mirė Michael Jackson...

issiunciau. Kazkodel pradejau jaustis kaip pletku boba.

Nesijaudink, reik buti moraliskai pasiruosus del viso pikto

Mergaites, jau pavarem cia Off Topic nemazai, geriau grizkim prie temos, nes velniu tuoj gausim nuo kitu forumieciu arba moderatores

Tiesiog grazios foto






Si paskutine tai be komentaru. Kaip taip imanoma?

Aš irgi noriu pasidalinti nuoroda, kurioje yra foto is MJ knygos "Dancing the dream", nekreipkit demesio,kad japoniskai .

http://bluemoon.fem....ry/dance_g.html

Koks grazus

O gal žinot, kur rast didesnės rezoliucijos photo, kad būtų galima ant desktopo užsidėt?

Kai kurios nuotraukos labai gražios .Norėjau išsisaugoti kompe, bet neišeina. Gaila.

aš ir dabar dar galvoju, kad su Janet jie neblogai sutarė, nežinau, lyg nėra išlindę į viešumą jokių skandalų tarp jų, kaip takrim su ta pačia La Toya Private home videos labai duag kur Janet kartu su MJ, kartu įrašę dainą Scream ir ji pirmoji kiek pamenu po mirties pareiškė pagerbimą MJ ir man labai patiko kaip ji tai padarė


jau ta antroji, kur su sruoga ant veido, mano mylimiausia
o dėl paskutinio judesio, jooo, jis vos ne baleto šokėjas
čia irgi nerealu


indreja, nereali nuoroda, duag gražių foto

Tikiuosi kito forumo dalyviai nesupyks, kad čia perkelsiu kelias jų įdomesnes mintis apie MJ:
"Buvo toks laikas kai buvo toks laikotarpis pasaulinėje muzikos estradoje:1 - MJ, 2 - visa kas lieka po jo. Kitaip tariant jis ne tik kad buvo geriausias, bet buvo populiaresnis už visus kitus atlikėjus kartu sudėjus. Jis buvo oficialiai pripažintas, kaip labiausiai atpažįstamas žmogus pasaulyje. Jis žmonės labiau žinojo už Hitlerį, Staliną, Pol Potą. Šitie žmonės dėl garbės naikino žmonės, MJ juos linksmino. Skamba neįtikėtinai, ar ne? Beje jis turėjo daugiau negu vieną talentą. Sakykim taip, tikimybe kad žmogus gerai dainuos viena iš milijono, tikimybe kad gerai šoks viena iš milijono, tikimybė kad žmogus bus itin kūrybingas irgi viena iš milijono. Čia lyg Styveno Spielbergo, Elvio Preslio ir Gene Kelly talentai viename asmenyje. Negana to jis buvo pasiryžęs bet kam kad tik mus sužavėtų. Beje įdomus faktas. Beveik visur, yra kažkokia šventa trejybė, ar tai būtu sportas (trys prizines vietos) ar religija jau nekalbant apie meiles trikampius kurių niekas neišvengia gyvenime. Taigi Top 3 geriausių muzikantu sąrašas: 1MJ 2. Elvis Presley 3. The Beatles
MJ būdamas MJ buvo vedęs Elvio dukterį ir turėjo The Beatles dainų teises. Suprantate? Jis ne tik buvo geriausias savo metu, jis tam tikra prasme buvo TOP3 viename asmenyje. Bandyti neigto jo talentą tas pats kas stotis su šakėm prieš traukinį, labiau kvaila negu drąsu. Žinoma galima sudirbti jo asmenybė, bet jo talentas nepajudinimas. Žinau, kad jis galbūt padarė tą ir aną, bet leiskite man Jūsų paklausti. Jeigu paaiškėtu, kad Thomas Edisonas buvo toks ir anoks ar jūs supyktume, išmestume elektros lemputes ir grįžtumėte prie žvakių? P.S dabartinis popsas tai yra masturbacija ant MJ kapo."
Apie tai, kodėl legendos gimsta JAV
"Sakykim taip, Vienas iš 10 milijonų žmonių turi itin didelį muzikinį talentą. Tačiau kai kurie iš jie taip ir nesužino jį turintis, pradirba kokiais staliais, kiti gimsta kokioj Indijoj ir miršta vaikystėje dar net neturėdami galimybes prakalbėt jau nekalbant apie dainavimą. Gamta nesirenka kam suteikti talentą. Bet va Tikimybe, kad talentas bus anksti atskleistas ir jam suteikta tikimybe pasireikšt nėra didele. Taigi MJ vienas iš tu talentingu ir laimingų kuriems pavyko parodyt ką sugebą.
Gaila, kad žmonės nesupranta, kad mirę ne vien tik muzikantas, sulyg juo išėjo ištisa epocha. Aš nors pats heavy metal gerbėjas, bet neketinu neigti jo talento. Neigti jo talentą čia tas pats kas stoti su šakėm prieš traukinį. Labiau kvaila negu drąsu."
"papylė žiniasklaida gandu ir suėdė žmogui nervus ... tas pradėjo gert vaistus.. tapo priklausomas ... perdozavo "
"Tik keista, kad žmones taip jaudina fizinė mirtis. Juk šiaip jį jau koks dešimtmetis kaip buvome pamiršę…"

