Veido paralyžius

ir kuo pasibaigė tas liežuvio skonio nejutimas? nes man kai prasidėjo, kaip tyčia buvau liežuvį nusideginus, tai galvojau, kad dėl to, ir tik vėliau (jau po neurologo konsultacijos) "įkirtau", kad čia man jis nebe nudegęs, o kaip aptirpęs...
ir man dabar kažkokia paranoja - bijau vėjuotą dieną lauke būti...

Turėjau ir aš prieš pusę metų šią ligą. Galiu pasidalinti patirtim, gal kam padės.
Irgi iš pradžių pasidarė kažkoks nejautrus liežuvis ir per kelias dienas šiek tiek perkreipė veidelį. Na, man buvo gan nestipriai, nes siaip nesimatė, tik darant veido grimasas, šypsantis,valgant, akis viena silpniau užsimerkdavo. Kadangi maitinau vaikiuką, tai kokias penkias dieneles geriau Ibuprofen, kažkokius diuretikus, bei leidausi vitaminą B. Jokie hormoniniai vaistai nebuvo skirti. Apgydžius tokiu būdų uždegimą, ėjau į akupunktūrą. Manau, akd ji ir veido mankšta padėjo veidelio raumenims atsistatyti. Akupunktūron vaikščiojau dvi savaites, o mankštą dariau apie porą mėnesių - mat taip atgaivinami ir stiprinami tie nusilpę raumenukai.
DAbar metus reikia labai saugotis vėjų, nes tikimybė, kad ši liga pasikartos pusmetį yra net ū0 proc, kitą pusmetį - 50 proc, antrais metais - apie 20-30 proc.

Pirma, sveiki visi . Nesu nei mama, dar nei tėvelis, bet jau kelis kartus atsitiktinai užklystu į šį forumą ir susidariau įspūdį, kad čia vienas draugiškiausių ir labiausiai informuotų lankytojų forumų LT. Todėl nusprendžiau pabandyti užsiregistruoti.


Atsitiko tokia problema: per dvi dienas iš niekur nieko suparalyžavo pusę veido. Nuvykus į priėmimą, trumpai apžiūrėjo ir pripažino veidinio nervo uždegimą/Belo paralyžių/"facialį".. Įdomus faktas tai, kad dar prieš dvi savaites buvo įkandę dvi erkės, tai dabar taip pat prasideda tyrimas dėl Laimo ligos.. Galbūt tas paralyžius/nervo uždegimas galėjo būti nuo jos?..


Gal kam yra buvus panaši istorija su veido paralyžium arba Laimo liga? Ką jautėt, kaip gydėtės?..
Info tiek internete, tiek visur yra apsčiai, bet nieko konkretaus. O dėl gydytojų, tai irgi kiek jų, tiek ir nuomonių..
Ačiū..

laba,man panasiai buvo....pirma uzgule ausi,ryte pabudau su kaires puses veido tirpimu kuris didejo begau pas gydytoja,ten dare kardiograma,nieko,neinsultas,tada nusprende kad tai veido nervu uzdegimas(trisakio),,bet pradejo tirpt ir kita puse,tada i priemime,manes iskart klause del erkiu ikandimo,bet jo nebuvo po triju kartu priemime,paneige trisakio uzdegima,nustate kad tai nerviskai,nes tirpima nuimdavo ivairus raminamieji.....po menesio gydymo nuo nervu paaiskeja jog yra kaklines ataugos,dabar mano jog tai jos man uzspaude nerva ir aptirpsta veida,prie to man dar skauda spranda,tiksliau galvos apacia,mano istorija tokia,jai jau du menesiai ir galo dar nematyti,bet tirpimai apmazejae,aisku nekadien tokia laime

