Kažkada labai, labai senai laikydavome po vieną šunį. Erdelterjerą, vėliau dobermaną. Jau laikydami trečią savo gyvenime šunį (vėl dobermaną), pasiėmėme laikinai palaikyti jauną Pietų Rusijos aviganio kalytę savo tėvams. Ir po kelių mėnesių supratome, kad tėvams jos nebeatiduosime
Taip, šunybės dvigubos, bet džiaugsmo daugiau nei x 2. Jokio skirtumo ar vedi vieną pasivaikščioti ar du. Vis tiek eini Šunys tarpusavyje labai užimti ir tau mažiau reikia su jais 'žaisti'.Minusai buvo tik tai, kad šunys buvo skirtingų veislių, skirtingų lyčių ir skirtingų temperamentų. Tad, vienas daugiau mėgo lauką (pas mus nuosavas namas). O kitas buvo 'kambarinis' (dobermanas). Dėl kalės rujos nebūdavo problemų, nes vienas lauke, kitas kambaryje. Jei patinas nori į lauką, kalė pakviečiama būdavo į vidų. Man gal didžiausias minusas buvo jų skirtingi temperamentai. Kai jie mirė (abu sulaukė 12.5 m. ir išėjo vienas paskui kitą 2 mėn. skirtumu), mes nusipirkome gal po kelių mėnesių vėl šunį, vėl Pietų Rusijos aviganį. Augo jis vienas du metus. Na, man atrodė, kad šuo neturi gyvenimo džiaugsmo. Pietų Rusijos aviganis yra nuošalus šuo. Jis gali pusdienį pragulėti ir jei noro nebus, neatbėgs pas tave, tau išėjus į kiemą. Gaila, man buvo šuns. Tad, dabar pas mus trys šunys. Kadangi antro Pietų Rusijos aviganio man būtų buvę per daug dėl kailio priežiūros, tai įsigijau dvi Tibeto terjeres. Dvi, kad jos galėtų dviese padūkti ir tą mano dičkį išjudintų. Esu be galo laiminga turėdama tris šunis. Žinoma, su šunimis užsiima ir mano vyras. Nesįsivaizduoju, kad būtų galima laikyti tiek šunų, jei vienas kuris šeimoje jų nenorėtų, sudėtinga tikrai būtų.
Vis tik šiemoje turi būti, kad bent antra pusė neprieštarautų dėl šunų. Mano atveju, neprieštaravo, bet iniciatyvos dėl naujų dviejų tibečių iš vyro pusės nebuvo jokios. Tik juokėsi, kad tibetės gyvens šuns būdoje, kurioje niekas iš šunų gyvenime ir negyveno. Pati už sutaupytus savo pinigėlius nusipirkau, pati nuskridau ir parsiskraidinau abi kalytes. Po kelių dienų kai jau turėjome pirmąją tibetę, girdžiu vyrą: ateik mažyte į lovą (čia šunui, ne man
) Va taip. 
