Po angelo sparnu

sweikutes labai nurimau kai gavai zinute jog dukryte jau pas tave labai labai dziaugiuoosi uz jus nu zoabar atsijungus bet labai prasau kai tik galesi atsiusk zinai zodziu truksta(o kodel nebe ugne)kaip man parodysi panele gal pasiusi kokia nuotraukyte,ziuriu dabar atsijungus nuo rysio bet kai tik galesi pasiusk ir man pasidziaugti tavo groziu

LAbas rytelis visom

nusiplukiau kol viska perskaiciau ....pagalvojau, kad kiekviena parasyta eilute sitame skyrelyje is tiesu isgryninta.... tai tikriausiai musu netekciu paveldas...

Pirmiausia skubu sveikinti KRISTULE IR URTYTE ir zinoma ne maziau ju SAUNU VYRISKA BURELI. Tegul mazajai princesei (jau spejau apziureti ) niekada netruksta meiles , tegul kiekviena tavo isverkta asara virsta jos dziaugsmo sypsena, tegul jos gyvenimas buna lengvas, laisvas ir spalvotas
Kristule leisk vyrukams mergina pasidziaugti, o ir pati atsipusk, pailsek kai tik iseina, kad viskas kas neigiama uzsimirstu kuo greiciau

Antrieji sveikinimai tau SANDRYNJA. Palinkesiu, kad butu kuo maziau "debesuotu ir lietingu" dienu, niekada nebutu "audros " visiskai sauletas gyvenimas jau nebebus niekada, bet mazi debeseliai zydra dangu tik pagrazina . O jums vestiuviu proga linkiu kas be atsitiktu laikyti vienas kita uz rankos, ziureti viena kryptimi ir kalbetis sirdimis

Gabrieliuk...as panasiai jauciuosi beveik du metus. daug klausimu, mazai atsakymu ir tie visi uzglaistyti....Tiesa laikui begant neviltis ir pyktis, kad mano vaiko mirties aplinkybes susijusios ne tik su gamta, bet ir su zmoniu klaidomis, peraugo i nusivylima, kad zmones silpni ir bailus, kad jie nemoka tiesiog atsiprasyti padare klaida arba gal net ne klaida , o prieme neteisinga sprendima....tai taip palengvintu susitaikymo procesa, o kartu gerokai padidintu pasitikejima medikais...Kaip benusprestumet toliau elgtis ir kaip tai nepasibaigtu, visada liks tavo zinojimas kaip is tiesu buvo, tau beliks patiketi, kad uz visu ju argumentu yra ne tik salti iskaiciavimai, bet ir zmones, kuriems tavo Kevinuko mirtis buvo baisi profesine patirtis ir skaudi pamoka. Laikykis , mazute

Gintariux24 laiko nepaskubinsi ir saves nepriversi noreti kito vaikucio. tas laikas turi ateiti savaime. Kai kam jis buna is karto, kitoms ir kelis metus laukti reikia. O jei tu manai, kad nenori laukti tai matyt taip tiesiog turi buti, mes kiekviena savo gedejimo kelia praeinam, kiekviena savo iseiciu ieskom.

Pamelo ... Tikriausiai meluociau sakydama, kad isivaizduoju ta jausma kaip triguba laime ir viltis per kelias dienas virsta trigubu skausmu...Smegenys tetalpina fakta , kad taip buna... Bet jau nesistebiu, kad tokie dalykai vyksta...Kartais taip noretusi, kad vaiku mirtys tebutu dalis seneliu sekamu istoriju, o ne liudna mus supanti realybe... Tikiuosi, kad ilgai neteks planuoti ir mes greitai dziaugsimes dar viena

Vaivos juosta tos liudnos mintys tikriausiai dar ne karta tave lankys. Arteja susitikimo diena... ji atnesa daug prisiminimu ir ilgesio, bet su laiku mazosios lelytes sypsenos isdziovins tavo asaras...Laukiam tavo grazuoles atejimo

Zydrute kaip liudnai nuskambejo tavo vyro dukrytes zodziai .Taip atrodo apkabintu ta vaika ir pasleptum nuo viso skausmo, bet negali...Saugok save . Beje kaip sekesi susitikimas su mazutem KMUK'e? KA sake ponai daktarai?

Ziezulele miela tave matyti . TAvo jausmai dalis gedejimo, svarbiausia , kad leistum sau gyventi ir nejaustum sazines grauzaties, kad negalvoji apie angeleli 24 valandas. Tiesiog ateina laikas kai ismoksti vel gyventi. Prisimenu ta pirma karta kai pagalvojau, kad neprisiminiau Sofijos visa diena, buvo klaikiia baisu, atrode, kad as isdavike, netikusi motina, tada drauge pasake, kad tiesiog atejo laikas kai man nebereikia jausti skausmo, kad galeciau jaustis gyva...Leisk sau ikvepti giliai ir gyventi. Angelai musu nepalieka, jie tik tam prase kaip vaikai uzauga ir atsiskiria nuo musu vis aplankydami....

