Manau, kad padėti gali tik praktika
Aš laikydama egzaminą visada siaubingau jaudindavausi, nors ir gerai mokėdavau
Dirbau dėstytoja, tai jaudinausi tik pirmus kartus
O man per ilgus mokymosi metus taip ir nepavyko tos baimės įveikti
atrodo savo žmonių rate galiu kalbėti kiek tik eina, reikšti savo nuomonę, o jei auditorijoje reikdavo pristatinėti kokį darbą-tai siaubų filmai
visa bordinė, karštis muša... balsas dreba... neįveikiau šios baimės ir ateityje jaučiu, kad ji man labai trukdyti gali
Sveikos... turiu irgi tokia problema... ne tik pries auditorija, bet ir esant dviese su destytoja
nzn kodel taip man...
Patarciau maziau imti i galva.. nors man paciai taip buvo, kai pirma karta teko pries mokinius atsistoti, bet paskui su laiku ta baime dingo. Jie juk tokie pat zmones kaip ir as ir ateina ziniu pasisemti
As irgi tokia baime turiu, bet stengiuosi ja issigydyti
Mano patarimai: jei tikrai esate neuztikrinta, geriau pasirasyti visa teksta ir kelis kartus namie GARSIAI persiskaityti, o veliau ir savais zodziais papasakoti. Tada ir pasimato, kas netinka prezentacijoje, kur sakiniai nesiklijuoja. O pries pat prezentacija giliai ikvepiu ir tik tada pradedu
Stengiuosi zvelgti i visa auditorija, bet daznai zvilgsnius fiksuoju i zmones, kuriuos pazistu ir pasitikiu- tai padeda nusiraminti. Is tikruju, tik kelios pirmosios sekundes baisios- jei esi gerai pasiruosus, viskas eina kaip is pypkes
Deja, anksciau atmestinai ziuredavau i pristatymus, todel rezultatai iseidavo tikrai nekokie...
pačiai tenka mokymus vest, tai jaučiu, kad sunkiausia, kai mažiausiai ruošiesi arba laaaabai didelę svarbą tai savo kalbai skiri
. Bet, manau, kad nerimauti panašiose situacijose labai normalu ir geriausias vaistas tokiai bėdai - praktika, praktika, praktika
Pritariu, kad praktika yra geriausia priemone issigydyti baime 
Siandien teko viena pristatyma daryti ir viskas buvo super, nes namie kelis kartus garsiai pasikartojau visa teksta
Siandien teko viena pristatyma daryti ir viskas buvo super, nes namie kelis kartus garsiai pasikartojau visa teksta
QUOTE(biteMaja99 @ 2009 03 05, 15:27)
pačiai tenka mokymus vest, tai jaučiu, kad sunkiausia, kai mažiausiai ruošiesi arba laaaabai didelę svarbą tai savo kalbai skiri
. Bet, manau, kad nerimauti panašiose situacijose labai normalu ir geriausias vaistas tokiai bėdai - praktika, praktika, praktika 
as tai namie pries veidrodi kalbu
pries savus netinka, nes ju nebijau
aisku del vis ko teksta pakalu, jei susinervinu perjungiu papugos rezima, nors siaip kalbu savais zodziais. Bet vat raustu ir nuo nervu balsas tylus tylus pasidaro
ir nespeju kartais reguoti kai kas klausimus uzduoda. Visa kita su metais ir praktika issigydo, tiesiog nebekelia tokio baisaus streso
Na, man pries veidrodi sunku butu kalbeti
As dazniausiai sedziu prie kompo ir kartojuosi garsiai pagal ijungta .ppt prezentacija
O del praktikos naudos pritariu
QUOTE(rasulensija @ 2009 03 10, 15:41)
as tai namie pries veidrodi kalbu
pries savus netinka, nes ju nebijau
aisku del vis ko teksta pakalu, jei susinervinu perjungiu papugos rezima, nors siaip kalbu savais zodziais. Bet vat raustu ir nuo nervu balsas tylus tylus pasidaro
ir nespeju kartais reguoti kai kas klausimus uzduoda. Visa kita su metais ir praktika issigydo, tiesiog nebekelia tokio baisaus streso 
man labai lengvai universitete praėjo
aš anksčiau visai nebijodavau, bet kai juodai susikirtau per lietuvių kalbos įskaitą prieš brandos egzus tai nuo tada
kaip baisu.
bet susikaupiu kiek galiu, jei nepadeda, supykstu ant savęs, kad stovėsiu kaip ožka ir mekekensiu po nosim visa išraudus kaip burokas drebančiose rankose laikydama tekstą, o visa klausytojų auditorija ne klausysis ką aš kalbu, o mintyse galvos - nualps ji ar ne
va tokios mintys galutinai padeda susiimti ir pristatymas praeina su minimaliu jauduliu
tiesiog reikia susiimti ir pasitikėt savim, pasakyt sau "aš ką, kokia avis, kuri tik pabliaut gali ir akis išvertus stovėt? aišku kad ne! aš geresnė!" o tada nosis aukštyn, krūtinė pirmyn ir marš prieš auditoriją
dar man labai padeda jei gerai atrodau, tada mąstau, na jei kas ir nepasiseks, tai nors gražiai atrodysiu
sėkmės!
bet susikaupiu kiek galiu, jei nepadeda, supykstu ant savęs, kad stovėsiu kaip ožka ir mekekensiu po nosim visa išraudus kaip burokas drebančiose rankose laikydama tekstą, o visa klausytojų auditorija ne klausysis ką aš kalbu, o mintyse galvos - nualps ji ar ne
va tokios mintys galutinai padeda susiimti ir pristatymas praeina su minimaliu jauduliu
dar man labai padeda jei gerai atrodau, tada mąstau, na jei kas ir nepasiseks, tai nors gražiai atrodysiu
sėkmės!









