Gimdant antrą leliuką, nelabai supratau, kodėl akušerė laukė kol plyšiu pati, o ne kirpo, neatsižvelgiant į tai, kad mažius buvo užstrigęs, jau galvutė matėsi

Verkiau, prašiau, kad kirptų, nes skausma sbuvo nežmoniškas, tačiau man pasakė, jog lauks, kol plyšiu pati. Atvežė vežimėlį, sodino ant jo - kad mažiui vietos daugiau būtų, tačiau nieko gero - vėl liepė lipti ant stalo

Sąrėmio metu užkišusi pirštą man tempė, kad greičiau plyščiau. Šio jausmo nepamiršiu dar ilgai. Gimus vaikui, paaiškėjo, jog virkštelė buvo apsivijusi kakliuką. Mažius gimė violetinis. Ačiū dievui, kad viskas gerai baigėsi.
Kai gimdžiau Kaune pirmagymį, pradėjus mažėti širdelės tonusams, iškart kirpo.