Nepasitikėjimas savimi

oi liguske nu tu tokia kaip as ir as dabar stoviu darbo birzoje ir kaip einu vis galvoju, kad tik nieko neturetu pasliulyt ir neturi pagal mano spec o as dziaugiuosi. kadangi nepasitikiu bijau as jau visko. eit dirbti, naujo kolektyvo, vairuot auto, eit pas vaika i susirinkikima nes bus daug tevu nu zodziu....reik man psichologo pagalbos pati matyt nesusitvarkysiu

ir as kartais jauciuosi nepasitikinti savimi

as ir panasi, bet vis bandau bandau kazka keisti

Ar jūs galvojate, kad pokalbiai gali ką nors pakeisti? Man 43 metai, bet jau kažkaip nesitikiu pasitikėt savimi, turbūt tai tiesiog per daug gilu. Esu mačius visko gyvenime, esu turėjus visokias, net vadovaujančias pareigas. Nepasitikiu ir viskas. Geriausiai jaučiuosi, kai esu viena. Keliauju viena, vaikštau į koncertus viena. Beje, esu SAV vaikas. Netikiu, kad vakar buvus pelytė rytoj tapsiu liūtu



labai daug žmonių tokių. Ir aš tokia. Man labai sunku ko nors prašyti, o jei kas nors pakelia balsą, tai begalo blogai jaučiuosi. Viską atidėlioju, laiką leidžiu atvirkščiai negu susiplanuoju. Paskutiniu metu aplamai nieko nenuveikiu. Nei darbe, nei namie. Aš žinau kodėl. Todėl, kad nepasitikiu, netikiu rezultatais. Tikiu tik kažkokiu stebuklu iš dangaus...Bet jis bus, aš tuo net neabejoju

Taip, tikrai daug žmonių išgyvenančių tai.
Ir psichoterapijos procese (tai ne šiaip trivialus pokalbis, o gana ilgas procesas, kurio metu ir kalbamasi, ir patiriama...) teko išgirsti, kad pokyčiai vyksta. Gal tai ne pritrenkiantys, viską pakeičiantys stebuklai, bet būna, kad vyksta tie vidiniai pokyčiai.
Linkiu, kad Jūsų stebuklas įvyktų.

O gal kam teko susidurti su tokia nepasitikejimo savimi forma.... kai reikia gyvenime nuspresti ko nors imtis, ar kazka daryti, eiti vienu ar kitu keliu - nebezinau ka daryti, slapcia mintyse imu troksti, kad viskas savaime susideliotu, kad yvyktu kas nors, kad nereiktu paciai daryti sprendimu... Pavyzdziui, turiu drauga, atrodo ji isimylejau, bet mano nuomone, jis turi tokiu savybiu, su kuriomis man butu sunku gyvenime susigyvent, susitaikyt.. gal palikt ji?,, kita wertus, negaliu jo palikt, nes be jo jauciuos lyg nesawa (buwo jau musu sabtykiai ant ribos)... laikas butu apsisprest ka daryt, bet wis nesiryztu.. Giliai widuje noriu, kad nutiktu kazkas, ko negaleciau pakeist, ar pats mane paliktu, ar kas pan, ko negaleciau pakeist, tada man butu ramiau, lyg atsikratyciau atsakomybes uz sprendima, kurio nenoriu.. Taciau puikiai zinau, kad tik zinantys ko nori, ir gebantys patys susitwarkyt gywenima buna laimingi ir harmoningi......

siūlyčiau atkreipti dėmesį į vyrų elgesį. Jei moteris netinka kažkokiom savybėm, vyrai net neprasideda. Jei tu draugauji dėl baimės būti vienai - būk tikra, sugrįši į tą patį tašką. Taip nutiko ir man. Tu iki to turi daaugti, kad pasakytum tvirtą "ne". Galbūt pasirinkus vienatvę, tu sutiksi nuostabų vyrą... Tau rinktis

turbut as dar nesuaugau...labai klausau kitu zmoniu nuomones.. Pwz, mano gera drauge sako neprasidet su juo, nes per naujametini wakareli jis mane pazemino wisu akiwaizdoje..na, jis buwo neblaiwus, bet tai juk ne pasiteisinimas.. kad ir ka bebuciau padarius, jis neturi teises prie wisu zmoniu mane niekinti... buwau nusprendus wiska baigti, taciau jis apgailestawo ilga laika ir mes susitaikem..
ka tu i tai?

