Sveikos,
Kristule, visi mes šioj žemėj laikini svečiai, bet dėl to juk neimsim mirties laukti, reikia džiaugtis gyvenimu šiandien ir dabar. Tau dar hormonų audros po gimdymo, juk kitom pogimdyvinė depresija prasideda tik po 2-3 mėn po gimdymo. Tad nieko nuostabaus, kad nerimauji, kad tokia nuotaikų kaita. Žinai, net neprisileisk tokių minčių, nes net minčių galia gana didelė. Tikėk ir džiaukis savo gražuolyte!
Divėja, su gimtadieniu tave! džiaugsmo, laimės ir sveikatos tau ir tavo pilvelio gyventojui.
gabrieliuk, gal nelabai tiksliai tave apie baltą marmurą informavo: mūsų angelėlis jau tris žiemas atlaikė, tikrai nežaliuoja dar ir jau tikrai netrupa. Tiesa, šiek tiek pagelto kai kur, bet mums patarė plauti arba su muilu ir dantų šepetėliu (ne, kur sunkiau pasiekiama visoki tarpeliai), arba labai švelniu švitriniu patrinnti tas vietas. Nežinau, kiek jis stovės, bet ir SiguteS balto marmuro paminklas gražiai atrodo (tik nežinau mkiek laiko jis jau stovi). Na, bet nesvarbu, žinok rinkai patį gražiausią ir jūsų angelėliui labai patiks.
Bona_pari, mirkt - labai jau darbštuolėlės, kaip bitelės sukatės, na, panašiai kaip ir bicė (net iki transo būsenos).
O aš atostogauju vis dar, tai ir tinginiauju. Savaitgalį buvom trumpam prie jūros nulėkę (Giruliuose), po to Ventėje, Uostadvary, Rusnėje ir panemune traukėme namo

Gražumėlis... pailsėjom, atitrūkom nuo kasdienybės ir rūpesčių. Tikiuosi, kad jau bus tik geryn, nes paskutiniu metu tokia būsena: naktim užmigti negaliu, vis galvoju apie sūnelį, ar tikrai viską padariau, kad jį išgelbėčiau, ar kažko nepraleidau... bjauri nuotaika. O ir paminklo vis užsakyti nedrįstu...
Žinot, aš ir kaip gabrieliukas, pastebėjau, kad per šio savaitgalio kelionę gandrų pamačiau tiek, kiek per gyvenimą gal nebuvau mačius. Vėliau įkelsiu nuotraukas paveizėti

beje, zydrutės pasigedau, kažin kaip jai? ir SiguteS, #super#, žvelsa seniai berašė...