neparasyta ant jos
bet kadangi paveiksliukai dideli, ir vieneriu mazylis jau supranta,kad cia nupiestas peliukas, o cia jo mamyte, tai galima, manau, pagal paveiksliukus papasakoti paciai jusu situacijai tinkamiausia varianta, kaip ten tam peliukui sekesi mama "isleidineti" i darbeli ir svarbiausia, kaip jam buvo smagu leisti laika, kol mamos nebuvo. Tegu jusu aukle taip pat padeda jums, pasiulydama jam nuveikti kazka tokio, kas atitrauktu demesi nuo liudesio, jog mama isejo. Gal iskart po atsisveikinimo eiti pazaist mylimiausiais zaislais, gal dar kazka, ka jusu vaikutis labiausiai megsta.
ir siaip dar labai padejo mums analogisku atveju isvardijimas (su pazistamais vaikais is draugu seimu, etc.). Mazdaug - ir Tomo mamyte eina i darbeli, ir Ugnes , ir etc, tada trupuciuka vaikuciai pabuna su auklytemis (mociutemis ar pan.). O mamytes visada pareina pas vaikucius.
Ir visada sugalvoju bei atsisveikinant pasakau, ka smagaus veiksim, kai grisiu po to, kai "trupuciuka nueisiu i darbeli". Ir visada ta smaguma ivykdau. Cia, manau, yra butiniausia salyga - visada ivykdyti tai, ka vaikui pazadejai.
Ir ne is karto, bet po trupuciuka, vis lengvejo tie atsisveikinimai
Viskas bus liuks, matysi
bet kadangi paveiksliukai dideli, ir vieneriu mazylis jau supranta,kad cia nupiestas peliukas, o cia jo mamyte, tai galima, manau, pagal paveiksliukus papasakoti paciai jusu situacijai tinkamiausia varianta, kaip ten tam peliukui sekesi mama "isleidineti" i darbeli ir svarbiausia, kaip jam buvo smagu leisti laika, kol mamos nebuvo. Tegu jusu aukle taip pat padeda jums, pasiulydama jam nuveikti kazka tokio, kas atitrauktu demesi nuo liudesio, jog mama isejo. Gal iskart po atsisveikinimo eiti pazaist mylimiausiais zaislais, gal dar kazka, ka jusu vaikutis labiausiai megsta.
ir siaip dar labai padejo mums analogisku atveju isvardijimas (su pazistamais vaikais is draugu seimu, etc.). Mazdaug - ir Tomo mamyte eina i darbeli, ir Ugnes , ir etc, tada trupuciuka vaikuciai pabuna su auklytemis (mociutemis ar pan.). O mamytes visada pareina pas vaikucius.
Ir visada sugalvoju bei atsisveikinant pasakau, ka smagaus veiksim, kai grisiu po to, kai "trupuciuka nueisiu i darbeli". Ir visada ta smaguma ivykdau. Cia, manau, yra butiniausia salyga - visada ivykdyti tai, ka vaikui pazadejai.
Ir ne is karto, bet po trupuciuka, vis lengvejo tie atsisveikinimai
Viskas bus liuks, matysi
Laba,
žiūriu tema šiek tiek apmirus....
o mūsų situacija tokia, vaikas nėra mamičiukas, nuo pirmųjų mėn. pasilieka ir su tėčiu, ir su močiute. Turim nuostabią auklę, bet mažylė po kelių dienų su aukle pradėjo suprasti, kad čia ne šiaip sau ji yra.
Na, nežinau, ar metų vaikui tikrai jau taip suprantama - kad tai auklė, ir t.t. kad mamytę reikia į darbą išleisti. ir t.t. ir kad mama grįš, juk ir tėtis yra ir t.t.
taip kad ieškom būdų....gal iš tikro imsiu ir išeisiu visai dienai...pamatys, kad negrįžtu na ir teks susitaikyti...kaip sakant nusileisti, nes dabar ji kaip ir kovoja....
žiūriu tema šiek tiek apmirus....
o mūsų situacija tokia, vaikas nėra mamičiukas, nuo pirmųjų mėn. pasilieka ir su tėčiu, ir su močiute. Turim nuostabią auklę, bet mažylė po kelių dienų su aukle pradėjo suprasti, kad čia ne šiaip sau ji yra.
Na, nežinau, ar metų vaikui tikrai jau taip suprantama - kad tai auklė, ir t.t. kad mamytę reikia į darbą išleisti. ir t.t. ir kad mama grįš, juk ir tėtis yra ir t.t.
taip kad ieškom būdų....gal iš tikro imsiu ir išeisiu visai dienai...pamatys, kad negrįžtu na ir teks susitaikyti...kaip sakant nusileisti, nes dabar ji kaip ir kovoja....