Įkraunama...
Įkraunama...

Auditorijos baimė

turejau baisia auditorijos baime nuo mokyklos - studiju laikais, kai teko sakyti kalba, absoliuciai pamirsau visus zodzius, kuriuos norejau pasakyti biggrin.gif bet darbas, kuriame reikia daug bendrauti, ir siokia tokia gyvenimo patirtis ta katastrofiska baime jau sumazino iki sveiko jaudulio smile.gif patariu ruostis pasisakymams, ismokti triuku, kai susikoncentruoti i kalbejima, o ne jauduli. Dabar kalbedama auditorijai suprantu, kad tai greitai baigsis, o kazkas gedinancio ir baisaus nelabai gali ir nutikti smile.gif na, juk nekalbame kiekviena karta visai Zalgirio arenai smile.gif
Atsakyti
Viska lemia treniruotes ir repeticijos. Repetuok pries veidrodi. Puikiai ismanyk tai apie ka kalbi. Tai suteikia pasitikejimo.
Atsakyti
Treniruotės padeda. Ir tiesiog darymas to, ko labai bijai smile.gif Tik aišku nepradėkit nuo kokių labai svarbių pranešimų prieš labai didelę ir piktą auditoriją. Man dar padėjo pranešimo filmavimas, po to pasižiūri, ką blogo darei ir sakei (viskas atrodo daug baisiau nei stovint prieš auditoriją biggrin.gif ) ir kitąkart stengies nebekartot klaidų.
Atsakyti
man padėjo praktika biggrin.gif anksčiau paniškai bijojau kritikos, mokyklos laikais visiškai nesireikšdavau.. tačiau įstojus į universitetą viskas pasikeitė, nuolatiniai pristatymai, diskusijos ir panašus dalykai privertė perlipti per save ir nebijoti pasakyti savo nuomonės.. galiausiai visi klysta, kartais nusišneka biggrin.gif be abejo prieš svarbius atsiskaitymus, gynimus balsas dreba, bet reikia išmokt pasitikėt savim ax.gif
Atsakyti
Įrodytas faktas: viešo kalbėjimo baimė yra paplitusi labiausiai. Nuo jos kenčia daugiau žmonių, nei nuo mirties baimės doh.gif
Atsakyti
pradejau vaikscioti i seminarus, paskaitas visokias, tai nors laikiau save baile, bet ziuriu, kad kartais klausineju daugiau nei kiti arba vis norisi ikišti trigrašį ir pasisakyti. bet gal del to, jog negroju pirmu smuiku? buciau kokia seminaro vedeja,tai bijociau auditorijos blush2.gif nors negaliu sakyti, kad apskritai kalbejimas pries zmoniu (nepazistamu) auditorija, kai visi susmeige akis klausosi, neikiek nepadejo. aisku,man paciai padejo ir tai, kad kalbu apie tai, kas man isties idomu ir kur as kazka nutuokiu.
Atsakyti
Norint įveikti šią baimę, siūlyčiau įsivaizduoti, kad tiesiog vaidini. Vaidini save, pasitikinčią, laimingą, sėkmingą ir visokią kitokią. Įsivaizduok, kokia būtum, jei nebijotum. Taip pat padeda žiūrėjimas ne į žmones, bet kažkur virš jų galvų. Ir visuomet verta prisiminti, kad dažniausiai dalis auditorijos tavęs negirdi ir neklauso, o likusieji tavęs tikrai nesmerks už kažkokį pamiršimą ar susimaišymą. Visi mes esam vienodi žmonės smile.gif
Atsakyti

Kreipkitės į "Oratorių mokyklą" Kaune. Užsiėmimai ir suaugusiems ir vaikams rengiami. http://oratoriumokykla.lt/

Atsakyti