sveiki. O as esu mama... ir siankat kazkaip idomiai pasijutau. Geriau vandenuka ir puse jo isbego.. lyg lupa kiaura butu... pamaniau ai, apsimiegojus matyt.
Ryte bandziau skalauti burna (jau valantis dantis kazkaip ne taip jauciausi), neina - bega viskas lauk. pasiziuriu i veidrodi: ajetau! veidas persikreipes. Bet nieko - moterys kantrios. Su vargais kavos puodukas. Bet - kuo toliau tuo rimciau. tirpsta ir gana. Kadangi appointmentas pas gydytoja jau buvo paimtas (nes savaite kazko lyg ausi mausti bande), tai nuejus istiko sokas:
sako jums Bello paralyzius. Net sustingau. sakau kas kaip? klausinejo del erkiu, iskarto sirdeles tyrimai ir tt... sako rimtai, bello paralyzius.

tai vat prirase kruva kazkokiu vaistu, kurie pasirode steroidiniai, plius veida liepe masazuoti ir pastoviai sildyti...


gal kam yra buve?

Bell`s Palsy (originalo kalba, kur buvo konstatuota).

Aciu uz issamius atsakymus.
Mano atveju taip pat praejo jau daugiau nei 2 menesiai, bet progreso dar vis mazai..

Sveiki

Man daznokai kartojasi veido nervo uzdegimai.. perpucia vejas gal ar pan... dabar buvo pries savaite, pageriau vaistuku diclofenacum 50 mg po du k i diena gal tris dienas ir praejo, bet po kokiu 4 dienu pradejo lyg ausi skaudeti, diegliai eina i ja, tai susinervinau ir vel emiausi vaistu, tu paciu, nelabai man padeda, nors gydytoja sake juos gert. na tai jau geriu trecia diena... maziau skauda bet galutinai nepraeina...

baisu darosi. Paralyziaus nera, tfu tfu tfu, bijau siaubingai, ypac cia pasiskaicius...

Kokius vaistukus jus geriat?

Papasakosiu ir aš savo šviežią patirtį.

Pirmadienį, taigi, prieš 5 dienas, apie pietus staiga ėmiau jausti, kad liežuvis - tarytum nudegintas, toks dilgčiojantis. Pasvarsčiau, kažin, nuo ko, lyg ir nieko karšto negėriau - bet taip ir nesureikšminau šio fakto.

Vakarop supratau, jog jau visa dešinė pusė lūpų - kaip aptirpę, tarsi po užšaldymo, kur pas stomatologus daro. Vis dar nesureikšminu šio fakto, tikiuosi, kad praeis. Tačiau vos išėjau vakare į lauką, į veidą papūtė vėjukas - supratau, kad su visa dešine veido puse kažkas darosi (beje, pūtė tai ne skersvėjis, o šiaip toks vėsaus oro gūsis buvo, kaip kasdien).

Persigandau, bet vis dar tikiuosi, kad praeis.

Atsibundu antradienį - šakės, dešinė veido pusė kažkokia aptirpus, jokio pagerėjimo, tik tas nejudrumas užsifiksavo per naktį dar labiau. Man šokas, puolu skambintis gydytojai, ekstra tvarka sulakstau pas ją, patikrina refleksus - ar iš tos baimės, ar rimtai dėl sutrikimo, dešinės pusės atsakas į dirgiklius nevienodas, dešine ranka į nosies galiuką užsimerkus tik iš trečio karto pataikau, kai su kaire viskas sklandžiai. Ekstra siuntimas pas neurologą, lekiu paknopstom pati sau mikroinfarktą diagnozavusis.

Neurologė tą pačią dieną dėl mikroinfarkto nuramina, sako, tikrai ne tai, pas ją dešinės pusės refleksai jau lyg normalūs, bet pusė veido - sėkmingai paralyžiuota, tiesiai net liežuvio iškišt negaliu, kreivinasi visas kažkaip. Skiria rytojui kompiuterinę tomogramą, o man - gerti aciklovirą.

