DŽS - dirgliosios žarnos sindromas

o man viduriai kietėja, bet neviduriuoju, nustojo pūsti pilvą, pagėrus METEOSPASMYL, bet skaudena tai pastoviai...

jop čia tai jau įtariu kad su visam gyvenimui taip bus

Sveikos

skaitineju visur apie sita liga, nes maniskis ja serga matyt jau kokius 3 metus
Is pradziu niekas net neitare, kad gali buti DZS, poliklinikoj atlikinejo tyrimus, siunte pas infektologus ir pas visokius kitokius gydytojus, atrode kad sveikas, bet simptomai su metais vis astrejo...
Visai neseniai gydytoja pagaliau dave siuntima i santariskes pas gastroenterologa, tai laukti liko iki rugpjucio 17... matyt jau galutinai patvirtins kad DZS, bet dar yra viltis kad gal but ne tai....
Taciau va neseniai per draugo mama pavyko pakliuti i Zveryno infekcine ligonine pas savo srities gera specialista, tai jis pamaige pilvuka ir is pirmo karto pataike tiesiai ten kur skauda, tai is karto - be tyrimu- pasake kad tai bus DZS Tas gydytojas pasake, kad tai neisgydoma liga, viskas slypi musu pasamoneje, reiktu pamirsti apie ta liga ir ji praeis savaime, bet kaip ja pamirsti, kai istisai jautiesi nekomfortiskai tai nezinau As pati nezinau koks tai jausmas, bet savo vaikinui noriu padeti visomis isgalemis... Dar tas gydytojas sake kad negalima gerti zzalios arbatos, valgyti riebaus maisto, kepto maisto, atsisakyti vaisiu,uogu, naturaliu sulciu, nes visa tai greit nueina i zarnyna ir sukelia putima. Reikia, sake, valgyti tai, kas virskinasi labai pamazu - ivairios koses ir panasiai.
Is tikro tai nuo tos ligos labai didelis diskomfortas: niekur neisvaziuosi normaliai: vis i tulika gainioja, pilvukas ispustas, tai siek tiek net kompleksas atsirado pamenu buvom turkijoj pries 2 metus, tai vis tulike praleisdavo po pusvalandi, bet tada dar nezinojom kas per nesamones. zodziu visas gyvenimas ties tuliku
O kas blogiausia kad pradeda pusti vidurius butent kai ka nors suvalgo netinkamo.

Labai noreciau suzinoti, kuom jus maitinates? Kokia jusu dieta?
Noretusi kuo daugiau suzinoti apie sita liga, kad padeciau savajam

Ir dar jo motina sirgo jaunysteje sita liga, sake praejo po 7 metu savaime tai jau matyt viskas aisku nuo ko viskas prasidejo...

nežinau jau ką ir galvoti.. ar čia gali būti DŽS, vakar taip skaudėjo išeinamojoje angoje, ( va dėlto neramu, viduriai užkietėje ir skausmas, kraujo nėra.. lyg būtų nesusiję su šia liga )pilvo apačioje kairėje ir dešinėje pusėse, pūtė pilvą, išgėriaU METEOSPASMYL, tai pilvo pūtimas vos vos atslūgo per naktį..o pilvą dešinėje pusėje naktimis dažnai pamaudžia..pilvo kalonoskopiją darys tik lapkričio mėnesį ..

mano praita naktis taip pat kažkoks nesusipratimas kol beužmigau 5 val ryto ir skaudena... tai susiradau spasmomen tai jei puls skausmai gersiu jau tuos