ELLENYTE, labai teisingi zodziai ir ypac paskutinis sakinys....deja....

Kokios geros mintys..

Ačiū, mergaitės . Turiu knygą su šitomis foto, negaliu atsižiūrėt, internete pavyko rast didžiausias foto butent šitame puslapyje. Beje, ar esate kuri skaičiusi MJ knyga "Dancing the dream. Poems and reflections"? Pirmąkart skaičiaų ją 1996 metais, patiko, bet protas ir suvokimo lygis buvo netoks kaip dabar . Skaitau iš naujo. Sužavėta MJ minčių gilumu ir sugebėjimu paslėpti mintis tarp eilučių. Pradėjau versti tą knygą iš anglų kalbos, kad gerai suprastų tie, kas neskaito kitomis kalbomis .

Ellenyte, parašytos mintys labai taiklios ir teisingos. Ir amžina gyvenimo taisyklė - labiausiai įvertimame tai, ko netenkame.
Papildyta:
GYVENIMO ŠOKIS
Negaliu pasislėpti nuo mėnulio. Jo švelnūs spinduliai atitraukia užuolaidas naktį. Aš galiu jo net nematyti – šalta mėlyna šviesa užlieja mano lovą ir aš atsikeliu. Perbėgu tamsų koridorių ir atidarau duris, ne tam, kad palikti namus, bet kad į juos sugrįžti. „Mėnuli, aš čia! “ – šaukiu aš.
„Gerai, - atsako jis. Pašok truputėlį.“
Bet mano kūnas pradėjo judėti jau daug laiko iki tada, kai jis kažką pasakė. Kada tai nutiko? Nepamenu – mano kūnas visada judėjo, aš nuo vaikystės taip reaguoju į mėnulį, kaip jo mylimas lunatikas ir ne tik jo. Žvaigždės artinasi prie manęs, pakankamai arti tam, kad aš matyčiau kažką per jų mirgėjimą – jos taip pat šoka, jų šokis gimdo švelnų molekulių krutėjimą,priversdamos mano atomus šokinėti kartu su jomis.
Plačiai atmetęs rankas, aš bėgu prie jūros, kuri atsišaukia dar vienu šokiu manyje. Mėnulio šokis lėtas ir švelnus, kaip mėlyni šešėliai ant vejos. Ir kada gaudžia bangos, aš girdžiu žemės širdį ir tempas auga. Aš jaučiu, kaip baltose putose šokinėja delfinai, stengdamiesi skristi, beveik skrendantys, kada bangų sukurys sukasi aukštai iki dangaus. Jų uodegos palieka šviesos lankus – tai planktonas švyti bangose. Plaukia mažyčių žuvelių būrelis, švytėdamas sidabru mėnulio šviesoje, lyg naujas žvaigždynas.
„Ah! – sako jūra. – Mes renkame minią.“
Aš bėgu paplūdimiu, viena koja gaudydamas bangas, kita išsisukdamas nuo jų. Aš girdžiu silpnus pliaukšinčius garsus – šimtas persigandusių smėlio krabų dėl viso pikto slepiasi savo urveliuose. Bet aš bėgu toliau, kartais ant pirštų galų, kartais pasileisdamas iš visų jėgų.
