Dar karteli perzvelgiame ka zinome apie BT, gal rasite ka nors naujo
Temperatūrinis metodasTemperatūrinis metodas remiasi faktu, kad įvykus ovuliacijai pakyla moters bazinė kūno temperatūra (BKT).
Temperatūriniu metodu galima nustatyti tik vaisingos fazės pabaigą, todėl laikoma, kad vaisinga fazė prasideda pirmąją mėnesinių dieną. Moters ciklas skirstomas į žemos temperatūros fazę (iki BKT pakilimo) ir aukštos temperatūros fazę (nuo BKT pakilimo).
Bazinės kūno temperatūros pakilimo taisyklė: BKT pakilimu laikomas jos pakilimas per 48 valandas ar trumpesnį laiką. Trijų iš eilės einančių dienų BKT turi būti mažiausiai 0.2oC aukštesnė už šešių prieš tai buvusių žemos temperatūros fazės reikšmių.
Poovuliacinis nevaisingumas prasideda trečiąjį pakilusios temperatūros rytą, jei visi pakilusios temperatūros taškai yra bent per 0.2° aukščiau už šešias BKT pastebėtas prieš pakilimą. Svarbus yra tik BKT pakilimo skirtumas, bet ne pati temperatūros reikšmė. Vienai moteriai temperatūra po ovuliacijos gali pakilti aukščiau nei 37°, o kitai tokia temperatūra gali būti būdinga dar iki pakilimo.
Bazinė kūno temperatūros matavimo taisyklės: Visą ciklą matuoti tuo pačiu termometru. 0.2°C pokytis lengviau užregistruojamas specialiu termometru - ovuliometru. Tačiau matavimams taip pat tinka paprasti gyvsidabriniai ar elektroniniai termometrai.
Matuoti tuo pačiu laiku kiekvieną dieną ne mažiau kaip po 3 valandų miego, neatsikėlus iš lovos. Jei matavimo laiko paklaida yra pusė valandos, tai reikšmė laikoma tikslia ir pažymima specialiame žymėjimų lape.
Matuoti temperatūrą galima išeinamojoje žarnoje, makštyje arba po liežuviu (geriausia per vidurį). Po liežuviu BKT yra kiek žemesnė, tačiau pakilimo skirtumas visais atvejais yra tas pats. Svarbu, jog visą ciklą matavimo vieta nebūtų keičiama.
BKT įtakos gali turėti ne tik matavimo laikas, bet ir alkoholis, peršalimai, sutrikdytas miegas, pamaininis darbas, kelionės, stresai. Labai naudinga šiuos nukrypimus pažymėti stebėjimų lape.
Temperatūrinio metodo privalumai ir trūkumai Neabejotinas metodo privalumas - jo objektyvumas. Čia jau nebespėliojama, o interpretuojami konkretūs duomenys. Metodas gali padėti moteriai mokantis kitų vaisingumo ženklų supratimo.
Šis metodas vertingas nustatant kiaušidžių funkcijos sutrikimus, nevaisingumo priežastis. Taip pat jei BKT išlieka pakilusi daugiau nei 17 dienų yra pagrindo spėti, kad moteris nėščia.
Metodas negali padėti poroms, norinčios pastoti, nes BKT pakilimas pasako apie jau įvykusią ovuliaciją ir praleistą momentą pastoti.
Šį metodą sunku naudoti moterims po gimdymo bei kitose situacijose, kai ovuliacijos nereguliarios (po hormoninių kontraceptikų naudojimo, premenopauzėje).
Kai šis metodas taikomas kaip viensimptomis būdas nėštumui išvengti, jis reikalauja lytinio susivaldymo nuo pat ciklo pradžios iki trečio pakilusios BKT ryto, o tai ne visiems priimtina. Tačiau jei šios taisyklės laikomasi, temperatūrinis metodas gali būti laikomas vienu efektyviausių šeimos planavimo būdų.
Naudojant temperatūrinį metodą reikėtų atsikratyti kai kurių medicinoje įsisenėjusių mitų, pvz., kad BKT gali būti matuojama tik išeinamojoje žarnoje arba kad pakilusi po ovuliacijos BKT privalo būti aukštesnė kaip 37°. Iš tiesų tai nėra būtinos temperatūrinio metodo sąlygos.
Informacija paimta is
cia