na maniskis jau vis maziau jos nori,diena is vis apseina be jos.tai zadu dar pora menesiuku palepinti naktimis ir tada jau ate ate.
Mano mažius 2m pats atsisakė tiutės 
Tiutes (2) pas mus namie metydavosi bet kur, ir pastebejau, kad jei vaikis jas suranda, tai visada isideda i burna. Susimasciau. Tada jas padejau i lovyte uz pagalves, kad nakti reikalui esant nereiktu degt sviesos ir ieskoti visur. Taip dienom ju nebesurasdavo, o nakti budavo, kad paryciukais duodavau, kad neisiverktu ir dar pamiegotu. Paskui keleta naktu nebedaviau kazkaip. Paskui kai vienakart paryciais padaviau, ziuriu, kad spjauna lauk! Chm... Nebeduodu. Ir nebereikia isvis. Turbut drasiai galiu sakuy, kad isaugo is sito "gerio".
Atpratinimas nesukele nei vienai pusei ypatingu pastangu ar nemalonumu ir viskas ivyko per kokius gal 2 menesius.
Atpratinimas nesukele nei vienai pusei ypatingu pastangu ar nemalonumu ir viskas ivyko per kokius gal 2 menesius.
Skaitau aš jūsų laimingas istorijas ir pavydžiu, mano atveju kiek kebliau su tais soskės atsisveikinimais. Jau nuo pat gimimo tos tiūtės reikėjo, na pusantrų metų nepergyvenau, leidau džiaugtis, tik dienom nenaudojom, o miegant.
Ir va, kai mažajai suėjo metukai ir 7 mėnesiai, tada sumąsčiau, kad gana ir naktimis duot. Pirmos naktys lyg ir nieko, užmiega be problemų, tiūtės neprašo, bet įsibėgėjus savaitei, prasidėjo košmariškos naktys, atsibunda verkia, raminu, supuoju, čiučiuoju, o ji ne tai, kad verkia, o iki isterijų klykia, raitosi, nors tiūtės neprašo ( gal paimršus tą žodį buvo
). Tai užmigdydavau ant kelių pasisodinus prie lango šviesas rodydama, pasakas sekdama, daneles dainuodama. Galvojau pavargsim savaitėlę, praeis. Jau ir gydytojai skambinau, raminamų prašiau, išrašė...nepadėjo..., tai porą savaičių prasikankinom, bet paskui neapsikenčiau, atidaviau jos turtą ir nebetraumavau vaiko, ir ką, baigėsi visos isterijos, vaikas ramus..
Dabar dukrytei beveik 1 metai, 11 mėn ir net nežinau, kada ir kaip reikės atpratinti nuo jos "mylimukės"
Gal atsiras patarėjų, nes aš jau prarandu viltį ir manau, kad ji bus vieną tų penkiamečių, kuriai tas "gėris" bus reikalingas
Ir va, kai mažajai suėjo metukai ir 7 mėnesiai, tada sumąsčiau, kad gana ir naktimis duot. Pirmos naktys lyg ir nieko, užmiega be problemų, tiūtės neprašo, bet įsibėgėjus savaitei, prasidėjo košmariškos naktys, atsibunda verkia, raminu, supuoju, čiučiuoju, o ji ne tai, kad verkia, o iki isterijų klykia, raitosi, nors tiūtės neprašo ( gal paimršus tą žodį buvo
). Tai užmigdydavau ant kelių pasisodinus prie lango šviesas rodydama, pasakas sekdama, daneles dainuodama. Galvojau pavargsim savaitėlę, praeis. Jau ir gydytojai skambinau, raminamų prašiau, išrašė...nepadėjo..., tai porą savaičių prasikankinom, bet paskui neapsikenčiau, atidaviau jos turtą ir nebetraumavau vaiko, ir ką, baigėsi visos isterijos, vaikas ramus..Dabar dukrytei beveik 1 metai, 11 mėn ir net nežinau, kada ir kaip reikės atpratinti nuo jos "mylimukės"
Gal atsiras patarėjų, nes aš jau prarandu viltį ir manau, kad ji bus vieną tų penkiamečių, kuriai tas "gėris" bus reikalingas
Aš manau, kad iki 2 metų ir neverta neimauti dėl tos soskės.
