Labukas,
O štai ir aš su savo vakar dažyta ševeliūra
Nu, žodžiu, kaip jau pasakojau, pasidariau aš košę, o pirštinių- utiūūū

, be to mano mažoji- iš lovos ir mamos grožio procedūros buvo baigtos dar net neprasidėjusios.
Košė mano liko prakaituot karštam vandenyje bent kokias 3val., kai pagaliau nusprendžiau, kad reikia dažyti, o tai susilauksiu nakties. Kadangi buvo viskas ten labai kietoka, tai paklausiau Raganos ir įvariau ant jos dar karšto virinto vandens, bet, kai įskūliau kiaušinį ir įdėjau medaus, supratau, kad variantą būsiu skystą pasidariusi

. Tepiau ir mąsčiau, kad man viskas nė pusvalandžio neišlaikius ims tekėti, nes gavosi tokia nei skysto nei kieto kisieliaus konsistencija. Bet didžiai mano nuostabai, išlaikiau vos ne 5val ir nenuvarvėjau nė vienu lašeliu

Kiek suprantu, tai buvo sėmenynės indėlis, nes kiek kartų esu tirštenes košes tepusi, o bėgdavo, varvėdavo vos kiek pabuvus, o čia-nieko, nors plaukai buvo šlapučiukai, bet jokio nutekėjimo nebuvo

.
Kalbant apie spalvą, tai marokietiška išties ko gero geriausia ką ant savo plaukų esu mačiusi nedėdama juodalksnių visiškai. Dar labai tikiuosi, kad spalva tamsės, nors ir taip ji šiandien man atrodo pakankamai tamsi
Ačiū Jadzkai, tsakant, už labai kokybišką žaliavą

; Miaškai už pamokymus dažyti šepetėliu-įsitikinau jau antrąsyk, kad taip reikia mažiau košės,o be to tikrai pakanka tik šaknis padažyt

; Raganai už patarimą "dapilt" į vakarykštę košę

ir visoms visoms, davusioms gerų patarimų

(ypač kažkuriai, kuri sumąstė sėmenynės variantą

) na ir visoms, kurios nuolat skaito mano ilgas "apybraižas"

-nu nemoku trumpai ir aiškiai visko dėstyt, atleiskit jau man, turiu tokią ydą

...