Pasiemė moterį su dviem vaikais...

Čia kaip kam atrodo. Aš kaip tik labai užpykčiau ant to žmogaus, kuris negerbtų mano žodžio. Tarkime, jei man sueina 50 ir man tai atrodo liūdna šventė, pusiaukelė, nors realiai kiek gi tų 100-ečių yr? ir aš noriu pamąstyti, su savimi pabūti, nenoriu nieko matyti ir pasakau, kad baliaus nedarau. Atgulu į lovą su pižamike, čipsus graužiu sakykim apsitrupinus ir įvirsta dabar su sveikinimais, tortais giminės ar draugai, nors jų niekas to neprašė

Taip kad Raseleuogele mąstyk kiek plačiau prieš komentuodama bile ką. Ne visas pasaulis sukasi pagal tamistos mintį

P.S. pastebėjau tokį įdomų dalyką, kuo forumo dalykių slaptavardis minkštesnis, vaikiškesnis, mažybiškesnis, tuo didesnis drakonas po juo slepiasi, kuris kabinsis į gerklę iki paskutiniųjų ir neatstos
Papildyta:

Ji žinojo, kad atvažiuosim, ir žinojo, kad vistiek sveikinsim. Neprašė nevažiuoti, tik sakė, kad nieko daugiau niekvies. O po to apsigalvojo ir pakvietė

Nu dar gražiau Na gerai, imsiu mąstyti plačiai, tikiuosi nuo to tamstos santykiai su giminėm susitvarkys

Čia jau visai nėra kur užeiti, nebent į gimdyvių palatą. Visos šitos temos senai netekę nei prasmės nei turinio. Ir prisipažinsiu nei skaitau atidžiai nei noriu kažkam drakoniškai gerklę perkąst, tiesiog parašau bele ką kad diskusija rutuliotųsi ir tema bent kiek gyva būtų. Matyt naudingiau bus išsiregistruot, nei rašyt bele ką. Supermamos susidūrė su ledkalniu ir paskendo kaip Titanikas. Čia ne supermamų forumas, o skelbimų perku-parduodu ir ieškau meilužio tinklapis. Atsiprašau kad ne į temą bet visos čia taip rašo.

Taigi jei nebereikia nieko autorei, tai ir nutrūko tema. Turbūt susiprato, kad netinkamas tas vyras. Gerai, atvėrėm akis, tik džiaugtis reikia

As sukuriau antra seima, turedama dukra is pirmos santuokos. Bet nuo pat pradziu neleidau jam net pagalvoti, kad as prastesne, nes turiu vaika! Visada sakiau jam, kazkas nepatinka - durys atviros, vaikas nepatinka - durys taip pat atviros.. Gali iseiti ir uzdaryti is kitos puses. Sakiau jam nuo pat pradzios, kad jei abu nesutarsit, tai tu busi tas, kuriam reikes issikraustyti. Mylejau ji labai (na ir tebemyliu, tik jau nebe taip gal karstai kaip pradzioje ) ir buciau labai verkusi, jei butu isejes.. Bet nebuciau galejus gyventi irgi, jei butu enges, ar ignoraves mano vaika.

Manau blogiausia, ka galima tokioje situacijoje padaryti, tai parodyt silpnuma, ar menkavertiskumo jausma. Niekada vyrams neleiskit net galvoti, kad jus jauciates jo nevertos, ar pan.

Kaip jis dabar sutaria su mano vyresne dukra (nes jau turim ir bendra dukra), as sakyciau gerai. Melas butu, jei sakyciau kad myli kaip savo vaika (nes jos tetis aktyviai dalyvauja jos gyvenime, ir siaip jai jos tetis yra svarbiausias zmogus pasaulyje), bet jis yra geras jos draugas, visada bendrauja, paaiskina dalykus, kuriu as neturiu kantrybes aiskinti, viska perka tiek savo vaikui, tiek jai po lygiai, pats perka brangias keliones vyresneles gimtadieniams, brangias dovanas (nors as net neprasau ar uzsimenu apie tai), niekada neaukleja jos (mano iniciatyva), aisku niekada ir nesaukia, ar sako kazko nepagarbaus.

Kai esate issiskyrusi moteris su vaikais, nuo pat pirmo pasimatymo pasakykit vyrui, kad vaikai yra jums svarbiausias dalykas. Niekas nesako ju kisti per prievarta, rodyt ju nuotraukas, ir pasakot kada ju pirmas dantukas iskrito pirmo pasimatymo metu. Bet verta tiesiog uzsiminti ir pasakyt savo pozicija, kad negaistumet abieju laiko. O paskiau su laiku pats vyras, kada isimyles i jus, bijos prarasti - ismoks ir su jusu vaikais gyventi.

