ziurint uz ka cia tokie atleidimai... va pvz. buvo atvejis atvare draugelis nuejom i bara pasnekejom pries tai paskambinau zmonai kad varysiu pas ji nakvoti tipo pratesimas sako gryzk namo as ir negryzau...
kita diena sako daryk vakariene na tai ka teko pasistengti... po vakarienes kaip nieko nebuta
ziurint uz ka cia tokie atleidimai...
va pvz. buvo atvejis atvare draugelis nuejom i bara pasnekejom pries tai paskambinau zmonai kad varysiu pas ji nakvoti tipo pratesimas sako gryzk namo as ir negryzau...
kita diena sako daryk vakariene
na tai ka teko pasistengti... po vakarienes kaip nieko nebuta
Labai daznai atleidziu, bet...neuzmirstu skriaudos, ir jeigu ka, iskart primenu jam viska(nors puikiai zinau, kad taip daryti negalima ). Bet pvz tevams atleidziu tikrai nuosirdziai
net nekreipiu dėmesio į vienkartinius pasakymus žmogaus , kažkaip suvirškinu bet jei tai kartojasi kartas nuo karto pratrūkstu kaip pūlinys nieko negaliu su savim padaryt ir man visai vienodai mama tai ar sesuo , ar kitas koks giminaitis , ne jie manę maitina ir ne pas juos aš gyvenu , kad su šituo taikstytis nuolatos , tiesiog nutraukiu bendravimą , nes šitokie žmonės nepasimoko , jų kandumas įgimtas