Trečiadienis. Iš pat ryto lekiu darytis tomogramos drebėdama, gal kokį auglį suras, ar ką. Paguldo mane į aparatą, liepia užsimerkti. Baisu, neramu, bet... velnias, kas čia yra? Ar iš tos baimės, ar nuo rentgeno spindulių, staiga suprantu, kad kairė akis kažkaip trūkčioja, užsimerkt nenori. Kas čia dabar? Paralyžiuota tai juk dešinė pusė? Na, nurašau visus pojūčius jauduliui ir baimei. Grįždama po tyrimo dar su keliom kaimynėm paplepu - jaučiu, kad kalbant veidas visai kreipiasi, atvimpa kažkaip, nesuprantu, kas darosi, bet faktas kad ir vėl kažkoks procesas vyksta. Po kelių valandų - štai jums rezultatas: dešinė pusė visiškai atsistato, paralyžius persimetęs į kairę. Tik jei dešinėje pusėje iki tol galėjau akį mirktelt, tai dabar kairėje lieka nemenkas tarpas, akis neužsimerkia.

Vakare lekiu pas neurologę tomogramos atsakymo, parodau savo migravusį paralyžių - ta visai nustebus rankom skėsčioja. Sakė, jei tai būtų perpūtimas - nepasikeistų paralyžiaus pusė. Bet dabar? Laimo liga? tik kad man jokia erkė nebuvo įkandusi, jokios raudonos dėmės nebuvę. Encefalitas? Temperatūra man paskutinį kartą pakilusi buvo gal prieš 3 metus Gaunu skubų siuntimą į klinikas.

Ketvirtadienis. Nueinu į klinikas. ten neurologė irgi skėsčioja rankomis. Laimo liga? Jokių kitų požymių nėra. Kažkodėl kraujo tyrimo neskiria, sako, vis tiek prednizolonu gydyt pradedam, skiria kursą ir otoneurologo konsultaciją kitam pirmadieniui, nes liežuvis vis dar visą laiką kaip nudegintas - tikrins, ar skonio pojūčiai nepasikeitę. Paaiškina, kad po prednizolono turėčiau atidžiai save stebėti, vos užfiksuosiu milimetrą pagerėjimo ir veido aktyvumo - mažinti dozę. Prie to pačio gerti aciklovirą, dar smūgines vitamino B dozes (neurorubiną), na, o jau nuo savęs dar ir savo panacėją - Citroseptą maukiu.

Tą pačią dieną išgeriu 12 prednizolono tablečių - jau po valandos pastebiu, kad lūpų kamputį kilstelt galiu. Limės pilnos kelnės, bet dar bijau mažint dozę, tad pasižadu stebėt viską atidžiau, o rytoj - vis dar 12 tablečių.

Prisitaikydama prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų skubiai nusineriu pirato raištį ant akies - valio! galiu ramiai dirbt nuolat nelaikydama jos uždengusi su nosine

Penktadienis. Vėl išgeriu 12 tablečių - ir vėl po kelių valandų pastebiu menkutį pagerėjimą. Na, o prisiskaičiusi apie šalutinį prednizolono poveikį tylutėliai laukiu depresijos. Bet vietoj jos kažkoks isteriškas juokas apima iš pačios savęs, kad esu tarsi kažkoks pop hibridas: vaistų geriu tokiais kiekiais, kaip Maiklas Džeksonas, ant akies - raištis, kaip Gabriel, kai einu į lauką - tik su tamisiai akiniais, kaip Steve Wonder, o snukelis vis tiek kažkoks neaiškiai pakraipytas, kaip Davido Bowie

