.
o kelintą kartą jau įvyksta nelaimė?... Ar gydytojai ką paaiškina? Paaiškino?... Vis tiek....Toks vėlyvas nėštumas ir bampt... Parašyk, jei gali, ar atsakymai yra kokie nors, kas dėl to "kaltas"... 
Tikrai nedingsiu aš iš čia 
Tik...kažkokie nekalbadieniai buvo 
Daug laksčiau su tyrimais, buvo visokios paranojos užplaukusios, o ir tos savaitės kritinės...Žiemą kaip tik ir išėjo tada mano mažylis į Angelus, būtent šiomis savaitėmis...Tai norėjosi tik užsitraukti pledą ir pakaukti kaip šuniui...O ir MB kažkoks prislėgtas, su darbais ten pas jų neaišku - tai man nieko perdaug nepasakoja, bet jaučiu tą krizės šmėklą slankiojant...Lapkričio pirmą jau išeinu iš darbelio, nes atostogų 3sav priklausi ir jau dekretas 11.23 Tai laukiu nesulaukiu - tada dažniau čia apsireikšiu Jau kasdien jaučiu aiškius judesėlius, jo reakcijas į mano emocijas...O lyties ir nesirodo 
Čia, matyt, mano smalsumo kantrybę bando 
O dėl dukrytės - tai pasiūlyčiau mažytį patarimuką - pasinaudok ,,čia ir dabar,, principu. ,,...Kad seneliai liko lietuvoje, kad esi ČIA ir DABAR su Tėveliais.Kad Jūs visi turite pareigų ir jos, būtent, pareiga, yra mokykla ir išmokti jaustis gerai ir smagiai toje mokykloje...,, 
Kam prisiminti tai, kas buvo praeity? Maniau, kad graudulys nebekyla dėl netekties, kai jau spurda pumpuriukas pas Tave... Kaip yra išties? Aš labai džiaugiuos, labai labai, kai įsivaizduoju jį,Tave, jus... 
Nežinau, bet apima tokia šiluma visoms nėštukėms, kurios su pilveliais, kurios laukia...Stebuklai kažkokie nerealūs... Mėgaukis dabartimi, Amri! Negalvok, kas kada išėjo, kai jau turi atėjusįjį! Net nebebandyk lįsti po antklode ir verkti...!!! Kam? Kiek čia beliko - tuoj laikysi savo angelų angelą pas save! Ak! Jau matau tą kūdikėlį...Mažą ir švelnų, kurį galima įsidėti į širdį... VIZUALIZACIJA!!! Laikausi to kasdien vis stipriau! Tai padeda siekti karščiau savo tikslo, o ne tik pagalvoti, prisiminti, ar šiaip "tik tarp kitko". Ne! Tai ypatinga!!! Fantastiškai ypatinga! Širdis niekad nebuvo tokia rami..Iš tos ramybės nepajutau, kaip praėjo laikas...Mėnesinės...Ovuliacija... Poovuliacinis periodas... Nepastebėjau!!! Kaip beviltiškai lekia laikas... Laukiu šio sekmadienio... Dūšioje - spalvotas ruduo ir laisvė! Dar niekad nebuvau savęs taip paleidusi.. Užvakar prisiminiau terminą, kada turėjo gimti mano angelas. Bet...Nusišypsojau ir tą akimirką paleidau viską - skausmą, neviltis, prisiminimus slogius, juodumą, neapykantą, pyktį kažkam, dėl ko kaltinau prisidėjus prie netekties. Viskas! Aš laisva sulaukti naujos žinios! Tad tikrai laukiu.Rami siela laukia ir tiki, kad tuoj tuoj sulauks... Net širdis nedreba - kokia rami jaučiuos.Rodos, užtikrinta galutinai! Jaučiu, bet dar nesakysiu garsiai visoms, ką jaučiu. Pranešiu su vėjeliu, kai Dievas atneš man žinojimą, kad mano TIKRAS NORAS įgavo prasmę ir materializavosi... 