Mano vaikas kadangi labai jautrus, tai ir pediatrės "palaiminimą" turėjo iki 2 metukų, o paskui, sakė, žiūrėsim. Ir artėjant 2 gimtadieniui pradėjau labai nerimauti, kaip reikės jau pradėti atpratinti, kaip reaguos ir t.t. Tiesiog buvau baimėje. Bet mano didžiausiam nustebimui ir žinoma, džiaugsmui, likus kelioms savaitėms iki gimtadienio, jis pats jos atsisakė, nors prieš kelias dienas dar baisiausiai reikėjo, net ir dienos metu, kai pavargdavo, ar koks jautrumas užeidavo, ar nervingumas (ištisai tai niekad jos nečiulpdavo), ir nakčiai užmigt tai visada, be jos niekaip, nors užmigęs išspjaudavo ir miegodavo be jos. Bet vieną vakarą tiesiog neėmė į burną, aišku, ir nekišau, padėjau ant pagalvės, kad rastų pats, dieną pačiupinėjo, pamėtė, dar nesupratau, kas vyksta. Kitą naktį vėl tas pats, jau galvoju, gal atsisako, tik pabijojau džiaugtis, bet taip ir atsisakė savaime, nebereikia. Nors nervingas, dažnai piktas, jautrus, bet soskės nebenori. O man didelis palengvėjimas, kad atsisakė pats ir nereikės vaiko kankinti ir pačiai dėl to išgyventi, nervų ir taip pakanka.
Mano vaikas kadangi labai jautrus, tai ir pediatrės "palaiminimą" turėjo iki 2 metukų, o paskui, sakė, žiūrėsim. Ir artėjant 2 gimtadieniui pradėjau labai nerimauti, kaip reikės jau pradėti atpratinti, kaip reaguos ir t.t. Tiesiog buvau baimėje. Bet mano didžiausiam nustebimui ir žinoma, džiaugsmui, likus kelioms savaitėms iki gimtadienio, jis pats jos atsisakė, nors prieš kelias dienas dar baisiausiai reikėjo, net ir dienos metu, kai pavargdavo, ar koks jautrumas užeidavo, ar nervingumas (ištisai tai niekad jos nečiulpdavo), ir nakčiai užmigt tai visada, be jos niekaip, nors užmigęs išspjaudavo ir miegodavo be jos. Bet vieną vakarą tiesiog neėmė į burną, aišku, ir nekišau, padėjau ant pagalvės, kad rastų pats, dieną pačiupinėjo, pamėtė, dar nesupratau, kas vyksta. Kitą naktį vėl tas pats, jau galvoju, gal atsisako, tik pabijojau džiaugtis, bet taip ir atsisakė savaime, nebereikia. Nors nervingas, dažnai piktas, jautrus, bet soskės nebenori. O man didelis palengvėjimas, kad atsisakė pats ir nereikės vaiko kankinti ir pačiai dėl to išgyventi, nervų ir taip pakanka.
QUOTE(Elentari @ 2010 04 10, 17:48)
Aš manau, kad iki 2 metų ir neverta neimauti dėl tos soskės.
Dar viena laiminga pabaiga, džiaugiuos dėl jūsų, tikiuosi kad ir mus stebuklas aplankys
QUOTE(laurinux @ 2010 04 10, 16:31)
Skaitau aš jūsų laimingas istorijas ir pavydžiu, mano atveju kiek kebliau su tais soskės atsisveikinimais. Jau nuo pat gimimo tos tiūtės reikėjo, na pusantrų metų nepergyvenau, leidau džiaugtis, tik dienom nenaudojom, o miegant.
Ir va, kai mažajai suėjo metukai ir 7 mėnesiai, tada sumąsčiau, kad gana ir naktimis duot. Pirmos naktys lyg ir nieko, užmiega be problemų, tiūtės neprašo, bet įsibėgėjus savaitei, prasidėjo košmariškos naktys, atsibunda verkia, raminu, supuoju, čiučiuoju, o ji ne tai, kad verkia, o iki isterijų klykia, raitosi, nors tiūtės neprašo ( gal paimršus tą žodį buvo ). Tai užmigdydavau ant kelių pasisodinus prie lango šviesas rodydama, pasakas sekdama, daneles dainuodama. Galvojau pavargsim savaitėlę, praeis. Jau ir gydytojai skambinau, raminamų prašiau, išrašė...nepadėjo..., tai porą savaičių prasikankinom, bet paskui neapsikenčiau, atidaviau jos turtą ir nebetraumavau vaiko, ir ką, baigėsi visos isterijos, vaikas ramus..