Šaunus požiūris. Kitaip mąstanti moteris tėra skuduriukas su nuline saviverte.

autorei klausimas aktualus iki siol, tiesiog ipusejus temai ji nukrypo nuo esmes, ir nebemaciau prasmes cia skaitineti o gerus pavyzdius, laimingus pavyzdius labai smagu skaityti .
Papildyta:

neteisinu neteisinu istiesu gal per stipriai parasiau.

Respeckt

Jei būčiau vyras ir man taip moteris išrėžtų, tai tiek ji ir tematytų mane ir galėtų sriūbauti Sakote, nebūkit silpnos, menkavertės, bet taip išaukštinate savo vaiką kaip kaži ką, o vyrą visiškai nuvertinate ir būtent vyras tada skuduriukas kažkoks atrodo
Santykiuose turi būti normali diplomatija, subtilus gudrumas, o ne bukas tiesmukumas. Savęs vertas surastas vyras niekada ir nežemins vaikų, kam dar grasintis. O turėti kažkokį prigrasintą šunelį, ką žinau

Aš pasiiėmiau moterį su vaiku, ir nesigailiu...
Galbut tai įtakojo iki tol visos kitos turėtos merginos ir draugystės, gal tiksliau reikėtu pasakyti nesubrendėlės ir nežinančios ko nori, ar tik pramogos kurioms galvoje ir t.t. Labai nesiplėtosiu... Kažkaip norėjau rimto žmogaus, ir pasamonėje rutuliavosi, kad moteris su vaiku tikrai bus jau truputi gyvenimo mačiusi, ir nusistovėjusi ties gyvenimo tikslais ir poreikiais... Ir neieškos nuotykių ir t.t.
Nu ir ka susipažinome aš buvau nesenai su ragais likes po ankstesniu ilgai trukusiu santykių, bet susituoke nebuvom. O ji buvo ir po ilgos draugystės, su buvusiu draugu kuris pabėgo kai tik sužinojo kad ji laukiasi. Pažinties diena jos mergytei dar nebuvo net puse metų, iki šiol ja auginu kaip savo, kito tėčio ji nežino, o ir tikrasis kol kas apie ja nieko žinoti nenori, kiek žinau turi savo kita atskira jau šeimą. O mūsų princesei jau tuoj 8 m bus. Kartu turim dar bendra mūsų piratą beveik 5 m. Gyvenam kaip eilinė šeima ir tiek.
Abieju pusių tiek tėvai tiek kitos giminės palankiai žiūrėjo, o jei ir kitaip žiūrėja būtų, tai man pofik būtų buvus jų nuomonės ir aplamai. Niekad negyvenau gyvenau tuo ką žmonės pasakys.

Buvo ir karšto ir šalto, visko, bet dbr viskas nusistovėja. Plaukia ramiai. Iš pradžių gal pirmus du metus pagrindiniai konfliktai buvo dėl to, jog ji pastoviai kartojo mano vaikas, nors ir pasamoningai ne specialiai bet mane tai žeidė, ir tai tesėsi kol aš kelis kart nepradėjau kartoti, tam tikromis situacijomis tavo vaikas daryk kaip nori, iš to kildavo konfliktai, bet iš kelių tokių konfliktu ir ilgų nekalbadienių abiem protas prašviesiejo. Nuo tada kažkaip neliko tavo mano. Viskas tapo mūsų...

Viską suvedant iš asmeninės vyriškosios pusės žiūrint, kartais tokioms kaip autorės moterims, nenorint išgirsti pasakymų tavo vaikas ir t.t.... reiktu pačioms pirma pamiršti "mano" vaikas, ir stengtis tokiu žodžių nevartoti... Jei jau kartu draugaujate ir zadate mesti skudurus kartu, reiktu pradėti šnekėti po biški nuo žodžio mūsų. Kartais pasisakydamos kad tai jūsų, tarsi pabrėžiate, ir atskiriate, tarsi primenate kad tarsi čia mano "daiktas" nekišk. Jau iš kart pradžia bloga. O ir pats vyrukas gali pasimesti, ir likti neaiškioje situacijoje. Kuris lyg ir norėtu, gal ir būtų pasakes kaip autorės atveju tėvams, bet kaip pristatyti ir kaip viskas bus: Mama, tėte noriu jus supažindinti su mano ŠEIMA, ar ... ČIA yra mano draugė ir jos dukra.

daramqp, šaunuolis

Nu nežinau, jei vyrukui tik draugystės pradžia, nei gyvena kartu nei ką ir jau pristatinėt kaip savo šeimą moterį ir dvi jos mergaites Kad būti šeima tai nemažai košės reikia kartu išsrėbti, o ne pažinties pradžioj.