As is pat pradziu norejau suzinoti, kas gims

O mano vyras NE. Tai susitarem, kad as kai suzinosiu jam nieko nesakysiu

Bet kiek ejom daryt echoskopo, tiek kartu ejo ir vyras... Tai kaip gi as galeciau prie jo paklausti, kad jis neisgirstu

Viena kart gydytojas pasake "tuoj paziuresim, kas gi cia pas mus gyvena..." ir tik pamaciau vyro ispustas akis

... As greit gydytojui "ne, ne, nesakykit, nenorim...", o pati taip norejau taip niorejau

Bet po to pagalvojau, jei ir suzinociau, taigi tada tikrai stengciausi ir pirkt daigtelius vienos panasios spalvos (nu jei butu berniukas, tai tikrai ryskiai ruzavu sliaustinuku nepirkciau

), ir kalbeciau su pilvuku konkreciai "jis" arba "ji" , tuomet mano vyras tikrai suprastu! Bet daktaras viena kart echoskopuodamas pasake "nu ir malasi sis bicas..."

Tai as ir galvoju, ar jis siaip ji taip pavadino, ar netycia prasitare

Nors man visa laika nuojauta kuzda, kad mano pilvuke berniukas, arba tada bus jau labai padykusi mergyte