QUOTE(Alchemie @ 2009 09 23, 12:17)
Roga, as mamas radau tik cia. kai rasiau hiperiuku tevu draugjos pirmininkei Vilniuje, siulydama savo pagalba, man atsake, akd tevai yra pikti ir pervarge ir veiklos nesiims

nebent as viena ka daryciau...matyt tie susiburimai yra jau gimybai skirti eiti pas Salaseviciute arba kai kokie projketai, kazkokia pagalba teikiama..o siaip..as puikiai suprantu, akd nuovargis yra begalinis auginant tokius vaikus, o del visuomenes poziurio tiesiog svyra rankos ir zmones nebenori nieko daryti, tik isgyventi
Taip, mamos yra pervargusios, isbaugintos, todel jokios veiklos nesiima. Bet ar jos turetu imtis veiklos? Gal galetu jomis pasirupinti specialistai. Visu pirma reiketu pakelti mamai saviverte, kad ji supermama. Nes ji gyvena, rupinasi, keliasi ir gulasi su savo hiperaktyviu vaiku. O pradiniu klasiu mokytoja negali isbuti su juo keturiu valandu, dalykiste - tik valandos. Nemoka ir nezino, kaip su juo elgtis, bet kazkodel poziuris i mama nekoks. Kai mamai pakils saviverte, tada ji gales ir savo vaiku geriau pasirupinti. Tai, kad daznai ir musu psichologai gali tik nosine paduoti asarai nusisluostyti. Gal geriau surinktu mamas, padarytu nors pvz. atvejo analize...
Mes, mamos susirinkdavome kiekviena ketvirtadieni ir darydavome atvejo analize, is paciu bejegiskiausiu situaciju atrasdavome iseiti. Isrinkdavome pacia aktualiausia problema, kuri nutiko ta savaite, tada ta mama, kurios situacija sunkiausia, 20 min. pasakodavo savo problema, po to mamos klausdavo ratuku, kas joms neaisku, veliau duodavo patarimus, mama atsirinkdavo patarimus, kurie jos manymu geriausi ir taikydavo. Tai tokia nerealiai gera mokykla, ne tas zodis.
Papildyta:
QUOTE(egliuska @ 2009 09 25, 20:52)
skaitau jusu pasisakymus ir atpazistu savo vaika juose. pradejom siemet eiti i pirma klase ir beveik kiekviena diena is mokytojos girdziu - Karolis trukde pamoka, triuksmavo, nenusedi, nesusikaupia, nori visur pirmauti ir pan. kai lankem darzeli irgi gidedavau tokiu pastebejimu, bet galvojau, kad dar mazas, isaugs...o dabar ir nebezinau ka daryti, asaros rieda skaitant jusu pasisakymus...ka patartumete man daryti, kur kreiptis, ko imtis.
Nereikia is karto galvoti, kad vaikas hiperaktyvus. Nerimastingas vaikas nuo hiperaktyvaus nelabai skiriasi, pozymiai labai panasus. Tik su nerimastingu vaiku galima padaryti labai daug, o su hiperaktyviu... Tuo jie ir skiriasi. kai studijavau soc. pedagogika, turejau labai gera destytoja Rugeviciene, ji turi hiperaktyvia dukrele. Labai patiko jos dalykas, daug suzinojau. Pirmu klasiu mokinukai, daugelis is ju, junta mokyklos nerima, todel tampa judresni, veliau, jau antroje klaseje, elgesys pasitaiso. Todel mokytojos (ypac vyresnio amziaus) daznai sako, kad vaikas "isaugs". Aisku, kiek pastangu i tai ides tevai, mokytoja.