Noreciau ir as pasipasakoti, mano beda yra ta jog nemoku is pavaldiniu issireikalauti to ko is manes reikalauja mano bosai.Gaunasi taip jog as noriu buti visiems gera,o taip gi nebuna.Noredama isvengti priekaistu jog blogai dirbame stengiuosi kuo daugiau padeti savo pavaldiniams padarydama kaikuriuos ju darbus.Deja galiausiai gaunu pylos kad as pati blogai dirbu.As bijau kad zmones ant manes neuzpyktu,todel verciuosi per galva save visai pamirsdama.Kaip man issiugdyti reiklios grieztos vadoves ivaizdy,kaip ismokti pasakyti zmonems kad mano zodis yra pagrindinis ir jo reikia paisyti. P.S nepaminejau kad vadove tapau is to pacio kolektyvo kuriam dabar vadovauju. Pasak mano vyro esu minkstasirde naivuole
Noreciau ir as pasipasakoti,
mano beda yra ta jog nemoku is pavaldiniu issireikalauti to ko is manes reikalauja mano bosai.Gaunasi taip jog as noriu buti visiems gera,o taip gi nebuna.Noredama isvengti priekaistu jog blogai dirbame stengiuosi kuo daugiau padeti savo pavaldiniams padarydama kaikuriuos ju darbus.Deja galiausiai gaunu pylos kad as pati blogai dirbu.As bijau kad zmones ant manes neuzpyktu,todel verciuosi per galva save visai pamirsdama.Kaip man issiugdyti reiklios grieztos vadoves ivaizdy,kaip ismokti pasakyti zmonems kad mano zodis yra pagrindinis ir jo reikia paisyti.
P.S nepaminejau kad vadove tapau is to pacio kolektyvo kuriam dabar vadovauju.
Pasak mano vyro esu minkstasirde naivuole
Patarimas - surask priežasčių atsisakyti dirbti kitų žmonių darbus, pvz pasakymu, kad pati užsikrovus darbais. Neprisiimk atsakomybės už kitus, to tu neprivalai. Kiekvienas už save. Arba tiesiog prie kavos puodelio aptark su kolektyvu vadovo pastabas, planus kas ką turėtų padaryti ir atsiskaityti.
Jei eisi keliu kaip rašei - teks išeiti iš darbo, patikėk.
Sėkmės tau naujų santykių su kolektyvu kūrime
Junijor, jūs, kaip įtariu, neseniai pradėjote dirbti vadovaujantį darbą? Manau įdirbis ateina palaipsniui (čia kaip kiekviename darbe). Problema yra tame, jog pavaldiniai manau sąmoningai ar nelabai sąmoningai jumis manipuliuoja - žmonės pastebi silpnesnį ir stengiasi užlipti ant galvos - taigi ar ir tokiems žmonėms norite būti gera? Be to, kodėl gerumas jums asocijuojasi su nuolaidumu? Tai nėra tapatūs dalykai. Betkokiu atveju - stiprybės jums.