Zydra30 panasu, kad ir as del to nelemto gripo atidesiu planus. Girdejau, kad Anglijoje jau oficialiai nerekomenduoja siuo metu pastoti. Norvegai dar susilaiko nuo tokiu paresikimu, bet jau ivairiu staripsniu atsiranda...Bet matyt likimo neaplenksi, jis pats sureguliuoja. Manu, kad visos dar turim laiko ir jo geraiu neskubinti...

Rence jau neramu buvo pasidare kur prapuolei, gerai, kad tik interneto praoblemos tebuvo. GAliu taves paklausti, o kas tavimi rupinasi kai tu rupiniesi visu pasauliu?..Tavo stiprybe vercia mane susimastyti kaip kartais jauciasi maniskis kai as paskestu ludesi...

geros dieneles visom visom ir tom kuriu nepaminejau. Nebespeju visko surasyti
Sypsokites ir svajokite

Sveikute Bice Shiaip ish tikro as labai noreciasu vel lauktis stebuklelio, bet nusprendziau dabar atstatyti savo organizma ivairiais vitaminais ir papildais, o rudeniop bandyti gaudyti isskrendancius gandrus

Susimąsčiau perskaičiusi tavo klausimą kas manimi rūpinasi???- tikriausiai mano angelai su tokiu švelnumu apie juos galvoju, pasišneku, viena paverkiu, kai suvokiu, kad visa tai vyksta iš tiesų. Dar mano mama padeda, bet ne paguoda, o skatinimu eiti pirmyn. Ji vis primena, kaip įsivaizduoja mane: atsitiesiu, eisiu aukštai iškėlus galvą, sieksiu toliau savo tikslų. Tai padeda. Nemėgstu verkšnojančių ir gailinčių manęs, sakančių kokia aš vargšė. Tokie tik ir stebi, kada aš verksiu, kodėl juokiuosi, kodėl iš vis dar gyvenu...Tikriausiai gyvenimas mane užgrūdino, nelengva nuo pat vaikystės buvo, todėl matyt dabar tokia esu. Kartais per daug griežta aplinkiniams, bet nematau prasmės pataikauti.
Kartais jaučiu, kad per mažai sau skiriu dėmesio. Vat ir šiuo metu, esu pažadėjusi seneliams nuvežti juos prie jūros, nes mano senelis (jam jau 83m) dar nėra matęs jos. Teks vienai važiuoti su dukra, nes vyro neišleidžia atostogų, o atstumai : Alytus-Rokiškis, po to Rokiškis-Šventoji-N.Akmenė-Rokiškis ir po kelių dienų vėl į Alytų. Jei atlaikysiu, tai galėsiu didžiuotis savimi
Taigi, vizitą pas psichologę ir vėl teks atidėti

Taip Biciuk,kad jie bent pripazintu klaida,o dabar nieko As sakau kokiam stovyje vaikas turi buti atveztas i ligonine,kad ji reanimuotu ir suteiktu pagalba???Atsakymo nera Man Kevinuko niekas nebegrazins niekada ,niekada jo nebepamatysiu,bet as negaliu nuleisti ranku.Kad ir kaip mums sunku bus kovoti,bet mes nepasiduosim Dabar sako,kad ta daktare labai pergyvena,kad taip ivyko,tikrai manau jeigu ji dirbs sita darba ir toliau ji skyrs daugiau demesio ir nesirems tik gerkles uzdegimu ,o atsizvelgs ir i kitus pozymius ir bus atsakyngesne Nes mums ir tas daktaras su kuriuo kalbejomes sake,zadejo,kad po sito nutikimo buvo visi perspeti ir bus daugiau demesio skiriama.Ar galima tuo tiketi???

Sveikutes
Nu mes jau kita sekmadieni keliam sparnus i lt

Kristule,kaip smagu,kad jus namuose,kad jums viskas gerai

Aha, ruduo yra labai geras metas žvalgytuvėms ...


Ir aš nenorėjau, kad mane guostų.... nereikėjo to, mane tai tiesiog erzino...
gal ir kitoms taip buvo, o gal kitoms norėjosi paguodos, užuojautos....

....nenorėjau ir nenoriu, kad manim žavėtųsi, sakytų, kokia aš stipri - nestipri aš, aš silpna..... viduj pas mane viskas trapu.. O kiautą užsiauginam.. vienaip ar kitaip...



