Nemylėti savo vaiko.. Ar tai įmanoma?

#85
QUOTE(Griuk negyvas @ 2009 06 04, 13:16)
Kai tai ivyko,man buvo 17,mokykla buvo baigta,univeras pries akis. Dabar jau virs 30. Motinai buvo viskas gerai tol,kol alaus turedavo. Gerdavo jie kartu su tuo,kuris mano gyvenima paverte kosmaru. Su vaiku jis puikiai sutaria,i boksa leidzia,cituoju: kad visiems snukius dauzytu. Slykstu. Dabar gyvenu kaip rojuj, turiu nuostabu vyra. Kosmarus dar sapnuoju,nes sumusimus visus prisimenu,jie iki dabar atsiliepia, ir moralinius pazeminimus irgi.  Viskas,daugiau nenoriu pasakot,skaudu.

tikrai skaudu, laikykis console.gif isgyvenai jau labai daug, reiskia, esi stipri 4u.gif Puiku, kad sukurei grazia seima, ji pades uzmirst tas baisybes. Bet as budama tavo vietoj, vistiek nueiciau pas koki psichologa, ypac jei sakai, kad iki siol praeitis atsiliepia blush2.gif wink.gif
Atsakyti
#86
QUOTE(Bahama mama @ 2009 06 04, 14:14)
baikit, visai ne tai turejau omeny  blink.gif bent mano mokykloj jau pries 12 m buvo psichologo etatas, dabar kiek zinau, soc. darbuotojas arba psichologas yra praktiskai visose mokyklose. Jei ir nera, tai aukletoja, turedama klasej nescia nepilnamete, mano manymu tiesiog privalo i tai reaguoti - kalbeti, aiskintis, ar nereikalinga psichologine pagalba (o gal net ir materialine, jei, pvz., mokines tevai yra alkoholikai ar del kitu priezasciu nesugebantys tinkamai pasirupinti)  mirksiukas.gif  Baisiausia, kai visiems viskas yra dzin, iskaitant ir mokytojus - atejau, atbeldziau savo pamoka kaip maldele ir eikit jus visi nuo mano biednos galvos  doh.gif cia net nereikia kalbet apie pastojima po isprievartavimo, nestumas nepilnametei merginai bet kokiu atveju yra milziniskas kruvis jos psichikai wink.gif

Bėda rūpi tik jos savininkui. Psichologai yra beveik visur, tik ar jie atlieka savo funkciją- didelis klausimas. Pas mus irgi buvo, ir nėščių nepilnamečių buvo, tik vargu, ar kažkam jos rūpėjo, kaip jūs sakot, kad turi rūpėt. Viskas užsibaigia tuo "kaip sekasi?".

QUOTE(Griuk negyvas @ 2009 06 04, 14:16)
Kai tai ivyko,man buvo 17,mokykla buvo baigta,univeras pries akis. Dabar jau virs 30. Motinai buvo viskas gerai tol,kol alaus turedavo. Gerdavo jie kartu su tuo,kuris mano gyvenima paverte kosmaru. Su vaiku jis puikiai sutaria,i boksa leidzia,cituoju: kad visiems snukius dauzytu. Slykstu. Dabar gyvenu kaip rojuj, turiu nuostabu vyra. Kosmarus dar sapnuoju,nes sumusimus visus prisimenu,jie iki dabar atsiliepia, ir moralinius pazeminimus irgi.  Viskas,daugiau nenoriu pasakot,skaudu.


