
Sveikutės visos! Na, pagaliau prisistatau ir aš. Kadangi krikštynas šventėme namuose, tai darbelio ir tvarkymosi po jų buvo iki kaklo.

Dėl to prisitatau tik dabar.
Na, apie viską nuo pradžios. Oras krikštynoms, kaip visos matėte, buvo nuostabus. Rytas dar buvo apsiniaukęs, bet kuo toliau, tuo labiau švito. Kai mūsų mažoji krikštukė nubudo po pietų miegelio, saulė danguje jau spindėte spindėjo. Kūmai papuošė mašiną, visi susėdome ir išvykome į Rumšiškių buities muziejų. Čia buvo užsakytos krikšto apeigėlės pagal XIX a. tradicijas. Buvau skaičiusi šiame forume, kad tai tikrai nuostabus renginys, bet tikrovė pranoko visus lūkesčius. Žemai lenkiu galvą prieš ponią Danutę, kuri moka taip nuostabiai vesti apeigėles. Buvo pagerbti visi: ir mamytė, ir tėvelis, ir krikšo tėveliai, ir seneliai, ir likusieji sveteliai. Žinoma, ir pati krikštukė. Ji čia gavo daugiausiai dovanų: šermukšnio šakelę, sidabrinį pinigėlį, muilo, kruopų, cukraus, angelėlį, laimės paukštę, meduolį, riestainių, duonutės kepalėlį, vilnones kojines... Įdomiausia buvo, kai pribuvėja, pasitikusi mus, ištiesė Rusnytei duonutę ir mums pasakė, jog dabar pamatysime, ar krikštukė bus ūkininkė, ar mokytas žmogus. Mūsų mažoji be galo mėgsta duoną. Na, galvoju, dabar tai jau čiups! Bet ką jūs sau manote? Ji tik žiūri ir nė neketina imti! Taigi, bus mūsų Rusnytė mokytas žmogus! Tuomet tėtis visus turėjo kviesti į trobą. Čia jau laukė paruoštos vaišės. Viskas vyko kaip XIX amžiuje: pradedant nuo kūmų parinkimo iki vaikelio išnešimo ir palydėjimo į bažnyčią. Čia krikšto mamytė Rusnytę ir aprengė (ačiū forumietei auksarankei Koti už nunertus rūbelius). Rusnytę krikšto tėtis krikštamotei perdavė pro langą (kad ant slenksčio laumės nepagautų). Tėtis išėjęs sudaužė molinį ąsotį, o mama kūmui įteikė pyragą, prašydama įteikti jį kunigui (kad šis iš lengvos rankos pakrikštytų).
Po apeigėlių dar vyko fotosesija muziejuje, po kurios patraukėme į savo parapijos bažnyčią. Po krikšto - dar viena fotosesija prie bažnyčios, o tuomet jau vykome namo.
Buvome tiek su krikšto mamyte prisiruošusios, jog net pusės nespėjome pravesti.
Seneliams įteikiau įrėmintus pasižadėjimus ir "Krikštuką", močiutei - degintą šaukštą (ačiū Jolantai_Š), seneliui - kiaulę-taupyklę Rusnytės mokslams taupyti. Degintus šaukštus, kad turėtų kuo pamaitinti į svečius atvykusią Rusnytę, gavo ir abu krikštatėviai. Jiems taip pat įteikiau po laikraštuką ir įrėmintus įsakymus. Visoms krikštynose dalyvavusioms šeimoms įteikėme atvirukus- padėkas su Rusnytės fotomontažu (pagamino forumietė meskiukasjau. Jos temukėje kaip tik įdėtas vienas iš mūsų atvirukų). Krikštukė ir jos sesė gavo po daiktadėžę (Ačiukas estetei!). Visi buvo nustebinti mano gamintais saldainiais (tiksliau, jų popierėliais) ir šampano butelių etiketėmis. Tortą visgi užsakinėjau pas Gulbinienę. Nepavedė: šviežias, gražus ir skanus (pirmas aukštas - "kankorėžis", antras - "senoliukas"). Dvyliktą leidome dangaus žibintus. Visiems labai patiko. Pakilo visi žibintai ir labai gražiai nusklendė link miško.
Žaidėme žaidimus "Būsima Rusnytės profesija", "Vardas"(į dėžę sudedi daiktus pagal krikštuko vardo raides, o svečiai spėlioja, kokie tai daiktai), "Taip- ne" (poros turėjo atspėti, koks žodis parašytas ant lapelio (visi žodžiai susiję su Rusnyte: tai gali būti ir drabužis, ir baldas, ir maistas...). Dar žaidėme pantomimos žaidimą porose: vienas perskaito, kas ant lapelio parašyta (vėlgi tai susiję su Rusnyte) ir bando gestais parodyti, o jo porininkas mėgina atspėti, ką jis vaizduoja. Visiems labai patiko prizų pateikimas: "muzikinis centras"(barškutis), "puiki priemonė laisvalaikio praleidimui"(saulėgrąžų pakelis) ir t.t.