Aš užverčiu galvą ir sūkuriuojantis ūkas sako man: „ Greičiau, sukis!“
Šypsodamasis, palenkęs galvą, kad išlaikyčiau pusiausvyrą, aš pradedu suktis taip smarkiai, kaip tik galiu. Tai - mano mėgstamas šokis, kadangi jis turi savyje paslaptį. Kuo greičiau aš sukuosi, tuo ramiau viduje. Mano šokis –tai visiškas judesys išorėje ir visiška tyla viduje. Taip labai, kaip aš mėgstu kurti muziką, taip myliu negirdimą muziką, kuri nemiršta niekada. Tyla - mano tikrasis šokis, nors joje ir nėra judesio. Ji stovi šalia, mano grakštumo choreografas, ir laimina kiekvieną rankų ir kojų pirštą.
Aš dabar pamiršau mėnulį, ir jūrą, ir delfinus, bet aš esu jų džiaugsme daugiau, nei kada nors. Tolimas, kaip žvaigždė, artimas, kaip smėlio smiltis, šis buvimas auga kaip šviesos mirgėjimas. Aš galėčiau pasilikti joje amžinai, nes ji tokia meili ir šilta. Bet prisiliesk kartą - ir šviesa veržiasi pirmyn iš tylos. Ji virpina ir jaudina mane ir aš žinau, kad mano lemtis parodyti kitiems, kad ši tyla, ši šviesa, ši palaima yra mano šokis. Aš priimu šią dovaną tik todėl, kad atiduočiau ją vėl.
„Atiduok greičiau!“ – sako šviesa.“
Kaip niekada anksčiau, aš stengiuosi paklusti, išgalvodamas naujus judesius, naujus džiaugsmo gestus. Staiga suvokiu, kur aš – aš bėgu aukštyn kalva. Mano miegamąjame dega šviesa. Aš matau ją ir ji veda mane atgal. Pradedu jausti savo besidaužančią širdį, apsnūdusias savo rankas, šiltą kraują kojose. Jos nori šokti lėčiau. „ Galime truputį paeiti? – prašo jos. – Tai buvo kažkas pašėlusio“.
„Aišku“, - juokiuosi aš, pradėdamas žingsniuoti.
Aš pasuku durų rankeną, truputį uždusęs, linksmas jausdamasis pavargęs. Lipdamas atgal į lovą prisimenu kai ką, kuo visada stebiuosi. Sako, kad kai kurios žvaigždės, kurias mes matome aukštai, iš tikrųjų neegzistuoja. Jų šviesa eina iki mūsų milijonus metų ir viskas, ką męs matome - tai seniai praėjęs momentas, kada jos dar galėjo šviesti.
„Ką daro žvaigždė, nustojusi šviesti? - klausiu savęs. – Tikriausiai ji miršta“.
„O, ne, - sako balsas mano galvoje. – Žvaigždė negali mirti. Ji pavirsta šypsena ir ištirpsta kosminėje muzikoje, gyvenimo šokyje. Man patinka ši mintis, paskutinė prieš užmerkiant akis. Aš ir pats su šypsena ištirpstu muzikoje.

Ištrauka iš Maiko Džeksono knygos „Šokant Svajonę. Poemos ir apmąstymai“