Jei ne dėl vaiko, tai bent dėl savęs (ir dabartinės šeimos) apsilankykit pas psichologą. Praėjo tiek metų, o jūs vis prisimenat ir jums skaudu. Negerai tai slėpt giliai savyje, reikia išleisti pyktį ir nuoskaudas, kad galėtumėt toliau ramiai gyvent.
Atsakyti
#87
doh.gif ar psichologas istrins atminti? schmoll.gif jokia psichoterapija neisvaduoja nuo nuoskaudu...
tas lapas jau uzverstas ir atverstas kitas mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Margareta: 04 birželio 2009 - 13:27
#88
QUOTE(Margareta @ 2009 06 04, 13:27)
doh.gif ar psichologas istrins atminti?  schmoll.gif jokia psichoterapija neisvaduoja nuo nuoskaudu...
tas lapas jau uzverstas ir atverstas kitas  mirksiukas.gif

atminties neistrins, jos ir nereikia trinti. Pati nustebtumet suzinojusi, kiek gali psichoterapija smile.gif atverstas naujas lapas gali buti su persigerusiomis is seno lapo dememis, bet tos demes gali buti tokios neryskios, beveik nepastebimos...jei nauja lapa prispausi prie senojo, jos taps ryskesnes rolleyes.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Bahama mama: 04 birželio 2009 - 13:32
#89
As ant svetimo vaiko negaleciau pasakyti, kad jo nekenciu-tiesiog ant jokio vaiko man taip nesisako....Cia aplamai. Net jei ir savajam jausmu neturit. Bet nekesti-tai jau daugiau nei stipru.
Atsakyti
#90
QUOTE(ciuke @ 2009 06 04, 13:41)
As ant svetimo vaiko negaleciau pasakyti, kad jo nekenciu-tiesiog ant jokio vaiko man taip nesisako....Cia aplamai. Net jei ir savajam jausmu neturit. Bet nekesti-tai jau daugiau nei stipru.

jus visus Griuk negyvas postus skaitet? blink.gif Teisuole atsirado doh.gif
Atsakyti
#91
Neįmanoma nemylėti savo vaiko schmoll.gif Jis yra viskas,visur ir visada wub.gif
Atsakyti
#92
Prisiskaičiau baisybių visokių. O galvoje viena-neįsivaizduoju, kaip galima nemylėti savo vaiko, niekaip nesuvokiu. Meilė gal tik skirtingai suvokiama, nes žmonės skirtingi. Iškeleto pavyzdžių aplink-tie tėvai (ar vieną iš jų)nemyli savo vaiko, kurių irgi nemylėjo. Ir savo ruožtu mylėt neišmokė. Baisu ir žiauru.
Man mano vaikas-stebuklas. Net žodžių nėra jausmams išreikšti. Dėkinga tėvams, kad mane mylėjo, nors kitose sritysenebuvo geri tėvai, bet mylėjo labai.
Atsakyti
#93
QUOTE(Bahama mama @ 2009 06 04, 14:31)
atminties neistrins, jos ir nereikia trinti. Pati nustebtumet suzinojusi, kiek gali psichoterapija  smile.gif atverstas naujas lapas gali buti su persigerusiomis is seno lapo dememis, bet tos demes gali buti tokios neryskios, beveik nepastebimos...jei nauja lapa prispausi prie senojo, jos taps ryskesnes  rolleyes.gif


Aš manau, kad psichologas tiesiog padeda ramiai priimti ir suvokti tai, kad yra/buvo, kad praeitis nebetrukdytų gyventi, moko išspręsti (o ne pats sprendžia) problemas.
Na, esu girdėjus apie visokius navarotus su hipnoze, neva ir prisiminimus koreguot galima g.gif Nors nemanau, kad tai yra labai gerai. Gyvenime yra gėris ir blogis, ir žmogus nebūtų žmogus, jeigu nugyventų TIK pusę to.

Visai jau mes off'topinam doh.gif

O aš suprantu ir nesmerkiu Griūk negyvas, jai teko daug išgyvent, o po to labai daug kas išsibalansuoja jausmų ir pasaulėžiūros srityje.
Atsakyti
#94
[quote=__snowflake,2009 06 04, 15:01]
Prisiskaičiau baisybių visokių. O galvoje viena-neįsivaizduoju, kaip galima nemylėti savo vaiko, niekaip nesuvokiu. Meilė gal tik skirtingai suvokiama, nes žmonės skirtingi.