dar apie tuos santykius...
Pradzioje viskas buvo labai gerai.. na, blogai gal tik tai, kad jis ilga laika nedirbo, kas rodo jo neatsakinguma ar gal net tingejima.. Norejom but kuo daugiau kartu... Na, pirmas musu konfliktas ywyko tada, kai netycia aptiko mano susirasinejimus su wienu waikinu skype.. susirasinejimas buwo malonus, buwau apsileitus su juo kontaktais, buwau paminejus, kad esu wienisa.. ji tai isiutino. Labai ant manes supyko tada.. As labai gailejaus kad taip nutiko, atsiprasinejau, zeminausi, werkiau, kad atleistu.. Atleido...bet tik po keliu dienu.. kodel as susirasinejau su kitu? na, gal as dar waikiska, del sportinio intereso, prasiblaskymo...
sekantis konfliktas ywyko per tuos nelemtus naujus metus..tada as labai prisigeriau, ir sawes nebewaldziau..kai mane kalbino kitas grazus waikinukas - as kalbejau,kai jis mane apkabino - apkabinau ir as, kazkas sake, kad ejau uz rankuciu su juo net susikibusi.. oi, blaiwa to nedaryciau.. kur buwo manasis? bendrawo su kitais ir stebejo mane is sono.. a la norejo pamatyt tikraji mano weida.. Kai as wirtau, tas manasis ne tik kad nepakele, o dar apsauke, kam as cia griuwineju.. na, prasiwerzdawo ir tokie momentai, kai imdawo mane buciuot, sakyt kad myli.. wisi zmones stebejosi, kaip jis taip elgiasi, as buwau labai girta, o jis manes nekontroliawo, lyg jam butu buwe geda uz mano eglesi, ir tai wiesai deklarawo... tai bjauru.. jei tikrai mylesi, bent jau prie swetimu zmoniu nezeminsi manes, pasakysi man wienai nusiwedes i sona...ar bent jau neleisi man griuwinet.. na, cia as su tuo gerimu persistengiau, zinau, kad bjauru merginai tiek nusitasyt, kad paprasciausiai sunkiai orientuotusi, geda man, bet, wis del to, kam nepasitaiko..tokia buwo situacija.. po wiso sito wakarelio buwau pasiryzus su juo baigti.. nors ir sirdis werke,bet negalejau uzmerkt akis ir nusispjaut kas laukia musu ateity, toks jo elgesys nieko gero nezadejo.. taciau neistweriau ir atleidau jam.. siek tiek musu santykiai pasikeite... as nuo to laiko emiau i ji ziuret kitomis akimis, atsargiai..emiau zwalgytis po internetinius tinklapius, ieskot kitu waikinu, kad man issiskyrus su sawuoju, netektu werkt is ilgesio wakarais ar kaukt wilko balsu... wis del to buwau prisirisus prie jo.. sirdis sake taip, o protas - ne.. siaip kad as pasikeiciau, pastebejo ir jis, eme ytarinet, kad meluoju (taip ir buwo), sugalwodawau milijonus priezasciu , reikalu, kodel negaliu but su juo ar susitikt taip daznai kaip seniau...taip bandziau sawe atitolint nuo jo..nors ir palaipsniui.. galu gale, pajautes mano wis didejanti saltuma, jis isigudrino mane patikrint..internetiniame tinklapyje susikure kito zmogaus anketa, prisistate kitu wardu, kita nuotrauka, ir parase man. As, kadangi jau galwojau kaip greiciau nuo jo ,,pabegt", sutikau su tariamu waikinu susitikt, apsikeiciau kontaktais, ir paklausus klausimo, ar esu wienisa - atsakiau kad taip... laimei, pasiulyt susitikt nebepasiule... tai wa, logiska kad jis supyko... as pasinaudojus progai, leidau jam pykti..nors jauciaus ziauriai... labai jo truko..padariau dar wiena klaida - po sawaites jam paskambinau pati..neistweriau be jo.. jo balsas buwo wirpantis kai kalbejo su manimi.. supratau, kad jam irgi sunku buwo be manes..zinoma, man atleido...
kowoju pati su sawimi..dar buwau uzpykus, kai jis wiesumoj eme komentuot man i ausi, kad , tipo, ,,ziurek, koks waikinukas, ar negrazus ar ka..."..pasijauciau kaip siuksle... tada apsimeciau kad wiskas gerai, bet wakare paskambinau jam ir pasakiau, kad gal geriau mums ne pakeliui, nes jei jis man nesugebes atleist, taii kam kankintis.. nenoriu jaustis wisa gywenima kalta.. jis pasake, kad supranta sawo klaida, kad daugiau to nepakartos niekada..kad nori but su manim. Eilini karta sake, kad pradzioj draugystes as jam atrodziau dvasiskai tobula, kad pats jautesi ir zino koks yra netobulas, tikejosi is siu santykiu paciam patobulet, jis pradzioj norejo but geresniu... bet kai pamate, kokia as silpna ir kad as nesu tokia ideali, tai truputi nusiwyle. Bet jis sako, kad jokiu budu nera uz mane tobulesnis, ir kad jokiu budu nesu uz kazka tai blogesne, juo labiau uz ji...kad jis manyje mato ir nuostabiu sawybiu, ir taip pat negeru sawybiu...
dabar jis jau jaucia, kad mintimis nuo jo tolstu.. kowoju su sawim , nerandu sawyje wietos..jis klausia kas man yra, ar wis dar noriu but su juo..o as nezinau.. noriu, bet man geda pries tuos wisus draugus, kurie mate per naujus metus kaip jis su manimi elgesi...man sako, jei jam atleisiu, tai pati sawes negerbsiu....sako, zmones is isores manto geriau....galiu susitikinet su juo, ir slept nuo draugu kad su juo susitikineju, ka dariau po nauju metu jau menesi laiko..bet ar to reikia..juolab kad sunku apsimetineti..ir nenoriu apsimetineti nei pries ka, juk cia mano gywenimas... man labai swarbi aplinkiniu nuomone..jei ji nebus tokia kaip mano, man bus sunku..galima pasakyt, kad aplinkiniu nuomone swarbesne nei mano... labai bloga sawybe..
isipleciau cia as, bet aprasiau wisa situacija.. gal kas nors ka nors patars?

visų pirma save gerbianti moteris neturėtų nusigerti. Čia ateičiai O šiaip mesk tu tą vaikiną, draugė teisingai pataria. Joks kitas žmogus neturi teisės ant tavęs šaukti. Tu nusileidi ir tai aukos ir agresoriaus santykių pradžia...

tikrai jau taip, nuo alkoholio reikia laikytis kuo toliau

pritariu jums, mergaites, cia jau kita tema, ir suprantu kad atrode wiskas klaikiai, dar ir dabar nuo tokio sawo elgesio raudonuoju.... tai buwo pirmas ir paskutinis toks kartas, nera nieko baisuiau uz padauginusia alkoholio moteri...