Visa tiesa apie skiepus

#541
na galbut, jei tavo senelis gyvsidabri is smalsumo butu paragaves..istorija apie ilgaaziskuma butu kitokia..
o siaip tu neisiskaitei..ir kame prikolas nelabai supratai....



QUOTE(nep @ 2010 08 05, 19:06)
Seniau kaime nezinodavo, kad gyvsidabris yra nuodingas. Mano senelis vaikysteje su juo zaisdavo  blink.gif  lotuliukas.gif Sako, kaip flinksma idomu, paspaudi burbuliuka i dar mazesnius issibegioja. Idomu vaikams  thumbup.gif Niu ir nesirgo, nemire iki 86 metu isgyveno...(o cia kalbame apie kazkokias niekingas gyvsidabrio plombas ir neidomius skiepus, bei homeopatinius vaistus  lotuliukas.gif ) Senelis daug skaite rase. Nepakenke smegenims tai tikrai. Nei organams kokiems. Nu sveikas buvo. Jo broliai ir seserys taip pat ilgaamziai. Tai kaip cia yra tada...Ale dar ir neskiepyti buvo, kara, tremtis i Sibira pergyveno...

Atsakyti
#542
QUOTE(AlfaBeta @ 2010 08 05, 22:15)

Gal turite duomenų, kiek neskiepytų, nerevakcinuotų 30-mečių suserga stablige per metus??

Perkėliau klausimą iš neskiepytų vaikų temos, visgi diskusijai vieta geresnė, matyt, čia. Taigi: atsakymo į šį klausimą neradau, tačiau radau info(žiniasklaida bigsmile.gif ), jog 1995-1996 LT dS vakcina suskiepyjo apie 75-76proc. suaugusiųjų.Paskiepytų pasiskirstymas pagal amžių neaiškus, bet įtaka sergamumui ir stabligės rizikai- tikėtina ax.gif
Atsakyti
#543
QUOTE(dange @ 2010 08 06, 12:08)
Perkėliau klausimą iš neskiepytų vaikų temos, visgi diskusijai vieta geresnė, matyt, čia. Taigi: atsakymo į šį klausimą neradau, tačiau radau info(žiniasklaida  bigsmile.gif ), jog 1995-1996 LT dS vakcina suskiepyjo apie 75-76proc. suaugusiųjų.Paskiepytų pasiskirstymas pagal amžių neaiškus, bet įtaka sergamumui ir stabligės rizikai- tikėtina  ax.gif

Tai va, ir aš žiniasklaidoje skaičiau. Bet kaip yra realiai? Nuo to laiko praėjo 15 - 16 metų. Taigi, keleriais metais daugiau, negu numatyta imuniteto po skiepo trukmė.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo AlfaBeta: 06 rugpjūčio 2010 - 10:26
#544
QUOTE(AlfaBeta @ 2010 08 06, 11:16)
Tai va, ir aš  žiniasklaidoje skaičiau. Bet kaip yra realiai? Nuo to laiko praėjo 15 - 16 metų. Taigi, keliais metais daugiau, negu numatyta imuniteto po skiepo trukmė.

Trukmė- vidurkinis dydis. Kiekvienu individualiu atveju ji gali būti ir keliais metais trumpesnė, ir atitinkamai- ilgesnė. Bet tai paaiškintų, kodėl normaliai organizuojant potrauminę pagalbą(chiruginis žaizdos sutvarkymas plius extra vakcinacija po traumos), net neturint antitetaninio serumo, vidutinio amžiaus žmonių grupėje susirgimai stablige pasitaiko retai.
P.S dėl pateikiamos skiepyjimų apimties neesu tikra rolleyes.gif Nors... tuo metu ėjo difterijos protrūkis suaugusiųjų tarpe.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo dange: 06 rugpjūčio 2010 - 10:32
#545
QUOTE(dange @ 2010 08 06, 12:23)
Trukmė- vidurkinis dydis. Kiekvienu individualiu atveju ji gali būti ir keliais metais trumpesnė, ir atitinkamai- ilgesnė. Bet tai paaiškintų, kodėl normaliai organizuojant potrauminę pagalbą(chiruginis žaizdos sutvarkymas plius extra vakcinacija po traumos), net neturint antitetaninio serumo, vidutinio amžiaus žmonių grupėje susirgimai stablige pasitaiko retai.