Dabar dukrytei beveik 1 metai, 11 mėn ir net nežinau, kada ir kaip reikės atpratinti nuo jos "mylimukės"
Gal atsiras patarėjų, nes aš jau prarandu viltį ir manau, kad ji bus vieną tų penkiamečių, kuriai tas "gėris" bus reikalingas
Ir va, kai mažajai suėjo metukai ir 7 mėnesiai, tada sumąsčiau, kad gana ir naktimis duot. Pirmos naktys lyg ir nieko, užmiega be problemų, tiūtės neprašo, bet įsibėgėjus savaitei, prasidėjo košmariškos naktys, atsibunda verkia, raminu, supuoju, čiučiuoju, o ji ne tai, kad verkia, o iki isterijų klykia, raitosi, nors tiūtės neprašo ( gal paimršus tą žodį buvo
). Tai užmigdydavau ant kelių pasisodinus prie lango šviesas rodydama, pasakas sekdama, daneles dainuodama. Galvojau pavargsim savaitėlę, praeis. Jau ir gydytojai skambinau, raminamų prašiau, išrašė...nepadėjo..., tai porą savaičių prasikankinom, bet paskui neapsikenčiau, atidaviau jos turtą ir nebetraumavau vaiko, ir ką, baigėsi visos isterijos, vaikas ramus..Dabar dukrytei beveik 1 metai, 11 mėn ir net nežinau, kada ir kaip reikės atpratinti nuo jos "mylimukės"
Gal atsiras patarėjų, nes aš jau prarandu viltį ir manau, kad ji bus vieną tų penkiamečių, kuriai tas "gėris" bus reikalingas
Mes atsisakem tutios nuo dvieju metu, tai irgi is pradziu bijojom, kaip mum seksis.Bet viena diena, paemiau tutia, nukirpau su zirklem puse silikonines dalies. Tada pasikvieciau savo vaika ir sakau.. matai kas atsitiko - tavo tutia suluzo... jis paeme, apziurejo isidejo i burna....sako...mhm..suluzo
Veliau ta pacia diena vel jam nematant paemiau tutia, ir nukirpau dar dali, beveik visa, kad jau burnoj jam nebesilaikytu...Pakvieciau vel, sakau, nu va, visai tutia suluzo...jis dar pabande isidet i burna, bet tik isideda ir iskrenta... sako...mhmm..visai suluzo...
Na, tada as pradejau jam aiskint, kad jau esi didelis vaikutis, del to ir suluzo tutia...kad jau tau nereikia, nes esi didelis ir pan...
Tai jis dar is iprocio pora vakaru neses i lova ta suluzusia, paskui as jam nematant ismeciau ir viskas...
Dar kelias dienas klause, kur tutia, bet dabar jau seniai jos nepasigenda..
Tiesa, kai tik atpratinom nuo tutios, tai labai anksti ryte keldavos, pora val. anksciau, nei kai miegodavo su tutia... bet po kokios savaites viskas grizo i vietas, tik jau be tutios.
Sekmes atpratinant nuo tutios...
Ilgai tempt guma neverta, dantukai issigaubs ir kt. bedos...
Tikiuos, kad musu patirtis pades
QUOTE(asta_lapute @ 2010 04 10, 18:17)
Ilgai tempt guma neverta, dantukai issigaubs ir kt. bedos...
Na, taip gąsdinti tikrai nereikia
Tuo labiau, kad daugelis, artėjant tam atsisakymo laikui, naudoja čiulptukus tik užmigimui, taigi per parą labai trumpai, o ne ištisai čiulpia. Jei ištisai nepaleistų iš burnos, tada gal ir galima būtų taip teigti, tačiau nereiškia, kad taip bus. Juk sveikatą vakų dažnai tikriname, ir apžiūri specialistai, įvertina, kas ir kaip.Tiesiog reikia mokyti vaiką nukreipti savo dėmesį, ieškoti kitų nerimo malšinimo būdų, tai svarbu psichologiškai. O ne gąsdintis dėl dantukų išsigaubimo.
o mums 18men paskutiniai dantukai kruminiai issikale, tai soske "sukapojo",bet tik naktim eme pries miega, pasakiau, kad tiute kaka, tai pati nuejo ir ismete i siuksliu deze 
As net pasimeciau, kad taip lengvai atsikrate, galvojau bus didesne problema su tiutes atsisakymu
As net pasimeciau, kad taip lengvai atsikrate, galvojau bus didesne problema su tiutes atsisakymu
QUOTE(Giorgita @ 2010 04 11, 01:37)
o mums 18men paskutiniai dantukai kruminiai issikale, tai soske "sukapojo"
Na, mums jau kuris laikas nedygsta jokie dantukai, antrų krūminių laukiam, bet vis tiek sukramtydavo, tai kartais ir per savaitę du kartus reikėdavo keisti skylėtus čiulptukus, na, bet ką padarysi... Džiaugiuosi, kad jau neberaikia, tai pinigėlių susitaupo
na mums 1.6men. ir dar labai ji reikalinga, na manau ateis laikas pati mes
maziukei jau 1.10menesiu,soskei ne pasakem tikriausiai 10menesiu,o nuo kokiu 6menesiuku jos reikedavo tik naktim,bet ir tai tik kol uzmigdavo.kai gime sesute liepe duot ne soske,o kumstuka paciulpt,biski bijojau,kad paskui neismusim mes jo,bet greit nebereikejo nei to nei to
