QUOTE(nidra @ 2011 04 03, 21:42)
Senmergiuke, noriu paklaust, o tu issigydei ta DZS, ar tik apgydei, ar radai priezastis? ar kokia tavo dabartine situacija? 

Kad taip lengva tas priežastis būtų rasti...
Viduriai kieti buvo visad, pilvą paskaudėdavo ir vaikystėj, paauglystėj kartais rėmuo pagrauždavo, bet ne tiek, kad žiūrėtum į tai kaip į ligą. Jau suaugusiai, prieš kokį dešimt metų, praėjus vos ne metams po didelio streso, vieną kartą staiga prasidėjo pykinimas be jokios logiškos priežasties ir jis nepraėjo dieną, savaitę. Gydytojai aptiko gastroezofaginį refliuksą ir sulėtėjusią skrandžio motoriką. Šėrė omeprazoliu (slopina rūgščių gamybą) ir dar kažkuo, aktyvinančiu motoriką. Pykinimą nuėmė, bet liko stovintis, nevirškinantis skrandis ir baisus rėmuo. Kai nieks nepadėjo, toliau girdė omeprazoliu ir vaistais nuo nervų. Buvo bjaurus mano gyvenimo etapas - maitinausi kaip beviltiška sveikuolė - alkoholio nei lašo, jokios kavos, riebalų, rūkytų gaminių, į mane tilpdavo tik trys šaukštai avižinės košės, suvalgius džiuvėsį su arbata jau jaučiausi apsirijusi. Taip truko beveik dvejus metus. Paskui mane užkniso galutinai, nusispjoviau į viską, nustojau gerti vaistus ir pradėjau laipsniškai grįžti prie įprasto maitinimosi. Ir kažkaip nejučiom viskas sugrįžo į vėžes. Ne idealiai, bet jau gyvent nebetrukdė.
Daugiau nei prieš pusmetį kažkaip vėl pasirodė ženklai, kad virškinimo sistema vėl taikosi man kiaulę pakišt - kelis kartus supykino, padažnėjo rėmuo, virškint nenorėjo. Tuo metu kaip tik vaikščiojau pas gastroenterologę, bet kitu tikslu - kankino chroniška pienligė, naikinom iš žarnyno Candida grybus. Jokių vaistų nuo tų nevirškinimų ji man neskyrė, apsiribojau šalavijų-ramunėlių arbata, kai skrandis sustodavo. Bet geriant pusmetį probiotikus, kurie išstūmė Candida, kažkaip man tie virškinimo negerumai neįsibėgėjo šįkart. Todėl ir manau, kad žarnyno mikroflora ne paskutinėj vietoj. Atsakyme šeimos gydytojai buvo įrašyta diagnozė DŽS, todėl apie ją pasiskaitinėjau, ir į šitą forumo temą įlindau.
Dabar griekas būtų skųstis - valgau viską, geriu šnapsą ir kavą. Su protu tik. Pajuntu kartais kokį krebždėjimą, bet nereikia dievo į medį varyt.
Apie priežastis. Manau, kad patirtas stresas kantriai išlaukęs kirto per silpną iš prigimties vietą. Kažin ar teisinga buvo du metus man rūgštį omeprazoliu slopint. Gal nuo to ir Candida grybų prisiveisė. Bet tada jauna buvo, tikėjau, kad jei klausysi gydytojų, tai pasveiksi. Mano atveju stresas išvedė kažką virškinimo sistemoje iš rikiuotės. Jei būtume radę - ką, gal nebūtų reikėję kankintis du metus. Kai palikau organizmą ramybėj, tai pamažu ir atsistatė. O pastaruoju atveju tikriausiai žarnyno mikrofloros tvarkymas ėjo į pliusą, ne taip, kaip pirmąjį kartą. Galvoju, kad stresai yra katalizatorius, skatinantis kažkokių virškinimo procesų sugriuvimą. Idealu būtų remontuoti ir nervus, ir tą konkretų sugriuvusį procesą įtakoti. Bet sutinku ir su tuo, kad kiekvienu atveju vis kitaip, kažkam gana sužinot, kad niekuo nesergi, apsiramint, ir viskas vėl būna OK.
Velnias, vėl kiek daug prisamprotavau...