Gerai, jeigi taip.

Bet gal jų žaizdos tiesiog būna ne tokios, kad jose stabligės bakterija galėtų pradėti savo ,,veiklą".

Kaip tuo mano pasakotu atveju apie moters pėdą, pervertą mėšlina šake mėžiant mėšlą arba dėdės kirviu vaikystėje perkirstas pirštas. Jūs aiškinote, kad kiauryminė bei labai kraujuojanti žaizda gali būti netinkama terpė bakterijų dauginimuisi. Todėl, taip gaunasi, jiems net medikų pagalbos neprireikė.

Be to, tikiu, kad daugelis chirurgų labai gerai sutvarko žaizdą.

O kaip tarkim su tais vaikais, jaunuoliais, suaugusiais, kuriems imunitetas po skiepo dėl tam tikrų priežasčių nesusidaro?

Tarkim, susižeidžia tokiomis aplinkybėmis, kad į gilią žaizdą galėjo patekti stabligės bakterijų <vėlgi, galėjo ir nepatekti>.
Ligoninėje į jį pažiūrės kaip į skiepytą, tad sutvarkys žaizdą, duos antibiuotikų, suleis vakcinos vienkartinę dozę. Gal žaizda buvo nepalanki bakterijos dauginimuisi, gal gydytojai ją puikiai apdorojo ir užteko tų priemonių, kurias darė. O jeigu ne?

Žiūrės, kaip į skiepytą vaiką, kuriam nereikia antitetaninio serumo?

Aš manyčiau, į kiekvieną pacientą su giliom žaizdom, potencialiai esant rizikai užsikrėsti stablige, turėtų būti numatyta tikimybė, kad prireiks to serumo. Juk niekas nežino, ar po skiepo susidarė žmogui imunitetas ar ne. Gerai, jeigu susidarė. O jei susidarė, nežinia, ar jis truks 10, ar mažiau metų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo AlfaBeta: 06 rugpjūčio 2010 - 10:53
#546
QUOTE(AlfaBeta @ 2010 08 06, 11:35)
Gerai, jeigi taip.

Bet gal jų žaizdos tiesiog būna ne tokios, kad jose stabligės bakterija galėtų pradėti savo ,,veiklą".

Kaip tuo mano pasakotu atveju apie moters pėdą, pervertą mėšlina šake mėžiant mėšlą arba dėdės kirviu vaikystėje perkirstas pirštas. Jūs aiškinote, kad kiauryminė bei labai kraujuojanti žaizda gali būti netinkama terpė bakterijų dauginimuisi. Todėl, taip gaunasi, jiems net medikų pagalbos neprireikė.

Be to, tikiu, kad daugelis chirurgų labai gerai sutvarko žaizdą.

O kaip tarkim su tais vaikais, jaunuoliais, suaugusiais, kuriems imunitetas po skiepo dėl tam tikrų priežasčių nesusidaro?

Tarkim, susižeidžia tokiomis aplinkybėmis, kad į gilią žaizdą galėjo patekti stabligės bakterijų <vėlgi, galėjo ir nepatekti>.
Ligoninėje į jį pažiūrės kaip į skiepytą, tad sutvarkys žaizdą, duos antibiuotikų, suleis vakcinos vienkartinę dozę. Gal žaizda buvo nepalanki bakterijos dauginimuisi, gal gydytojai ją puikiai apdorojo ir užteko tų priemonių, kurias darė. O jeigu ne?

Žiūrės, kaip į skiepytą vaiką, kuriam nereikia antitetaninio serumo?

Aš manyčiau, į kiekvieną pacientą su giliom žaizdom, potencialiai esant rizikai užsikrėsti stablige, turėtų būti numatyta tikimybė, kad prireiks to serumo. Juk niekas nežino, ar po skiepo susidarė žmogui imunitetas ar ne. Gerai, jeigu susidarė.

