šis tas apie mano patyrimus, gal kažkam padės.... gimdžiau ši šeštadienį
Pirmadienį vakare silpniau pajutau tonusus vaikelio, į valandą tik 2 silpni tebuvo, galvoju geriau važiuoju į greitąją. Nuvažiavom dar prieš dvylika naktį, laimei budėjo Murauskas. Aš jam tikrai dėkinga už rūpestį, už paskirtus tyrimus, nes tai ką išgirdau sekančia dieną, buvo košmarų košmaras....
Po paskirto kraujo tyrimo,ryte įvaro Vaičiūnas išsigandęs, tipo tavo hemoglobinas tik 73 ar žinai.... sakau sakė lapkričio mėn buvo 90. Sakau ką daryt.... Sako girdėjau, kad gimdysit klaipėdoje, sakau taip, sako tai tvirtas taip, nieks nepakeis, sakau tikrai ne.... Klausia kodėl nenoriu šilutėj.... sakau pirnmąją gimdžiau ir t.t.t
Ir prasidėjo

tokio nejautrumo, tokio abejingumo nemaniau, kad gali turėt gydytojas... Jis sako, jei tu gimdai klaipėdoje, tai aš kaip skyriaus vadėjas atsisakau konsultuot, kažką pasakot ir t.t nes turiu daug darbo.... tipo ir epidūros nieks klp nedarys, nes dėl hemoglobino.... sakau tai ką siūlot, sako tavo gyvybei ir vaikučiui gresia itin rimtas pavojus, išrasau, apleidžiu namo, nusiimu atsakomybę... tik patariu važiuot nedelsiant i klp.
staigiai namo, už daiktų ir į klaipėdą. Paguldė antradienį į pataloginį, stebėjimui... Iš kart paskambinau gydytojai Audronei Milkintaitei, kuris viską sureguliavo greičiau..... ir t.t Super gydytoja

Nuramino, paaškino suituacija, padarė tyrimus pakartotinai, turbūt neveltui nepasitiki ŠIlutės medikais... Hemoglobinas 83, o šlt 77

aiškyu, grėsmė yra dėl nukraujavimo, bet tikrai netokia apie kokią nugasdino....
Epidūrą tikrai galima daryti, nes šnekėjosi su anestezologe... Nusiraminau, ir viskas atrodė kitom spalvom... Atitolo mintys nuo operacijos, nes labai nenorėjau cezario.
paskyrė man patalogiam gydytoja GAlvosiene. Vėliau Gydymą perėmė pats skyriaus vedėjas Riauba... Tokio pasakiško gygytojo, ir žmogaus neteko matyt... 100 proc atsidavęs savo profesijai, darbui.... Apžiūrinėja ginekologiškai, glosto rankas, ramina... anekdotus pasakoja.... atsipalaiduoji....
iškvietė gydytojų konsoliumą, kuris svarstė realias galimybes.... vienu žodžiu.... n gydytojų pastoviai stebėjo situaciją... kuriems aš dėkinga
Penktadienį nakčiai atvarė maniškis, jeigu prasidėtų gimdymas.... ir ką po apžiūros pas Milkintę, pasako, kad varom į gimdyklą, nes gimdos kaklelis atsidaręs 3/4 cm.... vėliau viskas vyko sklandžiai,išskyrus tai, kad nuleidus vandenis jie buvo visiškai žali

gydytoja ramino, akuserė irgi, ..... bet nuojauta man nedingo... vėliau laiką nustojo atsidarinėt kaklelis. tada leido skatinamuosius, pasidariau epidūrūrą nes kiek galėjau tiek kentėjau iki 4 val ryto, dar pusantros valandos su epidūra.... Paskuj visaks labai greit.... ir 06:23 jau mažylė gimė....
Tik sekmadienį gydytoja prasitarė, kad jai didžiausia baimė buvo žali vandenys ir gfalimas nukraujavimas .aplink kakliuką virkstelė buvo apsisukus, ir dar kazkas ten su placenta.... iš vienos pusės reikėjo skatinti greiciau, iš kitos negalima per greit dėl galimo kraujavimo.... Sprendimai buvo priimti patys tinkamiausi ir pačiu laiku. Niekada net neleido man pamatyti nerimo ar abejonių, tiesiog trūksta žodžių...
Viskas baigėsi puikiai, tik gydytojų dėka ir laiku priitų sprendimų.... nesigailiu, kad važiavau į klaipėdą, nes ten gydymas ir priežiūra aukštame lygyje.....
Mažylė Augustė gimusi svėre 4350, iš ligoninės išleuido su 4241 gr. Labai didlė apžoriukė..... ir miegalė
Tai wa.... kiek prisiminimų....