Gabrieliuk - gero kelio Kur apsistosite?

man irgi nepatinka kai sako kokia tu stipri,nu ,bet gali but gal ne tai turi omenyje.O is kitos puses kaip tureciau atrodyti silpna,ta prasme,nepriziureti vaiko,nesitvarkyti,atsijungti visiskai nuo pasaulio ,sedeti kambaryje uzsidarius Didzioji mano dienos dalis susideda is liudesio,asaru,prisiminimu,bet manau visos turime toliau gyventi .Net apsiverkiau berasydama
Mes apsistosim vilniuj pas mano mama,ir aisku i alytu vaziuosim ant kapelio

laba dienele

...Man butu uzteke jei daktare butu nuosirdziai pasakiusi" man gaila, kad taip ivyko, situacija galima buvo ivertinti kitaisp, bet to nepadariau...."vietoj to buvo kalbama apie idealu gimdyma ir ieskoma visokiausiu priekabiu, kodel gi Sofija neisgyveno. As kartais ant jos pykstu, kartais kazkur giliai naiviai noriu tiketi, kad jinai is tiesu isgyveno ta ivyki skaudziai, nes jei tuo netikeciau negaleciau niekada grizti i medicina, tiesiog suduztu visos mano iliuzijos apie mediko kaip zmogaus isivaizdavima...Tikiuosi tau pavyks pasiekti , kad jie pripazintu ta klaida oficialiai. Medikai deja tik zmones ir jie klysta, bet kartasi ir jiems reikia susidurti su akistata.
geros keliones Gabrieliuk

Taip, kiautas pakankamai storas, bet vis tiek kai kurie žmonės sugeba pro jį pralysti iki pat širdies... Žavėjimasis kito stiprybe po netekties tik parodo to žmogaus nesupratimą, kas darosi iš tikro širdyje. Išorė dažnai apgaulinga: jei aš prisižiūriu, tvarkingai apsirengiu, pasidažau - argi galima vadinti tai stiprybe? Tai tik bandymas gyventi toliau... O viduje, sutinku su VJ, viskas tikrai labai trapu...

Labutis
Kristule ir Urte, sveikos sugrįžusios namo

Papildyta:

Nenorėjau ir aš tos paguodos, užuojautos....... Norėjos vienai viską sukramtyti, išgedėti..... Tada tie žodžiai tokie bereikšmiai buvo......... Kai visiškai sunku būdavo išsipasakodavau draugei ir man užtekdavo vien to kad išklausydavo....

Vaje žydra, biciuk kas ten per velnias tam užsienį siaučia Tikrai gal geriau palaukt, nerizikuot, ale jūs neužmirškit savo planų

labas vakarelis

bandziau pamastyti ka as sudedu i zodi stiprybe ir kaip vertinu kitu uzuojauta. Man stiprybe susijusi su poityvumu sunkiose situacijose, o ne su paciu isgyvenimo faktu. Kadangi pati esu neretai negatyvi ir pasyvi gyvenimo atzvilgiu, kiekvienas pozityvus zmogus man atrodo stiprus. Isgyventi visi isgyvenam, tai instinktas, klausimas ka veliau su tuo gyvenimu darom...
O aplinkiniai mus vadindami stipriomis manau akcentuojasi i ta isgyvenimo fakta, nes net cia forume ne viena karta buvo pasisakyta "jus tokios stiprios, as neisgyvenciau..." Tokie pasisakymai is tiesu nutreikia labai nemaloniai nezinai ar cia gerai buti stipria ar ne, nes kartais atrodo, kad turejai neisgyventi, bet isgyvenai .
Atsimenu Sofijos mirties diena man gydytoja pasake jus tokie stiprus, gaila, kad zodziai gerkleje strigoo, nporejosi isrekti" pasiimk ta stiprybe,grazink man vaika". TAi ka mato aplinkiniai yra is tiesu ne stiprybe tai tobula, apgalvota kauke, tai nenoras prisileisti, apsinuoginti ir likti nesuprastu ir iskaudintu. Man mano skausmas su laiku tapo labai intymiu, as net nebenoriu juo dalintis, tai mano esybes dalis...Bet taip tikriausiai yra daugeliui...
O uzuojauta jei ji kulturinga ir nuosirdi manes netrikdo, bet jos neieskau. Is karto po gimdymo labai norejosi, kad ponai daktarai nors karteli paklaustu kaip as jauciuosi, kas manyje darosi, bet ir tada ne uzuojautos reikejo, o supratimo, palaikymo, isklausymo. GAvau is draugiu ir jusu ir to uzteko.
Manau, kad retas is tiesu nepatyres supras tikrai ka mes jauciame, ar bent pabandys isivaizduoti, jie vertina musu reakcijas, isvaizda ir nuotaikas per kazkokias nusistovejusias, bet is tiesu visai su realiu gedejimu nieko bendro neturincias normas. "kaimyne vaziurek atsigavo po pusmecio tai kodel tu surugusi vaikstai...", arba "nu cia dabar kas dar ne 40 dienu nepraejo , o ji gedulo nenesioja ir net sypsosi..." Gerai, kad yra ir supratingu patylinciu
TAigi deja tikra "stiprybes" kaina tik netekti patyres tegali suprasti

Taip visiškai aš su tavim sutinku biciuk...
O pas mus šiandien buvo kalvių šventė miestelyje, tai mūsų seniūnas vėl papuošė miestelį Lietuvos tūkstantmečio garbei...pasirodom ką pastatė...