Yra labai konkreti algoritminė schema dėl aktyvios ir pasyvios imunizacijos stabligės rizikos atveju. Joje įvertinamas ir vakcinavimo statusas(vakcinuotas/nevakcinuotas/nežinomas), ir gautų revakcinacijų skaičius, ir laikas nuo paskutinės vakcinacijos ir pačios žaizdos pobūdis bei užterštumas.Iš šių sąlygų gaunami variantai: vakcinuoti prieš stabligę- nevakcinuoti- vakcinuoti plius serumas, bei stebėsenos po traumos būdai ir dažnis.
Serumą turėti būtina. O dar geriau turėti ne pigiausią heterogenininį arklio, o brangesnį,bet saugesnį žmogaus imunoglobulino pagrindu.
Atsakyti
#547
QUOTE(nep @ 2010 08 05, 20:06)
Nepakenke smegenims tai tikrai. Nei organams kokiems. Nu sveikas buvo. Jo broliai ir seserys taip pat ilgaamziai. Tai kaip cia yra tada...Ale dar ir neskiepyti buvo, kara, tremtis i Sibira pergyveno...


1. Senelis nebuvo skiepytas. Tad gyvsidabris TIKRAI nepateko tiesiogiai i krauja, o tuo paciu ir i smegenys galejo jam pasiskti ir nepatekti (ar patekti per mazai tam, kad sukelti smegenu pakeitimus).
2. Neaisku su kokiais kiekiais gyvsidabrio ir kaip ilgai jusu senelis ziade. Beje, seni zmones gali ir pagrazinti senus faktus, vis tiek nieko jau dabar neirodysi.
3. Jusu seneliui nebuvo daromi siuolaikiniai tyrimai EEG, tomografija. Tad negalit teigti, kad jo smegenys, ar kiti organai nebuvo pazeisti. Gal but aplamai, tais laikais, kai pacioje aplinkoje ir maiste beveik nebuvo sunkiuju metalu, jusu senelis galejo dagyvent iki 110 metu, jei nebutu ziades su gyvsidabriu.

Cia tik speliot galima. 4u.gif
Atsakyti
#548
papasakojau vyrui, tas pasijuoke ir sako:
Trobos seniau buvo su skervejais...tad vejelis is vienur, kitus pro tarpus..nesandari patalpa, leidzia maziau ikvepti pavojingos medziagos..
Zaide matyt trumpai..
o jeigu ko ir prisikvepavo..ir pateko..i krauja, tarkim....tai atsizvelgiant i gyvenimo sveikesnes salygas..vis vien kaimas, salia gamta, vaikai paprastai judrus, gajus organizmas...
na jei ne per trys, tai per pusmeti tas gyvsidabris issivale ir liaudiskai kalbant buvo "ismyztas''...
va tokia versija smile.gif


QUOTE(Sviesioji @ 2010 08 06, 15:35)
1. Senelis nebuvo skiepytas. Tad gyvsidabris TIKRAI nepateko tiesiogiai i krauja, o tuo paciu ir i smegenys galejo jam pasiskti ir nepatekti (ar patekti per mazai tam, kad sukelti smegenu pakeitimus).
2. Neaisku su kokiais kiekiais gyvsidabrio ir kaip ilgai jusu senelis ziade. Beje, seni zmones gali ir pagrazinti senus faktus, vis tiek nieko jau dabar neirodysi.
3. Jusu seneliui nebuvo daromi siuolaikiniai tyrimai EEG, tomografija. Tad negalit teigti, kad jo smegenys, ar kiti organai nebuvo pazeisti. Gal but aplamai, tais laikais, kai pacioje aplinkoje ir maiste beveik nebuvo sunkiuju metalu, jusu senelis galejo dagyvent iki 110 metu, jei nebutu ziades su gyvsidabriu.