pirma viska turi pradėti nuo to ko nemėgsti pvz aš nepasitikėjau savimi vien dėlto kad nemėgstu raudonos spalvos o raudona spalva man kelia nepasitikėjimo savimi taigi aš atsikračiau visais dalykais kurie man sukelia nepasitikėjimo savimi
man taip pat sunku pasitikėti savimi, turiu daug baimės kalbėdama su žmonėmis, išraustu , ankščiau maniau, jog išaugsiu iš to, bet niekas nesikeičia, nejauku žiūrėt kitiems žmonėms į akis, bet stengiuosi nuo to nebėgti, o kaip tik pratinu save prie to
Sweiki forumieciai.. taigi, matau, kad si tema aktuali,ir noreciau issipasakoti, gal kas patars ar supras.. Visu pirma, wisada buwau ta, kuri visada netiki sawo jegomis, megsta atidelioti sprendimus, nemoku tinkamai isreiksti jausmu, ir del to pykstu ant wiso pasaulio... Gywenu su drauge, jau 5metus, ji jau man kaip vyriausia sese tapo.. Viskas butu gerai jei buciau normali... Ji yra protinga grazi, rupinasi musu gerowe, mokina mane kaip ziuret i gywenima, kaip wiska daryt protingai, neklyst... bet as kaip paaugle inirtingai tam priesinuosi.. na, keista turbut atrodo, kodel mes kartu gywenam, jei as taip sakau.. na, is tikruju, jau seniai noriu, atskirai gywent atskira gywenima, daryt ka as noriu, o ne tai, ,,ka reikia daryti", bendraut su kuom as noriu, o ne su tais ,,durniais"'', kaip ji wadina zmones, su kuriais as bendrauju.. na, durniais juos wadina juoko forma, bet wisi mano pazystami, nepasizymi kazkuom ypatingu, bet jei as draugauju su zmonemis, negaliu pasirinkt to ar to, ne su wisais man iseina draugaut.. Beda tame, kad as labai sureiksminu kitu nuomone, jautriai reaguoju i ja... Kaip gywenant su drauge man eme ,,trukti erdwes, oro, ir sawo asmenybes raiskos"'', emiau kaip paaugle sawotiskai maistauti... tycia nusisnekedawau, tyucia sawimi nesirupindawau, tycia nesipuosdawau, nes ir nesinorejo nieko daryti..kai budawau su ja (o tai tekdawo daznai), tai uzuot klausiusi jos patarimu kaip estetiskai ir protingai wiska daryti, naturaliai dar labiau guzdawausi, ir dar labiau sawes nekesdawau, kad ji wiska moka, gali, o as gal tikrai tokia kitokia...kwaila...neidomi...baisi....ji sakydawo, kad myli mane tokia kokia esu.. kai ji susirado waikina ir isejo gywenti pas ji, labai apsidziaugiau.. tada bendrawau be kaltes jausmo su kuo noriu, kada noriu, dariau ka noejau. Man patiko, pasitikejau sawimi... Bet po 2 metu ji gryzo del jo asmeniniu prioblemu, kuriu ji ir jo tewai negalejo yweikti.. labai to nenorejau, labai labai.. bet ka darysi... wel wiskas stojo i senas wezes.. gal tik labiau ji pasikeite, kad maziau nurodinedawo ka daryt, maziau stengesi wiska uz mus abi daryt, skatino ir mane sio to pasiekt.. galu gale,as brendau kaip asmenybe, ir emiau labiau ir labiau suwokti, kad nereikia priesintis jai, kovot su ja, o gal is jos kazko ismokti ieskoti kompromisu?.. taip mastau ir dabar, lauziu sawe, kad reikia keist sawe, ismokti to bendradarbiawimio santykiuose, tada galesiu ir as kazko pasiekt.. turbut kyyla naturalus klausimas, kodel ji manes nenustume i sali, kai as nenorejau su ja but, gywent, pasipasakot jai,meluodawau jai, nuslepdawau jai ka nors.. todel , kad ji mane laiko waiku, nesunbrendusia asmenybe, kuri dar turi wisko gywenime ismokti...mano budas yra minkstas, tereikia jai pasakyt wiena fraze, ir mano nuotaika sugenda, suprantu ko ji is manes nori, dabar ji mane issiauklejo, pawerte i zmogu.. dar nepasitikiu sawimi wisur ir wisada, daznai apie sawe galwoju blogai, ir esu neryztinga ka nors pakeisti.. ji mane waldo..as jai naudinga, esu lyg sunelis, kuris wisada isklauso wisada wisur nuweda jai reikia, wisada wiska padaro kai jai ne nuotaika, wadowaudamasi tuo, kad mane jau puikiai pazyusta.. ji bijo wienatwes, todel mane laiko prie sawes.. nedraudzia niekur man eit, bet as nebenoriu eit niekur, kad zinau ka jimano apie mano draugus... ir man pasidaro nesmagu..juk man labai swarbi kitu zmoniu nuomone... zinau, kad tai labai neteisinga ir bloga waybe. nes wisiems neitiksi....su ja negaliu jaustis laiswai...daug jai meluoju, wien todel, kad issaugocisau sawo jausmus, mintis, pamastymus sau, nes mane labai lengwa ismust is weziu...labai lengwa...jauciuos lyg bestuburis gywunas... Trukdo kazko siekt, kazko imtis, nebetikiu sawimi, pati nebezinau kas as, ko as siekiu.. Buwio laikas, kai norejau, kad musu keliai issiskirtu.. dabar jau man wis wien, gal cia kaip tik pamoka gywenimo, mokytis ryztingumo, priimti issukius? arba igaut jegu ir koreguot santykius, kad ir man butu gerai, kad ir as jausciausi gerai... gal yra zmoniu su panasia situacija y mano? gal yra zmoniu, galinciu man patart?