SVEIKA,
del to maisto nevalgymo tai as sau labai susigadinau organizma. man gydytojas buvo prirases dieta: nieko zalio (ta prasme vaisiai ir darzoves termiskai apdoroti), jokiu pieno produktu, nieko kepto, tik virta, jokios duonos. tris menesius kankinausi. guliausi miegot,kad nejausciau alkio ir keliausi alkana. nes pvz. juk virtu ryziu su mesa daug neprivalgysi sausu. numeciau 8 kg. kai baigiau ta dieta, nes rezultatai nebuvo geri, svoris sugrizo dvigubai. iki to niekad nebuvau laikiusis dietu, buvau plona, o dabar ka besuvalgyciau eina i kuna... taigi, tikrai nesiulyciau atsisakyt kaip siulo gydytojas.
tiesiog laikui begant atras jusu draugas ko negali valgyt. pvz. as zinau,kad paprikos, raudonas vynas, vynuoges, saltibarsciai - tai kelialapis i wc. tu produktu niekad nevalgau sveciuose. jeigu jau labai uzsinoriu tai valgau namie
man su sita liga kovot, o tiksliau susidraugaut padejo bendradarbe. kuri su mane labai palaike, kaip ir as zino visus vilniaus wc. jeigu tik as pasakau,kad man blogai, ji is karto sumasto kur reik vaziuot, kur arciau ir tt. kai keliavom kartu po uzsieni, ji begdavo i degaline, suziuredavo kur wc, o tada man tiesiai kelia parodydavo. taip igijau pasitikejimo is pradziu ja, paskui savimi. nesakau,kad pasveikau, bet gyventi siek tiek lengviau. neber tiek panikos.
is savo antros puses noreciau didesnio supratimo, mane uzkala pasiulymai eiti i viesuma kai man blogai buna. suprantu,kad jam sunku pastoviai tai matyt, bet as juk specialiai nesergu. todel apsisarvuokit kantrybe ir palaikykit savo partneri, kad jis negirdetu tokiu sakiniu: ir vel? nu, nuo ko cia dabar? kiek tau dar laiko reikes?
antidepresantu jokiu negeriau, naudoju tik imodiuma kaip buna viduriavimo krizes.

labas visoms, numeciau apie 30 kg. o prasidejo viskas nuo egzaminu. Daug mokiausi nervavausi del mokslu, ruosiausi egzaminams. Nebuvo nei laiko nei noro pavalgyti, taip pradejo krist svoris. Po to taip pradejau ziuret i kg ant svarstykliu kad nieko per diena visai nebesuvalgydavau,nebent obuoli. Taip man tas svoris ir nukrito. organizmas nusilpo ir man prasidejo dar db nzn bet manatrodo DZS, isgerus kavos iskart pilva sukt pradedavo, pasidare taip blogai kad net is namu iseit bijojau, atsirado baime, kazkokie priepoliai, zodziu viskas viename, tik isvaziuoju iskart bloga pasidaro atrodo sukt pilva pradeda, toks jaudulys lyg pries egzaminus, sirdis labai stipriai plaka, atrodo issoks nebezinai kur detis. kazkokie priepoliai, pradejau net bijot gert kava, jos jau negeriu 3 metai, negeriu zalios arbatos, neberukau, ir taip nevalgau jokiose kavinese ar valgyklose, valgau viska ka pati namuose pasigaminu, ir zymiai geriau jauciuosi. bet kavos dar bijau gert. liko baime kur nors vaziuot, kad isvaziavus pilva suks, kad jei ka suvalgysiu vel prades sukt pilva, prades skaudet visur, ir nezinau kaip tu baimiu atsikratyt

man lygiai taip pat sugadino gyvenimą ši problema... baimė kur nors eiti, važiuoti ir t.t. nes įsivaizduoji kad susuks pilvą, nors iš esmės nesusuka taip dažnai,tiesiog dažniau tai įsivaizduoju ir jaučiu nemalonų maudimą pilve.. o kai pradedi dėl to jaudintis, tai atrodo kad dar labiau maudžia.. užburtas ratas. jaučiuosi rami tik namie, darbe kol nereikia niekur pajudėti, su draugu kai važiuojam su mašina, nes žinau kad bet kur galėsim sustoti jei reikės ir šiaip artimas zmogus kažkaip ramiau.
Taigi ši problema yra psichologinė, kurią pradeda sąlygoti ir kai kurie produktai, stengiuosi kai kurių vengti, kuriems esu jautresnė.

Ką daryti,kad psichologiškai nusiraminti? tiesiog negalvoti.
Tiesiog neįsivaizduoju, tiesiog jaučiu kad gyvenimas sugadintas labai, nes varžo ir stengiuos vengti įvairių situacijų, tiesiog darbas-namai ir daugiau beveik nieko..

o man ir su draugu sunku kazkur isvaziuot, gal del to kad nieko jis nezino kas man daros, o as galvoju kad nesupras, sakis kad nusisneku
Is tikruju mano gyvenimas apsiverte aukstyn kojom visiskai, seniau budavo tusai, draugai, baliai per naktis, o db kaip sakei darbas namai ir visur kartu su sitom baimem (ar neisinoresiu i tuoleta is namu iseju) nu atrodo skamba juokingai.
Net nebeisivaizduoju kad galetu buti toks pat gyvenimas koks buvo pries tai o db nieko atrodo nebesinori.

as galvojau ar kokia hipnoze pabandyt gal isvarytu tas visas kvailas baimes? niekas nebandet?