Šeštadienis. Manęs atvažiuoja aplankyti tėvai. Kad nepašiurpinčiau jų, išgeriu jau tik 11 tablečių prednizolono ir iš paskutiniųjų prieš veidrodį išdarinėju visokias grimasas - na, dar, dar bent truputėlis pagerėjimo. Valio! Užfiksavau, kad antakis vos vos juda. Tiesa, vokas vis dar iki galo neužsimerkia, bet kažkaip akyje diskomforto mažiau, jau net ir raiščio nereikia. Tik apniukusią rudens dieną, kai vairuoju su visiškai tamsiais akiniais, pati sau ir vėl atrodau juokingai. Ir į parduotuvę su jais einu - kitaip gi kas antra Maximos kasininkė pagalvos, kad su ja flirtuoju vis merkdama vieną akį, mol, gal ir madingą mažumų orientaciją būsiu perėmus

Žodžiu, tokia graudžiai juokinga kol kas ta mano istorija, stengiuosi likt optimiste ir tikėtis, kad viskas susitvarkys.

Tik keista, kad man niekas jokių tyrimų nedarė. Nes visiškai neaišku priežastis: ar Laimo liga (kokiu nors kitokiu būdu, be erkės perduota), ar virusas koks, ar alergija, ar dar koks velnias? Kiek suprantu, kraujas tą turėtų parodyti.

Beje, tokias komplikacijas, kiek skaičiau, dažnai juostinė pūslelinė duoda. Bet, sutapimas, vos prieš savaitę, nežinodama, ar skiepytis nuo vėjaraupių, ar ne, pasidariau kraujo serologinį tyrimą. Šią savaitę ir atsakymas atėjo - nesirgus vėjaraupiais, herpes viruso pas mane kol kas nėra, taigi šitą diagnozę galima drąsiai atmest...

Jaučiu, netrukus teks pačiai savo iniciatyva kokius išsamesnius organizmo tyrimus darytis...

Man tai dažnai aptirpsta viena ar kita pusė veido ar net galvos. Bet nuo kaklo slankstelių osteochondrozės...
Parašykit, kaip sekėsi pasveikti.

Ką gi, vakar dar pasivaikščiojau po Klinikų neurologus, ištyrė, kad kairiąja puse skonį jaučiu prasčiau, uoslė irgi ne tokia aštri, na, bet aš - ne šuva, tai gyvent kol kas netrukdo.

Belieka pasidžiaugt, kad ir toliau kasdien vis gerėja, nuo vakar jau ir akį kairę užmerkt galiu (tiesa, mirktelt vien ja negaliu - užsimerkia pati tik kai abi užmerkiu), šypsena, kad ir kreivoka, bet jau į šypseną, o nebe grimasą panaši, keliant antakį kairėje kaktos pusėje bando darytis raukšlės (kas galėjo pagalvoti, kad kada nors džiaugsiuosi veido raukšlėmis?!), taigi laimės pilnos kelnės

Tiesa, pastaruoju metu, jaučiu kažkokį sunkumą tai visame veide, tai dešinėje(!) jo pusėje, tai kaktoje, ties nosimi... nežinau, ar čia prieš gerą (t.y. prieš pilną atsistai. O dabar kaip mažas vaikas krykščiu

Ir šypsena, kad ir kreivoka, bet į šypseną, o nebe grimasą panaši. Tik tokia mandra, per kampą biškutį.

Žodžiu, bendrauti su žmonėm galiu jiems nesukeldama įtarimo, kad mane ką tik ištiko insultas. Veikiau tik pagalvotų, kad su akim kažkas (užsimerkt tai užsimerku, bet tam reikia sąmoningos pastangos, o jei negalvoju apie mirksėjimą, tai ir toliau flirtuoju merkdama vieną akį

Tik neramina, akd nuo vakar vakaro kažkoks maudimas slankioja po visą galvą: tai kaktoje, tai vienoje, tai kitoje veido pusėje. Nesuvokiu, ar čia prieš gera, ar prieš bloga?

