Po angelo sparnu

Labukas

Taip,po VJ bus jau musu eile

tavo posas

Oras jau pasitaise Buvau pasivaikscioti! Tvankoka biski,bet nieko visai.

Sekmes gaudant gandra

ir as taip galvojau ale ten gi naturalistai viska sutvarko gamta o jei gimda ir visa kita silpnesni stai tau ir rezultatas vien tai mane stabina kad jie remiasi tik paimtu kraujo tyrimu niekad nebuvau pas gine ir niekad netikrino ''ant lektuvo'' net pas tojus su eva zinojo karcia patirti nieko kito negalvojo daryt teko greit varyt i lt ant prieziuros daznu echo ir viso kito ir stai rezultatas


as seniai taves norejau paklasut tavo mazylis gime/mire uk ,Eliza irgi gime ten o kaip buvo prieziura ir echo ?vien zo apsviesk mane ar ejai privaciai ir ar jie tau stengesi padet isnesiot aisku jei nesunku nes vis noriu kad jie uzsidetu bent viena pliusa deja dar ju neradau tai va taves klausiu kokia prieziura buvo jau su Eliza

Sveikutes o as radau uzsiemima, pradesiu remontuoti buta Tai siandien visa diena duoduos po parduotuves ziurineju kainas. Vis kazkoks uzsiemimas...

aš tai silkutę su bulvėm šviežiom kapoju
o didui radau dar šaldiklį šerniuko stuburą su daug mėsos. kaži kokią sriubą nuvirus iš sultinio


Fainai surašei

Rence, dėl kontraceptinių tablečių. Tu labai neteisi. Ar tau pasakė kas nors kad viskas kas atsitiko kaltos kontraceptinės tabletės, ne genetika ar dar kažkas? Neužpyk, bet man labai juokingai nuskambėjo tavo postas..

Sveikutes.
Rugseje, nu tu kaip visad. Kai pasakysi.... Uzsikvatojau as cia jusu postus beskaitydama. jauciu tavo leliuzas gims is kart su sypsena tokia mama turedamas
Pamelo, labai linkiu, kad gandrai kol susiruos isskrist, atnes jums stebukla
Gintariux, gerai, kad radai uzsiemima. Vis nutolinsi liudnas mintis.
O pas mus tai visa diena karsta...Jau nusibodo man tie karsciai, taip norisi gaivaus oro...
Rence, smagu skaityt tokius ilgus postus . Dazniau taip parasyk

Sveikos,

daug liūdesio pas jus/mus pastaruoju metu. Išskyrus, žinoma, kristulės džiaugsmelį. Sveikinu ir aš!

Man paskutinėmis dienomis irgi ne kokios nuotaikos užplaukusios, vis tas ilgesys, nerimas, susitaikymas, kad pakeist kažką esi bejėgis.




Aš irgi nurašau likimui visa tai, bet kažkodėl nuo to nepalengvėja. VJ, tau rugsėjės patarimas praverstų - linksmais vaizdeliais dabar gėrėtis reikia, o ne po sielos skaudulius klaidžiot. Nors, žinau, to nesukontroliuosi. Bet šiek tiek nukreipti mintis kitom linkmėm juk galim.



O aš kažkaip nenoriu paleist savo angelo. Man keistai atrodo dienos, kai apie jį mažiau galvoju. Bijau jį išstumti iš savo minčių, bijau jį pamiršt. Žinau, kad psichologai tvirtintų, jog reikia su mirusiuoju atsisveikint, suvokt, kad jo nebebus šalia niekada ir stengtis gyvent gyvenimą be minčių apie jį, be jo. Bet šioje vietoje mano nuomonė visai kita. Man norisi žinoti, kad turiu sūnų, man norisi jaustis jo mama, man norisi mylėti jį. Mano širdy tarytum visada dega ugnelė jam. Ir aš nenoriu, kad ji užgestų. Taigi, arba aš esu dar kažkurioje iš gedėjimo stadijų ir nesusitaikiusi su netektimi, arba tiesiog toks mano požiūris ir jis toks liks amžinai.




Pritariu tau, mano 7 laukimo mėnesiai buvo patys gražiausi mano gyvenime. Rodos, taip seniai tai buvo, taip seniai jaučiau bumbtelėjimus pilvukan. Taip seniai mes sveikindavomės rytais, linkėdavom vienas kitam labos nakties, dainuodavom lopšines, skaitydavom pasakas........



Net neįsivaizduoju, ar yra koks skirtumas, ar tai buvo pirmagimis, ar ne. Manau skausmas vistiek vienodas, tik gal turint kitą vaikelį lengviau į gyvenimo vėžias sugrįžti, nes yra vardan ko.

Sveikute, Ziezuliuk . Seniai matyta. Malonu vel skaityt tavo postus...

sunuka darzeli tai ir vadindavo sypsenele, nes beveik visada sypsodavosi, o mane ir is mokyklos atsimena kaikas vien todel kad amziais issisiepus vaiksciodavau, taipsakant issisiepusios naturos esu
Ziezulele ir as labai bijojau isstumt savo angeleli is sirdies, labai bijojau kad kitas kudikis ja isstums, tiesiog bijojau but laiminga kad neskaudinciau jos atminimo . bet ka tai keicia -nieko, tiesiog pasmerki save amzinam liudesiui ir tam ilgam laukimui "susitikt anapus"
tiesiog leiskit sau but laimingom ir angeleliams but ten kur ir ju vieta, mes ju neprikelsim ir nieko nepakeisim. o ta sirdies kertele visada bus skirta paciam brangiauisam- angeleliui, niekada nepamirsim to, tiesiog ismoksim gyvent kartu. ir kuo greiciau su tuo susitaikysit, tuo lengviau bus pacioms
nepamenu kas dainavo, bet yra daina- sypsokis kai tau sunku, sypsokis kai nelengva... tai va dar is vaikystes kai kas nors nesisekdavo ir budavo liudna visada sau mintyse dainuodavau ir isties lengviau budavo

visiskai pritariu tau, rugsėje. Nesakau, kad amžinai liūdžiu. Anaiptol. Bet matyt dar pernelyg smarkiai įsikniaubus esu į prisiminimus ir išgyvenimus. Ir tikiuosi jau visai greit galėsiu dėstyt tokį požiūrį kaip tavasis.

Tai ir turejau omeny, kad turint vaikeli jau esi ne vienisa. Aisku netektis bet kokio vaiko yra skausmas, bet...
O tu paleisk savo mazyli. Sako jei nepaleidi jam sunkiau ten, tai galvok apie ji ir paleisk, vardan to, kad jam butu gera. Turetu palengveti Stiprybes tau

Yra ir šakiečių pora.....




O jums trynukai gavosi natūraliai?

o kas tokios šakietės gal pavardes žinai...