Cia tik speliot galima.  4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Nikolia: 06 rugpjūčio 2010 - 15:51
#549
QUOTE(dange @ 2010 08 06, 12:53)
Yra labai konkreti algoritminė schema dėl aktyvios ir pasyvios imunizacijos stabligės rizikos atveju. Joje įvertinamas ir vakcinavimo statusas(vakcinuotas/nevakcinuotas/nežinomas), ir gautų revakcinacijų skaičius, ir laikas nuo paskutinės vakcinacijos ir pačios žaizdos pobūdis bei užterštumas.Iš šių sąlygų gaunami variantai: vakcinuoti prieš stabligę- nevakcinuoti- vakcinuoti plius serumas, bei stebėsenos po traumos būdai ir dažnis.
Serumą turėti būtina. O dar geriau turėti ne pigiausią heterogenininį arklio, o brangesnį,bet saugesnį žmogaus imunoglobulino pagrindu.

Vaistų registre iki šiol puikuojasi tik ,,arkliškasis" Tetanea.

Tai ar pavyko prof.A.Ambrozaičiui iš SAM ko nors pasiekti, kad būtų organizuotas centralizuotas būtinų vaistų, tame tarpe antitetaninio serumo žmogaus imunoglobulino pagrindu, pirkimas konkurso būdu arba būtų įtrauktas į valstybės rezervo sąrašus gydymo įstaigoms aprūpinti? Kiek laiko reikia laukti tokio serumo riekalui esant?

Profaniškas klausimas tikintis profesionalo paaiškinimo ax.gif :

Iš ko, kaip tas serumas gaminamas? Ar ,,žmogiškojo" antitetaninio serumo gamybos metu užtikrinama, kad ligoniui ar susižeidusiajam profilaktiškai suleidus, žmogus neužsikrėstų AIDS ar hepatitu?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo AlfaBeta: 06 rugpjūčio 2010 - 20:27
#550
QUOTE(dange @ 2010 08 06, 11:53)
brangesnį,bet saugesnį žmogaus imunoglobulino pagrindu.

O kaip jis gaminamas? Juk ne taip pat, kaip arkliškasis g.gif
Atsakyti
#551
http://herballure.co...enny/index.html

Mokslininke pateike argumentuotus tyrimus pries skiepus, istraukos.
Atsakyti
#552
QUOTE(AlfaBeta @ 2010 08 06, 21:16)
Vaistų registre iki šiol puikuojasi tik ,,arkliškasis" Tetanea.

Tai ar pavyko prof.A.Ambrozaičiui iš SAM ko nors pasiekti, kad būtų organizuotas centralizuotas būtinų vaistų, tame tarpe antitetaninio serumo žmogaus imunoglobulino pagrindu, pirkimas konkurso būdu arba būtų įtrauktas į valstybės rezervo sąrašus gydymo įstaigoms aprūpinti? Kiek laiko reikia laukti tokio serumo riekalui esant?

Profaniškas klausimas tikintis profesionalo paaiškinimo  ax.gif :

Iš ko, kaip tas serumas gaminamas? Ar ,,žmogiškojo" antitetaninio serumo gamybos metu užtikrinama, kad ligoniui ar susižeidusiajam profilaktiškai  suleidus, žmogus neužsikrėstų AIDS ar hepatitu?

Teoriškai, kiekvienas medikamentas, registruotas ES, nereikalauja atskiros registracijos valstybėje-narėje, tp ir Lietuvoje.Praktiškai, antitetaninis serumas nėra medikamentas, kuriuo prekiaujama nuo vaistinės prekystalio, taigi apsirūpinimą juo reguliuoja SAM.O kainų skirtumas tarp "arkliškojo" ir "žmogiškojo"- įspūdingas.
Profilaktikai serumas turi būti suleistas, kaip galima greičiau.Gydymui- iki tada, ir tiek, kiek reikės.


QUOTE(GiedrėM @ 2010 08 06, 22:19)
O kaip jis gaminamas? Juk ne taip pat, kaip arkliškasis g.gif

Labai panašiai bigsmile.gif Iš donorų(žmonių) plazmos. Saugumas užtikrinamas analogiškomis priemonėmis kaip ir kitų kraujo preparatų.
Atsakyti