(Ar) Vieno vaiko šeima - ne šeima?

O jūs pati vienturtė šeimoje?

tikrai ne visos. o ir galvojimas skiriasi. vienos galvoja 'ai, bus brolis/sesė, linksmiau bus', kitos 'pašalpos daugiau gausiu', trečios 'vienas vaikas ne vaikas', ketvirtos dar kitaip. o kitos gimdo negalvodamos kad pirmam gal dėmesio negalės tiek skirti ar pinigų trūks, bet va norisi ir viskas.

ne. todėl ir nuomonę bei patirties šiuo klausimu turiu

Aš iš trijų vaikų, gal todėl neįsivaizduoju, kaip galima norėt tik vieno.
O planuodama žinoma, kad pagalvoju, ar sugebėsiu išlaikyt ir tt. Todėl ir tebus du. Na, jei labai labai netyčia-trys

jūs pagalvojat, bet nemanau kad derėtų pagal save spręsti apie daugumą ir teigti kad 'visos galvoja'. juk vien lietuvoj daugybė pašalpinių kurie pasigimdo, o tada skundžiasi kad valstybė neišlaiko. aš asmeniškai manau kad šeimoje vaikų turėtų būti tiek kad jie maksimaliai gautų dėmesio, rūpesčio ir kad antras/trečias/etc. vaikai nebūtų gimdomi vien tam kad norisi/nebūtų liūdna. kiekviena šeima yra unikali, todėl nemanau kad galima visus mauti ant vieno kurpalio ar spręsti apie kitus pagal save

Mano tėvai taip manė, esu vienturtė. Bet viso to rūpesčio ir t.t. man vienai buvo per daug, dusau nuo jų dėmesio. Man dar neteko sutikti vienturčio, kuris būtų kitaip jautęsis... Žinoma, smagu būti tokiu mylimu, bet tuo pačiu ir sunku, kai viskas viskas tik tau vienam.

Linkiu, kad jūsų berniukas augtų laimingas ir laisvas.

todėl ir manau kad kiekvienam savo. aš asmeniškai esu jaunesnė iš dviejų vaikų. man dėmesio iš galimybių trūko. todėl pasistengiau kuo anksčiau pradėti gauti savų pajamų ir atsiriboti nuo kraujo ryšių primetamų įsiparegojimų. man daug artimesni yra draugai ir mano sūnaus tėvas nei kraujo giminės, nes jie man nebuvo primesti. man labai trūko tėvų dėmesio ir meilės, bet tai ko man trūko, aš gavau iš kitų žmonių. mano situacija tiesiog išmokė nesivadovauti stereotipais kad vienturtis yra blogis, pametinukai gėris, brolis/sesuo yra reikalingi ir būtinai bus artimi. aš antro vaiko neatmetu visiškai bet jis bus ar ne lems ne mano norai/poreikiai o jau esamas vaikas, kaip jis augs, jo poreikiai, mano finansinės galimybės, mano ir mano draugo santykiai bei daug kitų dalykų. tokių dalykų nemanau turinti teisę spręsti tik aš todėl manau kad kiekviena šeima yra labai unikali ir negalima pagal save spręsti apie kitus, t.y. jei aš jaučiausi blogai turėdama brolį, nebūtinai mano sūnus bus toks, gal jis augs visai kitaip...

Ne, tai aš nieko ir nesakau. Kiekvienas su sava patirtimi ir renkasi kaip gyventi.

Mano mama taip pat iš trijų vaikų - pagrandukė. Kaip sakė trūko ir to dėmesio ir t.t., todėl man davė visko su kaupu. Bet kaip minėjau, man vienai buvo per daug to kaupo

Svarbiausiai visose gyvenimo situacijose nepersistengti

Jei gimsta tik vienas ir daugiau neiseina, tai yra kaip yra, bet samoningai tik vieno noreti ,truputi keista..Del seimos, tai koks skirtumas ,kaip kas ten vaidina..Bet nei vieno vienturcio neesu sutikusi, kurie nenoretu tureti sesers ar brolio, jau kai yra suauge. Aisku visko buna...Arba antro negimdymas , nes pirmam kzkaip pakenksi nereikia lyginti savo vaikystes ir savo vaiku. Nu jau 2, 3 vaikams tai tikrai imanoma demesio suteikt ir meiles, ir tuo paciu labai daug privalumu, maziau galimybes skirti per daug demesio vienam, vaikai buna savarankiskesni, mokinimasisi dalintis, kartu zaisti ir t.t. to teoriskai neismokysi. Man net lengviau antra auginti nei pirma

Nematau nieko blogo turėti vieną vaiką šeimoje (pati nesu vienturtė). Taip galima skirti geresnes sąlygas, lieka daugiau laiko tėvams, namuose ramiau (priklauso ir nuo vaiko aišku). Galima ir vienturtį išauklėti dalintis, per daug nelepinti, būti savarankišku, o jei galvojama, kad vienam bus labai liūdna, tai tam yra draugai, patys tėvai gali daugiau įtraukti vaiką į savo gyvenimą, pavyzdžiui, išvykos kartu, pagebėjimas namuose.

