nu jau nusisnekat

Pacios turbut sazines balsas bando prabilti, kad misinukais maitinot
Kai buvau akropoly, nuejau i vaiko ir motinos kambary savo klecka pazindyt, kol zindziau, atejo mamyte su mazesniu kudikeliu, gal 2 menesiu ir pradejo belstis, o as pasimeciau

nu cia man 2-3 min ir pabaigiau maitinti, o kai isejau mama koridor maitino

Ir ka tuo atveju reikejo kai daryt kai rekia kudikelis
nu tam kambarėly tikrai telpa 2 mamytės pažindyt. aš 1 kart ten maitinau, tai įsileidau dar 1 mamą su leliuku ir kartu draugiškai pamaitinom
atėjo žmogus prie ežero atsigert. pasilenkė prie vandens, ėgi mato: varlių buožgalviukai plaukioja, kiti dar neišsiritę - žali gleivėti kurkuliukai plaukioja.
Žmogus gal nebūtų gėręs, bet buvo labai ištroškęs, tad delnu prateliuškavo vandenį, nustumdamas buožgalviukus ir kurkuliukus toliau nuo kranto.
- Neliesk mano auksučių! - sušuko varlė.
- Anokie čia auksučiai,- atsiliepė žmogus.- Tiesiog buožgalviai.
- Tau - tavo auksučiai, o man - mano - papaiškino žmogui varlė.
Kodėl taip parašiau? Gal todėl, kad kiekvienam savas yra brangiausias, savas vaikas, savas augintinis, savas daiktas, dėl kurio gal pergyvename daugiau nei dėl 42 milijonų badaujančių afrikiečių. Nes mylime. Nes pripratome. Nes kai kas ir kainavo brangiai. Pagaliau todėl, kad tai mūsų. Mes linkę daug atleisti savo vaikams, toleruojame savo augintinių šėliones, nes nuosavo katino sysiai mažiau smirda. Savo vaiko verksmas sukelia gailestį ir rūpestį, o svetimo - tik erzina.
Tai dabar įsivaizduokite, kad esate tokioje aplinkoje, kur svetimiems visiškai dzin kas yra tam jūsų vaikui, ko jis verkia. Jo ausys ne valdiškos - ko jam jas dirginti decibelais. Kitas gal norėtų nusibezdėti - pilvą pučia.... kitas gal į darbą norėtų atsivest šunį, katiną (palikt nėra kur, namie likęs vienas staugia). Ar tai ne paaiškinimas? į Seimą, net ir išrinkus, niekas per prievartą nevertė eit. Norėjo pilnavertiškai augint vaiką - galėjo tai daryti namuose, tupėt ramybiškai ir žindyt sau į sveikatą kiek tik lenda, nors iki nuosavo 50-mečio, iki kurio, tiesą sakant, nebedaug jai ir liko.
Prisidėkim ranką prie širdies ir paklausim: ar aš norėčiau dirbt vienam kabinete su moterim, kuri nuolet atsineša į darbą vaiką? būti jo niurzgėjimų ir atpylinėjimų liudininke? koks tai pagaliau darbas, jei motina atsineša vaiką į darbą? nebent pripažintume, kad Seimas - ne darbo vieta.
Taigi telieka auksučiai namuose su mamom, jei negali be jų. Valstybė dabar remia neblogai ir varyt Dievo į medį nėra ko....
nesuprantu kaip šitas visas marazmas susijęs su žindymu viešoj vietoj. pasiputot ir pasidergt yra kitų temų forume, būk malonus ir reikškis ten