Beje, savaitgalį, kai vaistai, rodėsi, nustojo veikę ir mažai tepadėjo, reikalus geriausiai išjudino veido masažas dušo srove: atsisukau šiltą vandenį ir gerai pamasažavau. Tada - į lovytę, gerai išsimiegojau, o ryte akis ėmė ir užsimerkė. Tai - bene svarbiausias mano pasiekimas, nes visas kitas diskomfortas gaa lengvai ištveriamas

Cafe latte, baisiai idomu, kaip tau dabar sekasi, ar pagerejo? ar pasveikai? kokia diagnoze?
mano vyrui jau svaite panasus pozymiai, bet jam prednezelonas jokio poveikio nedaro

Ups, išties visai pamiršau parašyt

Šiandien kaip tik išgėriau paskutinę prednizolono puselę.

Jau galiu mirktelt ir viena akim. Šypsotis taip pat. Nors kol kas atsistatymas dar ne visiškas, kalbant pastebimas ir lūpų kreivumas šiek tiek, o ir ramybės būsenoj jos vos vos asimetriškos. Ir antakį keliant kaktos kairėje pusėje raukšlės ne tokios gilios, kaip dešinėje.

Žodžiu, reikalai išties susitvarkė tiek, kad gyventi galima normaliai, bet kol kas dar atsistatymas ne visiškas.

Deja, ėmiau jausti ir šalutinį Prednizolono poveikį. Greičiau pavargstu, užeina žvėriški apetito priepuoliai, suprastėjo regėjimas į tolį. Kadangi visi šie reiškiniai ėmė kamuoti tik pastarąją savaitę, nurašau juos vaistams ir tikiuosi kad viskas susitvarkys.

Ką darysiu toliau?
Gydytoja prirašė kažkokių homeopatinių vaistų. Teks iš 4 skirtingų preparatų kokteiliuką pasidaryt ir... išmokt juos susileist į raumenį. Kol kas nesu niekam leidusi vaistų, bet iš šaltos gydytojos reakcijos, kad, tipo, suklyst neįmanoma, į raumenį gi vis tiek pataikysi, supratau, jog neturėtų būti baisiai sunku. O išmokti leisti vaistus seniai norėjau - šiaip ar taip, naudingas dalykas. Taigi mokysiuos. Kai ryt-poryt iki homeopatinės vaistinės nusikrapštysiu ir tų vaistų nusipirksiu. Sakė, jie šalina infekcijos likučius, valo organizmą po vaistų. Tai viliuosi kad dar šiek tiek tuos mano reikalus aptvarkys.

Paraleliai bandysiu užsiiminėti joga (turiu praktikos iš anksčiau, o kadangi įtariu, kad prie tų mano negandų ir mano nervai prisidėjo - reik tiesiog su savim padirbėt ir atsipalaiduot), daryti veido mankštą ir jei savaitę reikalai nesitvarkys - kreiptis į kokį masažo specą. Nors gydytoja aiškina, kad masažas mano atveju nelabai padės, tipo, turiu pati kažkaip vidiniu nusiteikimu ir pastangomis bei mankšta išjudinti tuos raumenis...

Tai va, tokios naujienos mano stovykloj.

Deja, priežastys taip ir liko "abrakadabra". Aišku, kad niekas neaišku.

Beje, šiaip dėl atsistatymo - ngreitas čia reikalas. Kita gydytoja (ne neurologė, bet besidominti šia sritim) pasakojo, kad jos giminaitei, jaunai merginai, labai panaši ligos eiga kaip man buvo. Tai, sakė, atsistatinėti tik po 2 mėnesių pradėjo. Bet jau kai atsistatė - tai visiškai. Man reikalai pajudėjo iš karto, vos pradėjus gydymą. Tik dabar jau truputuką nerimas ima, ar susitvarkys iki galo.

Pačioje pradžioje kiekvienas naujas virptelėjimas buvo pasiekimas, įrodymas, jog viskas gerėja.
Dabar, kai iki to atsistatymo ne tiek daug ir beliko, atrodo, kad viskas taip ir sustojo vietoj ir nebegerėja...