[quote=Lotyna,2009 07 10, 19:00]
Mano nuomone, tai nera egoistiska - cia kiekvienos seimos reikalas, kiek jie vaiku planuoja tureti ... Nejau yra kazkokios nustatytos seimos normos ... Zinau nemazai zmoniu, kurie samoningai apsisprende visai netureti vaiku ... Man tai normalu ..
Gal jie kazkaip kitaip turi tiksla save iprasminti ...
Mes jauciam spaudima del antro vaiko labiau nei kai neturejom ir pirmojo Ties visi klausimai aplinkiniu: tai kada pirksit sese/broli kartais ipykdo ne juokais ... Nes patys stengiames but tolerantiski ir niekada neklausinejam zmoniu, kada jus planuojat pastoti/gimdyti/tureti pirma (antra, trecia ketvirta ir pan. )vaika (-us)
O del antro vaiko esam sutare taip, specialiai neplanuosim - jei bus tai bus


as taip pat manau ,kad nera reikalo prisigimdyti daug vaikuciu ,net jei ir turi pajamu juos islaikyti . kiek tureti vaiku - cia jau kiekvieno reikalas ir apsisprendimas ,kuri lemia ne tik palankios gyvenimo salygos . Kiti faktoriai auginti tik viena ,manau , pati gimdymo baime gali buti , noras pagyventi ir sau daugiau skirti demesio ,ne vien buriui vaiku . O specialiai gimdyti viena po kito vien del to , kad tu gali finansiskai juos islaikyti ,tai kazin ar tokiu zmoniu belike

Va tas ir yra ,kai atrodo niekad nedarysim kaip dare tevai, padarysim geriau, o gaunasi kaip visada
Daznai kas is daug vaiku seimos nori mazai, ir atvirksciai ismegina ir toki, ir toki gyvenima ir supranta, kad visur savi pliusai ir minusai. As manau, kad jei mama sugeba myleti viena ir jam skiria demesio, tai sugebes ir kelis auginti, nes meiles ir demesio reikia visiems skirtingai. O jei vos dviem nesugeba skirti pakankamai, tai ir vienam tikriausiai to demesio truktu
As antra is 3, bet augom labai didelisias skirtumais, tai atrodo viena augau, bet dabar dziaugiuiosi, kad turiu broli ir sese, nors ir pykdavomes, ir pasipykstam, bet tai vis tiek sava
Papildyta:

Nezinau kiek turit vaiku, bet siaip laiko daugiau tevams, bent man ,kai yra 2 vaikai. Draugu kas dien neprisiveziosi kol maziukai, o dabar abu sau laksto zaidimu prisigalvoja, kol buvo tik vienas as visur kartu ejau, zaidziau, kazkuom uzsiemiau. O dabar va galiu internete sedeti
O del auklejimo viskas imanoma, bet labai sunku ismokinti kazka teoriskai , kai to nereikia daryti praktiskai nuolat. Kai 2 ar daugiau jie nuolat mokinasi, nes viskuom reikia dalintis: tevu demesiu, maistu, gerimu, salainiais ir t.t. kam pirmam , kam antram ides ir t.t. Labai sunku bent man vaiko neaprenkti, kai skubi ar kazko nesurasti, kai praso, o kai du, jie automatiskai turi daugiau patys savim pasirupinsi, abu vienu metu nerengsi
Bet aisku tureti viena nieko blogo ,kaip sakiau, visur savi minusai savi pliusai. Tik labai mazai pliusu izvelgiu auginant viena, gal daugiau tik tai, kad nu jei negali moteris daugiau pagimdyti, nu tai negali ir viskas

Dar pridurciau - kam lengvai gimdosi tai valio ,tik noro tereikia , o kitoms moterims ,kuriu gimdymai kone atstoja kova tarp gyvybes ir mirties (na gal per grubiai pasakiau ) tai net prie gero noro baisoka rizikuoti gimdyti antra ar juo labiau trecia . Jug ir pirmam dar mamos reikia