Alyvą mineraliniu pagrindu sudaro daug įvairių molekulių, kurių dydis ir forma yra skirtingi, todėl akivaizdu, kad šios molekulės panašiomis sąlygomis elgiasi skirtingai. Alyvą sintetiniu pagrindu sudaro vienodos formos molekulės. Mechaninių požiūriu, visiškai sintetinė alyva geriau atlieka savo funkcijas ir sukelia mažesnius galios nuostolius, lyginant su mineraline alyva. Kai molekulės yra vienodo dydžio, galios nuostoliai sumažėja. Sintetinių alyvų skystumas ir aukštoje, ir žemoje temperatūroje yra žymiai geresnis, negu mineralinių alyvų. Kuo skystesne variklinė alyva išlieka žemoje temperatūroje, tuo geriau ji apsaugo variklį šalto paleidimo metu, ir tuo mažesnis variklio nusidėvėjimas. Šaltas paleidimas vyksta tuomet, kai aplinkos temperatūra žemesnė, negu 20°C. Tyrimai rodo, kad 80% viso variklio nusidėvėjimo atsiranda dėl šalto paleidimo.
Tarp daugelio kitų privalumų, kuriais pasižymi sintetiniai tepalai, yra jų sugebėjimas išlikti stabiliais aukštose temperatūrose (kuriose paprastos alyvos pradeda skilti), ir išlikti skystais žemose temperatūrose (kuriose paprastos alyvos ima tirštėti). Tai užtikrina optimalų tepimą ekstremaliose temperatūrose, variklis mažiau nusidėvi, lieka švaresnis ir našiau dirba.
Visikai sintetinė variklinė alyva išlaiko klasę viso laikotarpio tarp techninės priežiūros metu, o mineralinės alyvos savybės per tokį laikotarpį prastėja. Kai alyva turi būti keičiama retai, originalių variklių gamintojai dažniausiai rekomenduoja naudoti sintetinę variklinę alyvą.
Kokią variklių alyvą pasirinkti
Tepalai (alyvos) dyzeliui teoriškai atsparesni suodžiams. Į benzininį variklį pilti nerekomenduojama, nes alyvoje dyzeliui dedamas didesnis plovimo priedų kiekis. Sename variklyje plovimo priedai gali išjudinti susidariusias nuosėdas, taip pat išplauti nuosėdas iš riebokšlių (salnikų) ir variklis gali pradėti leisti tepalą.
Klampumas
Alyvos klampumą nurodo SAE skaičiai, pavyzdžiui 10W40. Pirmas skaičius prieš W raidę- šalto tepalo klampumas, svarbus žiemą. Kuo skaičius mažesnis, tuo skystesnė alyva šaltame ore. Kai tepalai skystesni, starteriui lengviau sukti variklį. Šalto tepalo klampumas matuojamas -18°C temperatūroje. 0W klampumas toks pat kaip ir 5W, tačiau jis visiškai nustoja tekėti dar žemesnėje temperatūroje nei 5W. 5W sustingsta maždaug -40°C šaltyje, taigi pirkti 0W Lietuvoje neverta.
Antras skaičius už raidės W nusako tepalų klampumą darbinėje temperatūroje, 100°C. Negalima paprastai atsakyti, koks tepalas geresnis- skystesnis ar klampesnis. Skystesnės alyvos (W30) privalumas- tokia alyva šiek tiek sumažina trintį tarp variklio mazgų, taigi variklis tampa šiek tiek ekonomiškesnis. Bet skysta alyva skvarbesnė, todėl senuose ar labai sudevėtuose varikliuose dėl pernelyg skysto tepalo gali būti nepakankamas tepalo spaudimas. Klampesnės alyvos (W50) privalumas- ji sudaro storesnę ir atsparesnę tepalo plėvelę. Bet naujuose varikliuose, kuriuose tarpai tarp tepamų paviršių maži, didelio klampumo tepalas sunkiau skverbiasi į tarpus tarp paviršių.
Kokybė
Alyvos kokybę nusako API klasės. Ant alyvos etiketės kamputyje ir mažomis raidėmis būna užrašyta "API SJ/CF" ar panašiai. Po S raidės einantis kodas skirtas benzininiams varikliams, po C- dyzeliniams. Kuo toliau nuo abėcėlės pradžios raidė po S arba C (SG,SH,SJ,SL,SM..., dyzeliniams CF,CG,CH,CI,CJ...), tuo aukštesnius reikalavimus alyva atititinka. SA žemiausios kokybės, SB geresni ir taip toliau. Šiuo metu dauguma pusiau sintetinių alyvų yra API SJ/CF ir geresnės kokybės. SJ klasės alyva pradėta naudoti 1998 metais ir tinka daugeliui dabar naudojamų automobilių. SH klasė laikoma pasenusia, bet tinka mašinoms, pagamintoms iki 1996 metų. SI klasės nėra, nes kodas buvo praleistas dėl panašumo į "Systeme International" santrumpą. Naujausia klasė yra SM, pradėta naudoti 2004 metais. Dar yra naudojamas europietiškas ACEA reitingas, bet juo galima nesidomėti, nes tiek ant alyvos etiketės, tiek automobilio pase yra nurodoma API klasė. Į kitus užrašus ant alyvos bakelio, kurie pasakoja apie nepakartojamą variklio apsaugą visais metų laikais, galima nekreipti dėmesio.
Ką pirkti
Tepalų klampumą ir API kokybės klasę geriausia pasirinkti pagal mašinos gamintojo rekomendacijas. Jei mašina senesnė kaip 10 metų, siūloma pilti pusiau sintetinius 10W40 API SJ už vidutinę kainą. Jei per šalčius starteris sunkiai pasuka variklį galima pabandyti supilti kiek skystesnius 5W40. Gamintojas turėtų būti girdėtas. Nepirkti tepalų turguje, pigiausių tepalų ir tepalų su nenurodyta API klase.
Jei mašina nenaudojama sportui ir neturi turbinos, neverta pirkti pilnai sintetinės alyvos. Vietoje sintetinės alyvos geriau naudoti pusiau sintetinę ir dažniau keisti. Beje, "pusiau sintetinė"- tai labai prastas vertimas iš angliško "semi-synthetic". Semi-synthetic alyva neturi nieko bendro su sintetine alyva. "Semi-synthetic" reiškia "mineralinė alyva, savo savybėmis artima sintetinei".
Paprastai keisti alyvą benzininiams varikliams rekomenduojama pravažiavus 10.000-15.000 km, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Alyvos kokybę labai gadina į alyvą patenkantys degimo produktai, ypač vanduo. Vandenyje ištirpsta degimo metu susidarantys azoto oksidai, taip gaunasi rūgštis, kuri reaguoja su metalinėmis variklio dalimis ir ėsdina metalinius paviršius. Daugiau drėgmės kondensuojasi kai variklis šaltas. Todėl alyvos keitimo intervalas labiau priklauso nuo to, kaip dažnai važinėjama šaltu varikliu, nei nuo nuvažiuoto atstumo.
Kas skaitot angliškai:
Car bible
, tame prietaisų skydelyje nedega lempikė, kad pas mane yra įjungtos dieninės šviesos? 
Visa kita ,kas dega rodo.Na, tokie simboliukai tiesiog dega...
nežinau kaip Lagunoje, bet man rodos,kad ir neturėtų degti(tik ilgąsias rodo) 