O aš įsivaizduoju, net žinau, kad kai kurios motinos į savo vaikus žiūri kaip į daiktus, nuosavybę, kuri joms priklauso...( na tik jau neaiškinkit, kad Jonaitienė myli savo vaikus, jie tik įrankis jos poreikių tenkinimui) schmoll.gif beje aš savo vaikus dievinu, nors kartais, kaip ir temos autoriai atrodo, kad NE, bet tada pabūnu kokį pusdienį, be savo " banditėlių" ir pastebiu, kaip pradedu gaminti jiems skanėstus, pirkinėti gražius daiktus, žaislus, o jei ilgiau jų nepamatau, tai vietos namie neberandu..., kaip šunytis slampinėju po kambarius ir jų daiktelius rankioju..., tai va, tada ir suprantu kokią vietą gyvenime jie užima, taip, kad ir temos autorei labai pravartu būtų padaryti "pauzę", pabūti vienai ir pagalvot kas ir kaip..., kartais buitinė rutina neleidžia suvokti esminių dalykų..., be to pirmas vaikas visada stresas - iš esmės pasikeičia visas šeimos gyvenimas, ( mes su vyru gimus pirmagimiui, labai lauktam ir norėtam, labai konfliktuodavom, buvom pervargę,nuo bemiegių naktų, atsakomybės ir etc.), Insomnia- pailsėkit ir pabūkit viena, o tada paaiškės ar mylit ar ne... rolleyes.gif
Papildyta:
QUOTE(***Perlita*** @ 2009 06 04, 14:50)
Neįmanoma nemylėti savo vaiko schmoll.gif Jis yra viskas,visur ir visada wub.gif

Dar ir kaip įmanoma, jei būtų neįmanoma, nebūtų tiek paliktų vaikų vaikų namuose... schmoll.gif
Atsakyti
#95
aš manau, kad temos autorė tiesiog pervargo, arba, kaip ragnez sako, kelia sau per didelius reikalavimus. O aplamai, kaip ta meilė turi atrodyti g.gif . Gerai, kai vaikutis ramutis, meilutis... tada ir apie meilę lengva kalbėti. O ne visus vaikus lengva auginti. Insomnijos vietoj bandyčiau pakalbėti su vyru - perleisti jam dalį buities, susitarti, kad jis ją kasdien kur nors vieną išleistų... Arba gryščiau į darbą kad ir kokiam ketvirčiui etato, kad galva prašviesėtų.
Griūk negyvas, labai užjaučiu, kad taip nesusiklostė gyvenimas, bet, gerai, kad nors dabar su nauja šeima jaučiates laiminga. Nors aš gal visgi nueičiau pas specialistus, o ilgainiui viskam nurimus, gal ir su vyresnėliu pradėsit bendraut ( ką gali žinot ).
Papildyta:
QUOTE(voras34 @ 2009 06 04, 15:29)
Dar ir kaip įmanoma, jei būtų neįmanoma, nebūtų tiek paliktų vaikų vaikų namuose... schmoll.gif

drinks_cheers.gif
Atsakyti
#96
QUOTE(Zuikių_dainos @ 2009 06 04, 15:48)
aš manau, kad temos autorė tiesiog pervargo, arba, kaip ragnez sako, kelia sau per didelius reikalavimus. O aplamai, kaip ta meilė turi atrodyti  g.gif . Gerai, kai vaikutis ramutis, meilutis... tada ir apie meilę lengva kalbėti. O ne visus vaikus lengva auginti. Insomnijos vietoj bandyčiau pakalbėti su vyru - perleisti jam dalį buities, susitarti, kad jis ją kasdien kur nors vieną išleistų... Arba gryščiau į darbą kad ir kokiam ketvirčiui etato, kad galva prašviesėtų.
Griūk negyvas, labai užjaučiu, kad taip nesusiklostė gyvenimas, bet, gerai, kad nors dabar su nauja šeima jaučiates laiminga. Nors aš gal visgi nueičiau pas specialistus, o ilgainiui viskam nurimus, gal ir su vyresnėliu pradėsit bendraut ( ką gali žinot ).
Papildyta:

drinks_cheers.gif

drinks_cheers.gif
Atsakyti