Sveikutės, aš nežinau ar būtent man tai yra, bet jau nebežinau ko griebtis. Jei trumpai vardint sindromus, tai man nuolatinis viduriu uzkietejimas bei skausmas kaireje puseje, kartais auksciau link sono, kartais zemiau, kartais net i kirksni eina. Issityriau skrandi, echoskopija dare, pas moteru buvau ir nieko. Penktadieni vaziuosiu pas gydytoja darys kazkoki zarnyno rentgena. Seimos gydytoja apatiska, kazkokiu lasiuku israse, o kai klausiu kas cia gali but, sako ka as zinau..... Tai per pazystamus susiradau gydytoja kuris padarys ta zarnyno rentgena, vis galvoju gal kokiu ten biesu yra. Skausmas man buna tik paspaudus tam tikrose vietose bet ne visada jis buna tas skausmas va dabar vel taip uzejo. Seip jauciu dazniausiai diskomforta, lyg kazkas ten burbuliuoja kaireje puseje, pulsuoja, nu nera taip kad nieko nejausciau, bet skausmo tokio kaip nera. Pilvas kaip balionas ir dujos neiseina. Ar tai galetu buti DŽS ar cia kazkas kitkas?

Sveikos,

seniai čia nesilankiau. Per tą laiką išbandžiau daug dalykų, padariau didelę pažangą. Jau kokius metus gyvenimas daug džiaugsmo ir tikėjimo ateitimi teikia. Žinoma ir dabar pasitaiko visko, bet lyginant su savijauta prieš tai - juntu žymų pagerėjimą tiek fiziškai!, tiek emociškai.
Niekada nenuleidau rankų ir nenorėjau susitaikyti su esama problema ir prisitaikyti prie šio sindromo, nors dažnas mato išeitį tik tokią. Gėriau AD, bet niekada jų veiksmingumu netikėjau, visuomet maniau, kad jeigu jaučiuosi geriau - tai mano nuopelnas. Dabar negaliu neigti, kad jie man nepadėjo nurimti ar pristabdyti įsibėgėjusių pesimistiškų minčių, bet tikrai žinau, kad jie buvo tik maža detalė, mažas postūmis. Visada galvojau, kad emociškai būti priklausomai nuo šių vaistų - pats blogiausias dalykas, nes dingsta tikėjimas savimi.

Man pavyko sėkmingai nutraukti AD vartojimą kognityvinės terapijos dėka. Pasitaikė puikus šansas, nemokamai pas psichologę magistrantę lankyti individualius ir grupinius užsiėmimus. Nedvejodama sutikau ir galiu drąsiai teigti, kad tai man padėjo įgyti pasitikėjimo savimi, kad DŽS negali man trukdyti gyventi. Taktika buvo paprasta: pradėti daryti tai, ko bijai. Skalėje nuo 0 iki 100% susirašiau man baisiausius dalykus, pradedant nuo išeiti su draugais į miestą, iki didesnių kelionių. Sąlyga - be lopediumo. Pamažu, visus tuos punktus įvykdžiau. Jau nebepamenu, kada gėriau lopediumą. Visus egzaminus per sesiją laikau be jo (pirmą pusmetį visus laikiau išgėrus šį vaistą), dabar sėkmingai įpusėjau antrą kursą. Vasarą su draugais buvome prie jūros, aplankėme daug įvairių vietų.

Nors kartais būna ir pablogėjimų, teko kartą ar kelis prieš paskaitas ir į tualetą nubėgti, neleidžiu sau pasinerti į niūrias mintis, kaip būdavo anksčiau (suskaudėdavo, susukdavo - atrodo gyvenimas jau pats blogiausias, vilties nebėra). Dietos iki dabar nesu jokios prisitaikius, atsisakiau tik kavos, visa kitą vartoju. Rūkymas veikia neigiamai. Pastebėjau, kad sportas ir aktyvus gyvenimo būdas ženkliai pagerina savijautą. Tai turbūt vienas iš esminių faktorių, leidžiančių jaustis geriau.

Tikėjimas savimi, pastangos nugalėti baimę - duoda gerų rezultatų ir nuostabią savijautą "aš galiu". Visoms, taip pat ir sau, linkiu daugiau tikėjimo savimi, aktyvesnio gyvenimo būdo ir šypsenos. : )