Pati didžiausia staigmena, padaryta vyro?

Padaryti pusryčiai, suplauti inai, sutvarkytas namas

o man buvo taip... viena sestadienio ryta jis sako keliames ir vaziuojam.. o man taip tingisi... na bet vistiek.. susiruosem ir iskeliavom, o jis nesako kur... jau uz vilniaus isvaziavom, miskai, takeliai.. baisu daresi.. galiausiai sustojome prie pastato, ant kurio buvo parasyta kazkas panasaus i "karines pajegos" nu galvoju bus dabar... o pasirodo, jis padovanojo nusileidima parasiutu o tu siaubeli... ne savom kojom, bet vistiek issokau is lektuvo kai atejo laikas pirmiausia man susisuko parasiutas, teko prisimint kaip atsisukt, paskui ant zemes stovintys zmogiukai sumaise racijas ir man kitos merginos komandas davinejo, o nusileidus negalejau pasikelt, nes parasiutas mane po zeme tampe..

aciu uz staigmena, bet man tie ekstremalumai nelabai prie sirdeles.. na bet savo vaikystes svajone igyvendinau savo vyruko pagalba.. daugiau nebesileisciau, per daug baisu bet staigmena patiko

Sveikutes!
Na ir uzrode man drauge temele, kurioj galiu papasakot koks mano vyras nuostabus! Ogi buvo taip: per gimtadieni man pasake, kad yra ruosiama man dovana, bet kurios iteikimas gali uztrukti, taigi as ir laukiau! Gryzdavo mano mylymasis po darbo, pavalgo ir bega kazkur-ten! Gryzta naktim, i rtaip visa menesi jaubuvau klausinet pradejus, ar meiluzes neturi ka as isivaizdavau, na geriausiu atveju kazkas vaziuojancio, ka dar reikia pataisyt, nors teisiu neturiu, tai nebent koki dvirati ar ka, istikro minciu milijonas ir ne veina tikrai negalejo pasitvirtinti... ir gi atejo si dien, t.y. beveik naktis, kai jau iteikinejo:
padejo fotika ir jo idekla ir sako rinkis...as visa dziaugsminga ir nesuprantanti jamau uz ideklo, su mintim ir juoku, kad ala jis biski didesnis, o ten gi ziuru raktai!!!dar nesuvokiu nuo ko...po to jis isake ziuret fotike nuotraukas, o ten ir apturejau didziausia soka per gyvenima (gera prasme, nors tuo metu nebeatpasakosiu jausmu), ogi tai namai, isvajotieji musu dvieju namai apie kuriuos svajojau jau pora metu (gyvenom pas anyta), tai dar pora dienu vaiksciojau kaip apdujus. Pasirodo jis visa menesi remontavo, savo rankytem, ir baldus suveze ta diena kai jau pasake, nes liepe sedet man pas draugus iki vakaro. Ir dar visa savaite esu kaip nesava ir jau baisiai laiminga ejau visokiu smulkmiu pirkti musu namams
O kas svarbaiusiai, kad mes biedni visiskai, nes gali kai kam atrodyt, kad tiesiog turtingas ir padovanojo, ak, bet tai yra mazas kambariukas su bendrais patogumais, bet tik musu!Pradziai tai geriausi musu namai, ju verte zymiai didesne atsiradus tokiu budu!

visos istorijos nepapasakosiu.... bet pats didžiausias siurprizas buvo tas, kai 5 rytą atvyko iš kitos šalies, nieko nepranešęs... savaitgaliui... tik paskambino telefonu ir sako įleisk... girdžiu beldimą, ir galvoju,kad sapnuoju.... ir taip kai per kinus rodo, atidarau duris ir vis dar šneku telefonu, o jis kitoj pusėj durų stovi ir vis dar šneka ir sakom, tai gal jau baigiam pokalbį

Didžiausios staigmenos gyvenime buvo padarytos ne mano vyro . Ir visos ten, kur susiveda mano keliai (žr. mano foto ).

O staigmena kaip GRANGE irgi kažkada man pasitaikė. Tik tada aš važiavau tūkstančius kilometrų, kad pamatyčiau tik 5 valandas

bet buvo verta, kad ir dėl valandos mes praleidom kartu savaitgalį.. jis atvyko iš Belgijos į angliją, kai tuo metu aš buvau... ech gera prisimint

siaip jis neromantiskas, bet kai su roziu glebiu ir asarom akyse atejo pasakyti, kad negali gyventi be manes, kad myli, kad nori su manim buti... tai buvo jo maximumas as manau

o siaip turejau suzadetini, kuris nuo ryto iki vakaro darydavo staigmenas, tai nei is sio nei is to atskrisdavo pas mane uz 1000 km, tai gelem uzversdavo, tai i riesuta ziedeli idejo ir liepe tuos riesutus dauzyti, 6tame radau suzadetuviu zieda, tai suni nupirko, tai i palanga vesdavosi, tai i druskininkus, tai i paryziu....o as pas kita pabegau...paradoksai gyvenimo....

Paradoksai - aš irgi nubėgau pas tą, kuris per 5 metus tik porą kartų gėlyčių nupirko . Bet negaliu sakyt, kad senų senovės svetimos staigmenos širdy neišliko .

na, o mano vyras nėra nei romantikas nei svajotojas....visiškai pasyvus..ir tikriausiai nejaučia nei noro nei jokio poreikio mane nustebinti.....gėlės tik labai labai ypatingom progom, bet pasitaiko, kad ir jų negaunu.....,o apie kažkokią tai "didesnę" staigmeną lieka tik pasvajot.... nors jei galima tai pavadint staigmena: pora kartų per 10 mėnesių pagamino pietus ir kartą neprašytas išnešė šiukšles....

Kai sirgau, ilgą laiko teko prasivolioti ligoninėje. Tai vyras į palatą atnešė mano mylimą katiną MAKSĄ.

Maniskis parskrido mano gimatdienio diena . Pries tai visa menesi apgailestavo, jog nenusipirko bilietu ir neparskris ir klause ko noreciau dovanu pasakiau, kad geriausia dovana butu jis pats.
Likus kelioms dienoms iki mano gimtadienio man paskambino ir pasake, kad diena pries gimtadieni nepaskambins, nes isvaziuoja zvejoti Gimtadienio diena jis paskambino i paprasta namu telefona ir pasveikino, ir paprase manes iseiti ji balkona, nes ten yra mano dovana. Isejusi i balkona pamaciau ji stovinti lauke

Gerai pasakyta!
Jo, maniskio staigmenos irgi kazkokios pries tai *apsitartos su manim* arba nuspejamos buna