Nu, žinai, Garbanyla, jau maniau, kad aš moku superiniai mintis ir jausmus dėstyti, Bet...Tu pranoksti milijoną kartų 
Nu parašai nerealiai - tiesiog skaitau ir panirstu į jausmus, išgyvenimus...Super, Garbanyla, kaip džiaugiuosi, kad leidi ir mums tuos gražius jausmingus išgyvenimus pajusti... 
, o kelintą kartą jau įvyksta nelaimė?... Ar gydytojai ką paaiškina? Paaiškino?... Vis tiek....Toks vėlyvas nėštumas ir bampt... Parašyk, jei gali, ar atsakymai yra kokie nors, kas dėl to "kaltas"... , kadangi prieš tai turėjau nesivystantį tai įtarė AFS, tai per paskutinį nėštumą leidausi vaistukus į pilvą. Klausiau daktarų kodėl taip nutiko, tai atasakymas buvo vienas kaklelio nepakankamumas, sekantį kartą sakė užsius kaklelį ir lieps gulėti visą nėštumą, kad taip nepasikartotų. Dar pas mane yra gimdoje pertvara (didelė) kuri taippat galėjo sukelti persileidimą... žodžiu priežaščių galėjo būti keleta. Tik man vienas dalykas neduoda ramybės, tą pačia dieną buvau pas gine darė echoskopa, ir nematė jokio pavojaus, o po 3 val. aš jau atsidūriau ligoninėje su prasivėrusiu kakleliu ir išlindusiu vandenmaišiu 
et, Amri, kai labai labai nori, kai sąla širdis pagalvojus, kai kas minutę galvoji apie stebuklą, kurį siūbuosi savo delnuose, tai ir kyla tokie giluminiai sielos kuždesiai. Aš labai labai noriu. Tą norą suvokiau visai neseniai. Tą natūralų norą, ne kerštą susigrąžinti, ką iš manęs atėmė, bet nuogą norą turėti savo kūdikį, savo gyvenimo prasmės kūną. Sako: "nurimk,atsipalaiduok,nepajusi, kaip ateis toji žinia..." . Tik šiandien galiu pasakyti, kokia esu rami. Dūšioje gera. Net pagalvojus apie nesėkmę, neapima neviltis. Tik dar didesnis troškimas siekti. Iš dalies pasakymas ir teisus: kai nurimsti, tai ir stebuklai aplanko, kai mažiausi tikiesi. Aš kaip tik mažiausiai tikiuosi. Bet TIKIUOSI. Niekad nebus to, kad nesitikėsiu. Nesuprantu, kaip galima NESITIKĖTI, kai širdis tokia? Neapgausi savęs įtikinėdama negatyvais - liepti širdžiai elgtis priešiškai, kai ji tuo tarpu šilumos ir žinios geidžia? Neeee..To nebus. Tiesiog, elgiuosi kitaip.Sau kitaip. Vidumi. Mintimis. Be paranojos ir išprotėjimo jausmo. Į tokį kūną neateis joks stebuklas, joks gyventojas, nes bijos apsistoti. Natūralu! Kol tai supratau, praėjo pusė metų... Norėjau išsakyti savo mintis. Sulig kiekviena diena tikiu ir pasitikiu savimi.Tikiu, kad esu sėkminga, ir viskas bus taip, kaip noriu aš ir mano Vyras.
Sveikos, mielosios pražuvėlės,
Tokio šeimyniško ir gražaus... Blankiai, bet tikrai įžiūrimai... Esu dar sutrikusi ir žinau, kad nieko nežinau... Neina patikėti, nors jaučiau tai ir be vizualinio įsitikinimo... Širdis labai rami... Paskubėjau pasakyti jums, o savajam pranešiu lygiai po savaitės, kai išauš jo jubiliejaus rytas... ,tad einu ilsėtis ir dar labiau nurimti... 
Sveikos, mielosios pražuvėlės, Tokio šeimyniško ir gražaus... Blankiai, bet tikrai įžiūrimai... Esu dar sutrikusi ir žinau, kad nieko nežinau... Neina patikėti, nors jaučiau tai ir be vizualinio įsitikinimo... Širdis labai rami... Paskubėjau pasakyti jums, o savajam pranešiu lygiai po savaitės, kai išauš jo jubiliejaus rytas... ,tad einu ilsėtis ir dar labiau nurimti... musu gretos dideja.