Sveiki, dabartinis mano gyvenimo etapas taip pat pilnas nepasitikejimo savimi.. Baigiau universiteta, pradesiu po truputi ieskotis darbo, bet yra toks didziulis nepasitikejimas savimi. Viskas del mano ateities,kad nesugebesiu susirasti darbo,kad nesugebesiu ispildyti savo lukesciu del ateities planu.. Esu is tu zmoniu, kurie viska tiksliai zino ir planuoja,labai aukstai sau issikeliau kartele. Taciau, paskutiniu metu begalo baisu,kad man nepavyks. Ir vien apie tai pagalvojus siurpas nukrecia.
Sveiki, dabartinis mano gyvenimo etapas taip pat pilnas nepasitikejimo savimi.. Baigiau universiteta, pradesiu po truputi ieskotis darbo, bet yra toks didziulis nepasitikejimas savimi. Viskas del mano ateities,kad nesugebesiu susirasti darbo,kad nesugebesiu ispildyti savo lukesciu del ateities planu.. Esu is tu zmoniu, kurie viska tiksliai zino ir planuoja,labai aukstai sau issikeliau kartele. Taciau, paskutiniu metu begalo baisu,kad man nepavyks. Ir vien apie tai pagalvojus siurpas nukrecia.
Sweikute ;)na, galiu truputeli nuraminti is sawo patirteis, kad wisa kas nauja neramina, baugina, ir weria abejoti.. Swarbaiusia nusiteikimas pozitywiai.. ir nepamirst, kad ir po nesekmes nebijot bandyt Suprantama, kad dabar Jusu gywenime wiskas buwo suplanuota iki smulkmenu, o dabar wa atsiweria plataus pasaulio klodai... laikui einant isiwaziuosi.. wiskas bus ok beje, nebijok klysti, nes is klaidu mokmasi, asmenybe auga....
supratau, kad wietoj to, kad paisyciau tik kitu aplinkiniu noru, ir pamindama sawus, daugiau reikia daryti pagal sawo norus. Neatsisakysiu wien sawo noru, jei tai kertasi su aplinkiniu, kaip buwo anksciau
perskaiciau visa tema nuo..iki...as taip pat savimi nepasitikiu, nes esu SAV (suauges alkoholiko vaikas)....atrodo smulkmenos, bet taip apsunkina gyvenima, jei gausiu sriuba su muse ar plauku leksteje neisiu skustis, kazkaip nepatogu...jei parduotuveje atmes per mazai grazos taip pat nereikalausiu...issilaikiau teises ir pasidejau i stalciu tiesiog...nepasitikiu savo jegomis... atrodo nesugebesiu vairuoti...bijau, kad ko nesuzalociau...permazai patirties...istojau i darbo birza...ir net apsidziaugiau kai pasake, kad iskarto negali nieko man pasiulyti...jauciu, kad visose nors keik svarbesnese situacijose mane MB turi tiesiog stumte stumti...tas nenoras ka nors daryti is perdidelio nepasitikejimo savo jegomis...
