labai greit atleidžiu,netgi per greit,nemoku laikyt nei nuoskaudų nei pykčio,nekenčiu blogų emocijų,užteko turėjau jų daug iki 19 metų,tad dabar nevarginu savęs jomis
kiekvienas žmogus klysta,tad reik mokėt atleist
Zinoma
Taip, mes moterys tikrai mokame atleisti

Aš pakankamai lengvai atleidžiu, dažnai net per daug lengvai, nesinori, kad pradėtų žmonės manimi manipuliuoti
ir galima sakyti, kad greitai pamirštu nuoskaudas, nelaikau ilgai pykčio, nors ir būna, kad kartais prisimenu, pagalvoju apie nemalonius praeities incidentus, susijusius su vienu ar kitu žmogumi


Atleist moku, bet pamiršt.......

Nemoku atleisti...nors tai priklauso nuo įskaudinusio žmogaus,situacijos ir t.t. Konkrečiu atveju(kurio neminėsiu)nuoskaudą laikau iki šiol,niekaip negaliu pamiršt...nors ir atsiprašė manęs,bet...Nebendraut visiškai su tuo žmogum negalėjau,nes jis MB šeimos narys ir sūnaus krikštatėvis. Du metus po to konflikto visiškai nebendravau su juo, o paskui kažkaip prisiverčiau persimest bent kelias sakiniais , nes ta įtampa trukdė gyvent, kaip bebūtų tenka susitikt bendrose šventėse ir t.t..
Ir šiaip turiu labai blogą būdo bruožą...atleist lyg atleidžių, bet iš atminties negaliu išmest ir primenu man padarytą nuoskaudą(čia savo MB) ,žinau,kad negerai taip,bet tokia jau esu
Ir šiaip turiu labai blogą būdo bruožą...atleist lyg atleidžių, bet iš atminties negaliu išmest ir primenu man padarytą nuoskaudą(čia savo MB) ,žinau,kad negerai taip,bet tokia jau esu

Atleidziu, susitaikyti su kitu zmogumi moku, taciau kai kurias nuoskaudas prisimenu ilgai. Taciau jei iskaudines zmogus po to elgiasi graziai ir geranoriskai, ilgainiui negatyvius prisiminimus apie jo poelgi pakeicia pozityvus

Sunkiai atleidziu ir ilgai nepamirstu

QUOTE(-- Meeresfrau -- @ 2009 06 10, 22:42)
Primirštu nuoskaudas, bet nepamirštu jų visam...užtenka tam žmogui dar ką nors ne taip, ir vėl atgyja seni randai...
man analogiskai buna
